Jungtiniai Arabų Emyratai

Jungtiniai Arabų Emyratai (JAE) – valstybė Artimuosiuose Rytuose, pietvakarių Azijoje. Ribojasi su Omanu, Saudo Arabija ir Kataru. JAE sudaro septynios valstijos, vadinamos emyratais. JAE naftos rezervai yra šešti pagal dydį pasaulyje.^[2] JAE priskiriami prie vienų turtingiausių pasaulio šalių pagal BVP vienam gyventojui.

Istorija[taisyti]


Omano istorija
Maganas
Omano imamatai:
Pirmasis > Antrasis > Trečiasis
Svetimšalių valdymas:
Bujidai (972-1050) > Seldžiukai (1053-54)
Nabhani dinastija
Portugalai, Osmanai
Omano imperija:
Jarubidai (1624-1719) > Al Saidai
Omanas ir Maskatas, Sutartinis Omanas, Imamatas (1913-57)
Omanas, JAE

Pagrindinis straipsnis: Jungtinių Arabų Emyratų istorija

Apie istoriją iki XIX a.: Omano istorija

Jungtiniai Arabų Emyratai – valstybė susiformavusi XIX a. kaip britų kolonijinės politikos pasekmė. Iki tol ši teritorija buvo neatsiejama istorinio Omano regiono dalis, ją valdė Omano dinastijos.

Nuo XVI a. teritorija buvo žinoma kaip Piratų krantas, kadangi šiose vietovėse klestėjo daugybė piratų, kurie trukdė Persijos įlankos prekybai. Piratų negalėjo sutramdyti nei europiečių, nei arabų pajėgos. Čia susiformavo daug smulkių emyratų, kurie valdė svarbiausius prekybinius miestus.

1853 m. galiausiai pasirašyta paliaubų sutartis su Britanija, po kurios teritorija tapo žinoma kaip Paliaubų krantas, arba Paliaubų Omanas. Vėlesnėmis sutartimis buvo Britanija tapo teritorijos globėja, turinti teisę spręsti visus emyrų tarpusavio ginčus.

Su Britaniją sutartis buvo pasirašę 7 emyrai. Iš pradžių tarp emyratų pirmavo Dubajus, tačiau XX a. prasidėjus naftos bumui, Abu Dabis ėmė sparčiai vystyti ekonomiką ir pralenkė savo pirmtakus.

1971 m. turėjo baigtis sutartis su Britanija, ir Persijos įlankos šalys, saugomos Britanijos (7 emyratai, Bahreinas ir Kataras) planavo sukurti sąjungą iš 9 šalių. Tačiau nesusitarus dėl sąlygų, Bahreinas ir Kataras paskelbė nepriklausomybes, o tapę nepriklausomi septyni emyratai, vadovaujant Abu Dabiui, suformavo tarpusavio sąjungą. Taip gimė JAE.

Politinė sistema[taisyti]

Pagrindinis straipsnis: Jungtinių Arabų Emyratų politinė sistema

Emyratus valdo septyni absoliučią valdžią turintys emyrai (šeichai). Jų valdžia paveldima.

Administracinis suskirstymas[taisyti]

Pagrindinis straipsnis: Jungtinių Arabų Emyratų emyratai

Jungtiniai Arabų Emyratai skirstomi į 7 emyratus – Abu Dabio, Dubajaus, Šardžos, Adžmano, Um el Kaivaino, Ras al Kaimo, Fudžeiros. Sostinių pavadinimai tokie patys, kaip ir kiekvieno Emyrato.

Emyratas	Arabiškas vardas	Sostinė	Gyventojų skaičius.^[3]	bendro skč. dalis	plotas (km²)^[3]	bendro ploto dalis	Gyv. tankis
Abu Dabis	أبو ظبي	Abu Dabis	1 678 000	38,8 %	67 340	86,7 %	25
Adžmanas	عجمان	Adžmanas	258 000	6,0 %	259	0,3 %	996
Dubajus	دبي	Dubajus	1 306 000	30,2 %	3885	5,0 %	336
Fudžeira	الفجيرة	Fudžeira	127 000	2,9 %	1165	1,5 %	109
Ras Al Chaima	رأس الخيمة	Ras Al Chaima	205 000	4,7 %	1684	2,2 %	122
Šardža	الشارقة	Šardža	678 000	15,7 %	2590	3,3 %	262
Um El Kaivainas	أم القيوين	Um El Kaivainas	68 000	1,6 %	777	0,9 %	88
JAE	الإمارات العربية المتحدة	Abu Dabis	4 320 000	100 %	77 700	100 %	56

Geografija[taisyti]

JAE palydovinis žemėlapis

Pagrindinis straipsnis: Jungtinių Arabų Emyratų geografija

Jungtiniai Arabų Emyratai yra įsikūrę Arabijos dykumoje, prie Persijos įlankos. Plotas – 83 600 kvadratinių kilometrų. Ribojasi su šiomis šalimis:

Omanu (410 km)
Saudo Arabija (457 km)

Tai valstybė, kurios plotas apytiksliai 83 600 km², esanti Artimuosiuose Rytuose, pietvakarių Azijoje. Emyratų krantus skalauja Persijos ir Omano įlankos vandenys. Jungtiniai Arabų Emyratai yra įsikūrę Arabų pusiasalio rytuose. Rytuose jie ribojasi su Omanu, pietuose ir vakaruose – su Saudo Arabija ir šiaurės vakaruose – su Kataru. Sausumos sienos eina per dykumas ir nėra tiksliai nustatytos. Tris ketvirtadalius šalies teritorijos užima smėlio dykumos. Rytuose iškilę Hadžaro kalnai, kuriuose yra aukščiausias šalies taškas (1910 m, Džabal Bil Aisas).

