Juodakaklis naras

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Gavia arctica
Juodakaklis naras
Juodakaklis naras
Juodakaklis naras
Juodakaklis naras
Juodakaklis naras
Paplitimo arealas
Juodakaklis naras
Apsaugos būklė
Mokslinė klasifikacija
Domenas:
Eukariotai
(Wikispecies-logo.svg Eukaryota)
Afrikanischer Elefant, Miami.jpg
Karalystė:
Gyvūnai
(Wikispecies-logo.svg Animalia)
Panthera onca.jpg
Tipas:
Chordiniai
(Wikispecies-logo.svg Chordata)
Lion waiting in Nambia.jpg
Potipis:
Stuburiniai
(Wikispecies-logo.svg Vertebrata)
Pieni 2 0622.jpg
Klasė:
Paukščiai
(Wikispecies-logo.svg Aves)
Gavia immer4 BS.jpg
Būrys:
Nariniai paukščiai
(Wikispecies-logo.svg Gaviiformes)
Common Loon with chick.jpg
Šeima:
Nariniai
(Wikispecies-logo.svg Gaviidae)
Gavia stellata 070226 BAS.jpg
Gentis:
Narai
(Wikispecies-logo.svg Gavia)
Plongeon arctique nid.jpg
Rūšis:
Juodakaklis naras
(Wikispecies-logo.svg Gavia arctica)
Mokslinis pavadinimas

Gavia arctica
Linnaeus, 1758

  • GBIF logo.png GBIF: [[gbifws:Error: no loop body set as the first or the second parameter.|Error: no loop body set as the first or the second parameter.]]
  • ITIS: 174471
  • CBIF: 174471
  • ITIS-GBIF: 174471
  • WoRMS: 137186
  • EOL logo.png EOL: [[eoln:Error: no loop body set as the first or the second parameter.|Error: no loop body set as the first or the second parameter.]]
  • COL2013: [[col2013id:Error: no loop body set as the first or the second parameter.|Error: no loop body set as the first or the second parameter.]]

Lietuviškus pavadinimus pateikė: Algirdas Vilkas

Juodakaklis narasGavia arctica Linnaeus, 1758, chordinių (Chordata) tipo (Aves) klasės (Gaviiformes) būrio (Gaviidae) šeimos (Gavia) genties rūšis.

Išvaizda

Kūno ilgis 63-75 cm, svoris – 2000-3000 g. Skiriamasis požymis – kaklo priekis juodas. Galva ir kaklo viršus pilki. Nugarinė pusė juoda, išmarginta didelėmis baltomis dėmėmis. Kaklo ir pagurklio šonuose išilginės juodai baltos juostelės. Kūno šonai juodi, o pilvinė pusė balta. Snapas pilkai juodas. Kojos žalsvai juodos. Žiemą nugarinė pusė juodai rusva. Apatinė pusė nuo gerklės balta. Kaktos priekyje matomas nedidelis gumbas. Jauniklių apdaras panašus į suaugusių, tik rudesnė viršutinė kūnopusė išmarginta šviesiomis pilkomis dėmelėmis, lyg žvynuota. Plaukiojant juodakakliam narui galinėje kūnošonų dalyje matyti balsva dėmė. Plaukdamas tiesų stamboką snapą paukštis laiko horizontaliai. Kakta stati, krūtinė atsikišusi į priekį. Paukščiui skrendant į akis krinta storas tiesus kaklas, sparnų mostai lėti, kojos atsikišusios.

Biologija

Peri žuvinguose ir švariuose, bet nuošaliuose ežeruose, telkšančiuose miškingose vietovėse. Lizdą įsiruošia krante ar salelėse, visai prie vandens, neretai tiesiog ant didesnių kupstų. Tuose pačiuose ežeruose dažnai peri daugelį metų. Gegužės mėn. deda 2 rusvus, nelabai dėmėtus kiaušinius. Peri 28-30 dienų. Išveda vieną vadą. Šeimos kartu gyvena iki rugsėjo. Per migracijas sudaro nedidels grupes ir pasirodo įvairiuose ežeruose. Kai peri, būna labai baikštūs ir atsargūs, tik neperintys paukščiai pakenčia žmonių kaiminystę. Veisimosi metu taip pat mėgsta sudaryti bendrus būrelius su klajojančiais gentainiais.

Šiuos paukščius trikdo žvejai ir poilsiautojai, neretai jie pakliūva į žvejų tinklus, kenčia nuo plėšrūnų (kranklių, nendrinių lingių, paprastųjų ir sidabrinių kirų).

Mityba

Minta žuvimis, jas gaudo nardydami.

Paplitimas

Paplitę Eurazijoje nuo Skandinavijos iki Ramiojo vandenyno. Šiaurėjė - pagal visą Arkties vandenyno pakrantę, Pietuose arealas siekia šiaurinę Lenkiją, Volgos vidurupį, Kazachstaną, Amūro upės baseiną.

