Juodalksnis

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Alnus glutinosa
Juodalksnis (Alnus glutinosa)
Juodalksnis (Alnus glutinosa)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Augalai
(Wikispecies-logo.svg Plantae)
Skyrius: Magnolijūnai
(Wikispecies-logo.svg Magnoliophyta)
Klasė: Magnolijainiai
(Wikispecies-logo.svg Magnoliopsida)
Poklasis: Hamameliažiedžiai
(Wikispecies-logo.svg Hamamelididae)
Šeima: Beržiniai
(Wikispecies-logo.svg Betulaceae)
Gentis: Alksnis
(Wikispecies-logo.svg Alnus)
Rūšis: Juodalksnis
(Wikispecies-logo.svg Alnus glutinosa)
IKAl-100210 Distribution Alnus glutinosa.png
Juodalksnio savaiminio paplitimo arealas

Juodalksnis (lot. Alnus glutinosa, angl. Black Alder, vok. Schwarzerle) – beržinių (Betulaceae) šeimos šviesamėgis medis. Juodalksnis paplitęs visoje Europoje, auga Skandinavijoje, Vakarų Sibire, Šiaurės Afrikoje ir Mažojoje Azijoje.

Morfologija

Juodalksnio požymiai

Užauga iki 35 m aukščio. Žievė tamsiai ruda, brandžių medžių suaižėjusi. Jauni ūgliai rausvai rudi, išmarginti šviesiais taškeliais, lipnūs. Pumpurai kotuoti. Lapai pražanginiai, iškirptomis viršūnėmis, lipnūs, žvilgantys, abipus žali, apatinė pusė pagysliais plaukuota, rudenį vėlai nukrinta nepageltę. Žiedai vienalyčiai, penkiaskiaučių pažiedžių pažastyse. Kuokeliniai žiedai iš 4 apyžiedzio lapelių ir 4 kuokelių, ilguose žirginiuose, piesteliniai be apyžiedzio, sudaryti iš mezginės ir 2 liemenėlių - trumpuose, stačiuose žirginiuose. Prinokę piesteliniai žirginiai sumedėję ir vadinami kankorėžėliais. Vaisius - 2-4 mm ilgio rausvai rudas riešutėlis su dviem siaurais, rudais sparneliais. Vaisiai prinoksta spalio - lapkričio mėn., kiek vėliau išsiaižo.

Žydi balandžio antroje pusėje, prieš skleidžiantis lapams, 1-2 savaitėmis vėliau negu baltalksnis. Auga visoje Lietuvoje upių, upelių ir ežerų pakrantėse, šaltiniuotuose šlaituose. Drėgnuose dirvožemiuose aptinkama kartu su egle, uosiu, beržu, kartais sudaro grynus medynus. Mėgsta derlingus, šlapius, su pratekančiu arba sausesnius su negiliu gruntiniu vandeniu dirvožemius.

Ekologija

Auga upių, upelių, ežerų pakrantėse, šaltiniuotuose šlaituose, žemumose, durpynuose, mėgsta drėgnas pelkėtas vietas. Mėgsta drėgnus ir derlingus priesmėlio ir priemolio dirvožemius. Auga drauge su eglėmis, uosiais, beržais. Pasitaiko ir sausesnėse vietose, ypač Dzūkijoje. Juodalksnynai sudaro ~6 % Lietuvos miškų. Labiausiai paplitę Suvalkijoje, Biržų girioje, Merkio baseino upių slėniuose, apie Tauragę, Šilutę. Lengvai pakenčia potvynius. Kirtimuose atauga iš kelmo atžalų, tačiau jauni medeliai gali nukentėti nuo pavasario šalnų, o nuo didelių žiemos speigų apšąla ir suaugę medžiai. Išgyvena iki 200 metų[1].

Mediena

Juodalksnio mediena rausva, minkšta, labai patvari vandenyje, ilgai nepūva. Tinka fanerai, tarai, baldams, lentelėms gaminti. Iš žievės, lapų, pjuvenų gaminamos rauginės medžiagos ir dažai, vartojami kailiams raugti ir dažyti.

Varietai

Lietuvos parkuose auginami juodalksnio varietai:

  • Alnus glutinosa quercifolia - lapai primena ąžuolo;
  • Alnus glutinosa sorbifolia - lapai suskaudyti plunksniškai;
  • Alnus glutinosa pyramidalis - kūgiška laja.

Galerija

Literatūra

Pavasarį žydintys augalai, Živilė Lazdauskaitė, Vilnius, Mokslas, 1985, 146 psl.

Šaltiniai

  1. Juodalksnis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). - Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. - 145 psl.


Commons-logo.svg.png Vikiteka: Juodalksnis – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka



Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius ir redaktorius – 101% (+5959-59=5900 wiki spaudos ženklai).