Junkūnų piliakalnis
| Junkūnų piliakalnis | ||
| Lokalizacija | ||
| Respublika: |  Lietuva
| |
| Apskritis: |  Panevėžio apskritis
| |
| Savivaldybė: |  Rokiškio rajono savivaldybė
| |
| Seniūnija: | Obelių seniūnija | |
| Gyvenvietė: | Junkūnai | |
| Piliakalnio ypatumai | ||
| Aukštis, m | 4,5–12 | |
| Aikštelės apimtis, m | 70×40 | |
| Priešpilis | gyvenvietė | |
| Naudojimo laikotarpis | I tūkstm. pr. m. e. – I tūkstm. | |
| Žvalgymo metai | 1933 m., 1949 m., 1972 m. | |
| Tyrimo metai | 1977 m., 1985 m. | |
| Registrinės savybės | ||
| Statusas | Paminklas | |
| Tipas | Piliakalnis, Gyvenvietė | |
| Unikalusis objekto kodas | 5631 | |
| Objekto kodas iki 2005-04-19 |
A561P | |
| Objekto kodas iki 1990-12-28 |
AR944 | |
| Piliakalniai.lt informacija | ||
| Aprašymo nuoroda | Tinklalapis | |
| ||
| Žemėlapio nuoroda | Žemėlapis | |
|
Žiūrėti didesniame žemėlapyje | ||
Junkūnų piliakalnis stūkso Rokiškio rajono savivaldybės teritorijoje, prie Junkūnų kaimo, buvusio dvaro pietrytiniame pakraštyje, tarp Kryžinio ir Kukninio ežerų (Junkūnų geomorfologinis draustinis). Pasiekiamas keliu Antanašė–Kraštai, neprivažiavus Kukninio ežero slėnio, ties senu fermų pastatu kairėje pavažiavus 400 m į kairę šiaurės kryptimi pro griūvantį medinį dvarelio pastatą, yra 100 m į rytus nuo jo.
Piliakalnis
Piliakalnį, pailgos kalvos įtvirtintą pietrytinį galą, iš rytų juosia nedidelio ežerėlio slėnis, iš vakarų – pelkėta dauba, pietuose yra laukas, į šiaurės vakarus tęsiasi kita kalvos dalis. Piliakalnio šiaurės rytų ir pietvakarių šlaitai statūs, apie 12 m aukščio, pietrytinis šlaitas žemas, 4,5 m aukščio. Viršūnės aikštelė ovali, 70×40 m dydžio, iškila vidurine dalimi. Joje ryškus kultūrinis sluoksnis. Aikštelės šiaurės vakarų gale piliakalnį nuo aukštumos skiria 3 pylimai, vienas nuo kito atskirti 2,5 m gylio grioviais. Pirmasis pylimas yra apie 35 m ilgio ir 0,5 m aukščio, antrasis - 80 m ilgio ir 2 m aukščio, trečiasis, išorinis - 60 m ilgio ir 1,7 m aukščio. Piliakalnio rytiniame šlaite, šiek tiek žemiau aikštelės, išliko griovys ir žemas pylimėlis. Pietvakariniame šlaite įrengtos dvi terasos: pirmoji, 5 m pločio yra 3 m žemiau, antroji, 2 m pločio - 5 m žemiau aikštelės krašto.[1]
Tyrimai
Piliakalnį 1933 m. aprašė Petras Tarasenka. Piliakalnio žvalgomuosius archeologinius tyrimus 1949 m. ir 1972 m. atliko Lietuvos istorijos institutas, 1977 m. ir 1985 m. tyrė Mokslinės metodinės kultūros paminklų apsaugos tarybos archeologai. Radinius saugo Lietuvos nacionalinis muziejus.[2] Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas dėl paskelbimo kultūros paminklu – 1998-05-19; Nr.612. Paminklo teritorijos plotas 26000 m².
Aplinkiniai piliakalniai | |||||||||||
|
Lukštų piliakalnis 14 km Bryzgių piliakalnis 28 km |
Aknystos piliakalnis 27 km | Dvietės piliakalnis 24 km Moveliškių piliakalnis 22 km Drikeniškių piliakalnis 21 km |
| |||||||
| Papilių piliakalnis 7 km Stasiūnų piliakalnis 3,5 km |
|
Lašių piliakalnis 16 km Timšanų piliakalnis 25 km Arajų piliakalnis 24 km | |||||||||
| Kalnočių piliakalnis 4 km Mičiūnų piliakalnis 6 km |
Mielėnų piliakalnis 5,5 km Bradesių piliakalnis 9 km |
Dirdų piliakalnis 4 km Maniuliškių piliakalnis 9 km | |||||||||
Šaltiniai
- ↑ Junkūnų piliakalnis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VIII (Imhof-Junusas). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. - 836 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.
- ↑ Lietuvos TSR archeologijos atlasas, II Piliakalniai, Vilnius, Mintis, 1975 m. t. 2 p. 71-72 (Nr. 246)
- Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas, V., 1973, p. 169
| ||||||