Jungtiniuose Arabų Emyratuose vyrauja karštas ir sausas tropinis klimatas. Hadžaro kalnuose kiek vėsiau. Šiame pietiniame Persijos įlankos krante žiemą vidutinė oro temperatūra yra 26 laipsniai šilumos, o vasarą oro temperatūra siekia iki 40 laipsnių karščio ir daugiau. Sausringas kraštas, kur lietūs labai reti. Vidutiniškai per metus iškrinta 13 mm kritulių, kas prilygsta 3–4 lietingoms Europos dienoms. Liūtys būna maždaug kartą per 15 metų. Europiečių poilsiui tinkamiausias sezonas spalio–gegužės mėnesiai, kuomet kaitrią saulėtą dieną ima keisti vėsus vakaras.

Ekonomika[taisyti]

Vienas svarbiausių pasaulio ekonominių centrų – Dubajus

Pagrindinis straipsnis: Jungtinių Arabų Emyratų ekonomika

Anksčiau ekonomika buvo silpna (XX amžiaus viduryje JAE iš esmės buvo trečio pasaulio šalis); atradus naftą staigiai suklestėjo. Sėkmingai įsisavinus naftos teikiamas pajamas, per paskutiniuosius kelis dešimtmečius šalis pažengė toli į priekį. Vienas pagrindinių ekonominių uždavinių yra diferencijuoti ekonomiką, kad ši būtų menkiau priklausoma nuo išsibaigsiančių naftos išteklių. Stengiamasi vystyti turizmą.

JAE išgarsėjo ambicingais statybų projektais. Tačiau 2009 m. prasidėjusi ekonominės pasaulio krizė stipriai paveikė ekonominę JAE padėtį. 2009 m. pabaigoje JAE valstybės skola siekė daugiau nei 800 mlrd. JAV dolerių išaugusi po statybų sektoriaus nuosmukio.^[4]

Demografija[taisyti]

Pagrindinis straipsnis: Jungtinių Arabų Emyratų demografija

Dėl milžiniškos imigracijos (kuri vyksta dėl šalyje siūlomų gerai mokamų darbų) arabai tapo mažuma. Emyratuose gimę arabai – dar didesnė mažuma. Nemažai gyventojų yra iš Irano, Indijos, Pakistano bei Šiaurės Afrikos, jie čia gyvena geriau, nei dirbdami tokį pat darbą savo šalyje, tačiau vidutiniškai prasčiau nei Emyratų arabai.

Valstybinė kalba – arabų, tačiau šalyje plačiai vartojama anglų kalba. Arabiškai kalba toli gražu ne visi. Kadangi šalyje daug imigrantų, paplitusios urdų, hindi, farsi kalbos. Aptarnaujančios sferos darbuotojai dažnai kalba ir kitomis europiečių kalbomis: vokiečių, prancūzų, rusų.

Vyraujanti religija – islamas (daugiausia sunizmas), tačiau tarp imigrantų yra nemažai hinduistų, krikščionių, budistų ir kt. religijų atstovų.

Demografinė raida tarp 1975 m. ir 2012 m.

1975 m.

1980 m.

1985 m.

1995 m.

1999 m.

2003 m.

2005 m.

2012 m.

468 287

842 415

1 095 577

1 886 708

2 938 000

4 041 000

3 380 730

4 384 917

Pagal World Gazetteer.

Kultūra[taisyti]

Pagrindinis straipsnis: Jungtinių Arabų Emyratų kultūra

Kita informacija[taisyti]

Šaltiniai[taisyti]

↑ World Gazetteer.
↑ COUNTRY COMPARISON :: OIL – PROVED RESERVES
↑ ^3,0 ^3,1 "Census 2005." Ministry of Economy and Planning, Government of the United Arab Emirates: 2005. Nuoroda tikrinta 2009-11-13.
↑ http://www.lrytas.lt/-12593238721258813859-aktoriaus-b-pitto-ir-futbolininko-d-beckhamo-milijonus-prarijo-nekilnojamojo-turto-kriz%C4%97-dubajuje-nuotraukos.htm Lrytas.lt Aktoriaus B. Pitto ir futbolininko D. Beckhamo milijonus prarijo nekilnojamojo turto krizė Dubajuje

Vikižodynas

Žemėlapiai:

Autoriai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius ir redaktorius.

Autoriai ir redaktoriai:

Vitas Povilaitis – autorius ir redaktorius (+19255-208=19047 wiki spaudos ženklai).

[1] World Gazetteer.

[2] COUNTRY COMPARISON :: OIL – PROVED RESERVES

[tedad-3] 3,0 ^3,1 "Census 2005." Ministry of Economy and Planning, Government of the United Arab Emirates: 2005. Nuoroda tikrinta 2009-11-13.

[4] ttp://www.lrytas.lt/-12593238721258813859-aktoriaus-b-pitto-ir-futbolininko-d-beckhamo-milijonus-prarijo-nekilnojamojo-turto-kriz%C4%97-dubajuje-nuotraukos.htm Lrytas.lt Aktoriaus B. Pitto ir futbolininko D. Beckhamo milijonus prarijo nekilnojamojo turto krizė Dubajuje

[1]

[2]

[3]

[4]