Lietuvoje šie paukščiai peri retai, negausiai praskrenda, žiemoja. Juodakaklių narų pastebima daugelyje rajonų, tačiau reguliariai jie peri tik Rytų Aukštaitijos miškais apsuptuose ežeruose (Zarasų, Ignalinos ir Švenčionių r.). Pavienių perinčių paukščių aptikta Alytaus, lazdijų, Plungės rajonuose. Lietuvoje užregistruota 8-10 perinčių porų. Juodakakliai narai reguliariai žiemoja Baltijos pajūryje.

Siekiant išsaugoti rūšį rekomenduojama naikinti plėšrūnus, riboti stovyklavimą ir žvejybą tinklais perėjimo vietose, plaukiojimą valtimis netoli lizdų, galima įrengti dirbtines platformas lizdams krauti.


Plačiau galima rasti: [2]

Porūšiai

  1. ?Gavia arctica arctica Linnaeus, 1758[3][4]
  2. ?Gavia arctica viridigularis Dwight, 1918[5][6]

Literatūra

  • WoRMS (2011). Gavia arctica (Linnaeus, 1758). Accessed through: World Register of Marine Species at http://www.marinespecies.org/aphia.php?p=taxdetails&id=137186 on 2011-02-18
  • Cattrijsse, A.; Vincx, M. (2001). Biodiversity of the benthos and the avifauna of the Belgian coastal waters: summary of data collected between 1970 and 1998. Sustainable Management of the North Sea. Federal Office for Scientific, Technical and Cultural Affairs: Brussel, Belgium. 48 pp. Žr.
  • van der Land, J. (2001). Tetrapoda, in: Costello, M.J. et al. (Ed.) (2001). European register of marine species: a check-list of the marine species in Europe and a bibliography of guides to their identification. Collection Patrimoines Naturels, 50: pp. 375-376 Žr.
  • Muller, Y. (2004). Faune et flore du littoral du Nord, du Pas-de-Calais et de la Belgique: inventaire. [Coastal fauna and flora of the Nord, Pas-de-Calais and Belgium: inventory]. Commission Régionale de Biologie Région Nord Pas-de-Calais: France. 307 pp. Žr.
  • Gavia arctica. BirdLife International (2011) The BirdLife checklist of the birds of the world, with conservation status and taxonomic sources. Version 4. Additional information on this species.
  • 2011 IUCN Red List. The IUCN Red List of Threatened Species.
  • AERC TAC (2003) AERC TAC Checklist of bird taxa occurring in Western Palearctic region, 15th Draft. Association of European Rarities Committees.
  • AOU (1998 + supplements) Check-list of North American birds. Seventh edition. Washington, D.C.: American Ornithologists' Union.
  • Cramp, S. and Perrins, C. M. (1977-1994) Handbook of the birds of Europe, the Middle East and Africa. The birds of the western Palearctic. Oxford: Oxford University Press.
  • Sibley, C. G. and Monroe, B. L. (1990) Distribution and taxonomy of birds of the world. New Haven, USA: Yale University Press.

Nuorodos


Sinonimai

Šaltiniai

  1. BirdLife International (2008). Gavia arctica. In: IUCN 2008. IUCN Red List of Threatened Species. Downloaded on 2008-11-04.
  2. Juodakaklis naras (Gavia arctica). Globali biologinės įvairovės informacijos priemonė (GBĮIP). (angl. Global Biodiversity Information Facility (GBIF)).
  3. Gavia arctica arctica arba Gavia arctica arctica. Globali biologinės įvairovės informacijos priemonė (GBĮIP). (angl. Global Biodiversity Information Facility (GBIF)). GBIF identifikatorius: 7059971
  4. Gavia arctica arctica. Integruota taksonominė informacinė sistema (ITIS). (angl. Integrated Taxonomic Information System). ITIS identifikatorius: 723276
  5. Gavia arctica viridigularis arba Gavia arctica viridigularis. Globali biologinės įvairovės informacijos priemonė (GBĮIP). (angl. Global Biodiversity Information Facility (GBIF)). GBIF identifikatorius: 2481961
  6. Gavia arctica viridigularis. Integruota taksonominė informacinė sistema (ITIS). (angl. Integrated Taxonomic Information System). ITIS identifikatorius: 174473
  • Žurnalas apie gamta, 2014, Nr. 1 (61), p. 42.


Commons-logo.svg.png Vikiteka: Juodakaklis naras – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka


Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius ir redaktorius – 97% (+7911-78=7833 wiki spaudos ženklai).
  • Algirdas Vilkas – autorius ir redaktorius – 27% (+2214-1856=358 wiki spaudos ženklai).