Julius Janonis

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Julius Janonis

Gimė 1896 m. balandžio 4 d.
Beržiniai, Biržų valsčius
Mirė 1917 m. gegužės 30 d. (21 m.)
Carskoje Selo

Veikla
poetas, revoliucionierius

Julius Janonis (slapyvardis Vaidilos Ainis 1896 m. balandžio 4 d. senu stiliumi kovo 23 d., Beržiniuose, Biržų valsčius1917 m. gegužės 30 d. Carskoje Selo) – lietuvių poetas, revoliucionierius.

Gyvenimo kelias

Tėvai - Martynas ir Marijos Janoniai. Kurį laiką gyveno Mieleišiuose. Mamos, raštingos ir mokslą vertinusios moters dėka, Julius, kaip ir jo brolis bei dvi seserys, skirtingai nei daugelis amžininkų, ankstyvame amžiuje pramoko skaityti ir rašyti – Janonienė nesiuntė vaikų pas „daraktorių“, o mokė pati. Jau būdamas penkerių metų amžiaus, Julius skaitė bei rašė – taip anksti jautėsi didelio talento užuomazgos.

1905 m. žiemą visoje Rusijos imperijoje prasidėję bruzdėjimai pasiekė ir Lietuvos kaimą. 1905–1906 m. revoliucija Juliui paliko neišdildomą įspūdį. „Namuose tada buvo pilna atsišaukimų, kuriuos vyresnysis brolis parsinešdavo iš Latvijos. Tėvas nekantriai laukė dvarų žemės dalijimo bežemiams valstiečiams“.

Didelių sunkiai besivertusios šeimos pastangų dėka, 19061913 m. Julius lankė Biržų pradinę ir keturklasę mokyklas, pasirodė esąs itin gabus mokslams. Mokydamasis rinko tautosaką, ją siuntė Lietuvių mokslo draugijai. 1909 m. įstojo į slaptą Biržų keturklasės mokyklos moksleivių savišvietos kuopelę, o 1913 m. prisijungė prie „aušrininkų“. Tuomet viešai pasirodė ir pirmieji Juliaus poetiniai bandymai.

Nuo 1913 m. mokėsi Šiaulių vyrų gimnazijoje, kur įsijungė į slaptos moksleivių aušrininkų draugijos veiklą, bendradarbiavo „Aušrinėje“, „Vilnyje“, „Naujojoje Gadynėje“. Įsitraukė į darbininkų judėjimą ir tapo marksistu. Šiauliuose jį globojo Stanislava Jakševičiūtė-Venclauskienė, kurios namuose gyveno.

Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, su visa gimnazija pasitraukė į Rusiją. Nuo 1915 m. mokėsi Voronežo lietuvių gimnazijoje, nuo 1916 m. Petrapilyje. Ten įstojo į Lietuvos socialdemokratų partiją. Už politinę veiklą 1916 m. kalintas Petrapilio kalėjime, Vitebske.

Po 1917 m. Vasario revoliucijos paleistas iš kalėjimo – RSDDP(b) Lietuvių rajono komiteto sekretorius, bendradarbiavo „Tiesoje“, „Nauju taku“, „Atžalose“.

Susirgęs džiova ir nenorėdamas būti našta draugams, nusižudė po traukiniu. Palaidotas Carskoje Selo (dab. Puškinas) kapinėse.

Kūryba

19101913 m. poezijai būdingi gamtos, vargo, socialinės neteisybės, svajonių ir realybės prieštaravimų motyvai; žymi Maironio įtaka. 19141917 m. susiformavo kaip politinės poezijos kūrėjas, poetas agitatorius, teigiantis, kad esama santvarka neteisinga ir turi būti pakeista. Parašė ekspresyvių eilėraščių vaikams, vaizdelių, feljetonų, publicistikos. Išvertė A. Puškino, A. Kolcovo kūrinių. Jo kūrinių paskelbta rusų, latvių ir kitomis kalbomis.[1]

Bibliografija

  • Vaidilos Ainio (Juliaus Janonio) eilės, Voronežas, 1918
  • Raštai, 2 t., Vilnius, 1957 m.
  • Raštai, Vilnius, 1981 m.

Nuorodos, šaltiniai

  1. Donata Mitaitė. Julius Janonis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VIII (Imhof-Junusas). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. - 521 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.


Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius ir redaktorius – 72% (+3530-107=3423 wiki spaudos ženklai).
  • Edvinas Giedrimas – redaktorius – 19% (+947-10=937 wiki spaudos ženklai).
  • Rimantas Lazdynas – redaktorius – 11% (+553-0=553 wiki spaudos ženklai).