Julius Kazlauskas

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).

Julius Kazlauskas (1913 m. lapkričio 10 d. Nociūnuose (Šiaulių apskritis, Kriukų vls.) – 2001 m. vasario 2 d. Vilniuje) – Lietuvos veterinarijos gydytojas, mikrobiologas, habilituotas veterinarijos mokslų daktaras.

Biografija

1934 m. baigė Gruzdžių aukštesniąją gyvulininkystės mokyklą, 1947 m. – Lietuvos veterinarijos akademiją, įgijo veterinarijos gydytojo specialybę. 1955 m. Biologijos instituto mokslinėje taryboje apgynė biologijos mokslų kandidato disertaciją "Arklių helmintų fauna Lietuvos TSR" (mokslinis vadovas P. Šivickis). 1993 m. nostrifikuotas daktaru (gamtos mokslai).

1934–1935 m. Ukmergės apskrities veterinarijos technikas, 1937–1938 m. Radviliškio miesto gyvulių skerdyklos vedėjas, 1938–1940 m. Kauno apskrities veterinarijos technikas, 1940–1946 m. Lietuvos veterinarijos akademijos (dabar – LSMU) Serologijos instituto vyr. laborantas, 1947–1948 m. Lietuvos žemės ūkio ministerijos, Veterinarijos valdybos, veterinarijos gydytojas-epizootologas, 1948–1979 m. Lietuvos MA žemės ūkio, Gyvulininkystės ir veterinarijos, vėliau – Biologijos, Zoologijos ir parazitologijos institutų mokslinis bendradarbis, 1951 m. žemės ūkio instituto Veterinarijos mokslinio tyrimo stoties direktoriaus pavaduotojas mokslui.

Disertacijoje aprašė Lietuvos arklių helmintus, jų paplitimą, arklių užsikrėtimo intensyvumą. Pateikė užsikrėtimo helmintais sezoniškumo analizė, pasiūlė helmintozių profilaktikos ir kovos priemonių.

Vėliau tyrė naminių paukščių ir laukinių žinduolių helmintų fauną, ekologiją, išaiškino gamtinius trichineliozės židinius.

Nuo 1963 m. parazitologijos specialybės vyresnysis mokslinis bendradarbis.

Skaitė pranešimus moksl. renginiuose Rusijoje, Baltarusijoje, Estijoje, Ukrainoje ir kitur.

Paskelbė daugiau kaip 60 mokslo ir mokslo populiarinimo straipsnių ir keletą knygelių:

Buvo Lietuvos helmintologų draugijos valdybos, Lietuvos teriologų draugijos narys, nuo 1993 m. Baltijos parazitologų draugijos narys. Aktyviai dalyvavo Gamtos apsaugos draugijos veikloje.

Bibliografija

Knygos:

  • "Arklių helmintozės ir kova su jomis" (1956);
  • "Gyvulių ir paukščių helmintozės" (1961, su J. Pagiriu ir M. Rauckiu);
  • "Žąsų auginimas" (1963, su K. Jackūnu)
  • "Helmintozės, bendros žmogui ir gyvuliams" (1965, su S. Biziulevičiumi);
  • "Ančių auginimas" (1966, su kitais)
  • "Akademikas Pranciškus Šivickis" (1980), bendraaautoris
  • "Ignalinos atominės elektrinės landšaftų zoocenozių bazinė būklė (ser. "Šiluminė energetika ir aplinka", t. 7) (1989, rusų k.) vienas autorių.

Mokslo populiarinimas:

  • "Parazitų žala gyvulininkystei ir pagrindiniai arklių vidaus parazitai" (1950)
  • "Pažinkime gyvulių bei paukščių parazitus ir kovokime su jais kolūkių gyvulininkystės fermose" (1952, su J. Kairiūkščiu)
  • "Kovokime su gyvulių vidaus parazitais" (1955)
  • "Apsaugokime gyvulius ir paukščius nuo apsikrėtimo parazitiniais kirminais" (1955, su A. Daškevičiumi)

Šaltiniai


Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius – 100% (+3818-0=3818 wiki spaudos ženklai).