Juozapas Gendrėnas
| Juozapas Gendrėnas | |
|---|---|
| |
|
| |
| Gimė | 1887 m. sausio 4 d. Vikonių k. (Anykščių parapija, Anykščių raj.) |
| Mirė | † 1966 m. Naujamiestyje, Panevėžio raj. |
|
| |
| Veikla | Kunigas, visuomenininkas
|
Juozapas Gendrėnas (Gindrėnas 1887 m. sausio 4 d., Vikonių k., Anykščių parapija, Anykščių raj. – 1966 m. Naujamiestyje, Panevėžio raj.) – Kunigas, visuomenininkas.
Biografija
Tėvai: Jonas Gindrėnas (?–1935) ir Ieva Juodviršytė-Gindrėnienė (?–1917) – valstiečiai žemdirbiai. Broliai ir seserys: Jonas Gindrėnas (apie 1879 – 1887), Konstantinas Gindrėnas (apie 1881 – 1887), Uršulė Gindrėnaitė (apie 1883 –1887) ir kt.
1887 m. sausio 6 d. Anykščių bažnyčioje jį pakrikštijo vikaras kunigas Kazimieras Kazimieraitis, krikštatėviai buvo valstiečiai Antanas Meškauskas ir Domicelė Pipiraitė.
1909 m. baigė Kauno Žemaičių kunigų seminariją. 1909 m. sausio 11 d. buvo pašvęstas diakonu.
1909 m. rugpjūčio 30 d. Žemaičių vyskupijos valdytojas vyskupas Gasparas Cirtautas įšventino jį kunigu.
1909–1912 m. J. Gendrėnas buvo vikaras Linkuvoje (Pakruojo raj.), 1912 m. vasarą vieną mėnesį – vikaras Pakapėje (Šiaulių raj.), 1912–1914 m. tarnavo Viekšnių (Mažeikių raj.) Šv. Jono Krikštytojo parapijos vikaru, 1914–1915 m. – Vaškų (Pasvalio raj.) vikaru. Vaškuose jis rūpinosi vartotojų draugijos reikalais, globojo krautuvę.
Viršutinėje eilėje stovi (iš kairės): 1) tuometis Kriukų pradžios mokyklos mokytojas Feliksas Daugėla; 2) Julius Graurogkas; 3) Paulina Bertulytė-Kubilienė; 4) ūkininkas Mikas Rožanskas; 5) mokytoja Viktorija Graurogkaitė-Švambarienė; 6) trupės režisierius Jonas Misius; 7) mokytoja iš Šiaulių Vasiliauskienė; 8) pedagogas Adomas Sulikas; 9) Jadvyga Graurogkaitė-Gasickienė; 10) vaistininkas, rašytojo Konstantino Jasiukaičio brolis Juozas Jasiukaitis; 11) Ona Graurogkaitė-Daugėlienė. Vidurinėje eilėje sėdi (iš kairės): 1) nežinomas; 2) rašytoja Liudvika Didžiulienė-Žmona; 3) gydytojas Adomas Sketeris; 4) gydytoja, visuomenės veikėja Ona Didžiulytė-Sketerienė; 5) tuometis Linkuvos vikaras kunigas Juozapas Gendrėnas (išrūpinęs leidimą spektakliui). Ant žemės sėdi Jonas Rožanskas ir Mikas Mataitis.
Perkeltas 1915 m. birželį, 1915–1917 m. J. Gendrėnas tarnavo vikaru Svėdasuose, Anykščių raj., kur laikinai administravo parapiją, kai Pirmojo pasaulinio karo pradžioje klebonas Boleslovas Baronas pabėgo į Rytus. Jis pasižymėjo ypatingu dosnumu – bažnyčiai surinktas aukas paskui išdalindavo vargstantiems.
1917 m. pusmetį jis buvo Vilkijos (Kauno raj.) vikaras. Perkeltas 1918 m. pradžioje, pusmetį tarnavo Muniškių (Kauno raj.) Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčios kuratu, buvo kunigas filialistas. 1918–1919 m. jis buvo Vandžiogalos (Kauno raj.) vikaras.
Paskirtas 1919 m. spalį, 1919–1930 m. J. Gendrėnas buvo Imbrado (Zarasų raj.) Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčios kuratas. 1922–1930 m. jis globojo ir Stelmužės (Zarasų raj.) Viešpaties Jėzaus Kryžiaus bažnyčią, buvo jos rektorius. 1930–1932 m. jis buvo Ragelių (Rokiškio raj.) Švč. Mergelės Marijos bažnyčios kuratas, Obelių parapijos kunigas filialistas.
1933–1940 m. J. Gendrėnas buvo Surdegio, Anykščių raj. Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų parapijos administratorius. 1934 m. jo iniciatyva buvo suremontuotas Surdegio bažnyčios vidus, 1937 m. įrengti 10 balsų vargonai.
J. Gendrėnas buvo Surdegio tretininkų kongregacijos vadovas, 1933–1934, 1938 ir 1940 m. – Lietuvių katalikų veikimo centro Surdegio skyriaus valdybos pirmininkas, 1935–1936 m. – Vilniui vaduoti sąjungos Surdegio skyriaus komiteto iždininkas, 1937–1940 m. – Lietuvių katalikų jaunimo sąjungos "Pavasaris" mergaičių sąjungos Surdegio kuopos dvasios vadas, 1937–1939 m. – Lietuvių katalikų vyrų sąjungos Surdegio skyriaus dvasios vadas.
1935 m. jis palaidojo mirusį Vašuokėnų dvaro savininką visuomenininką Bronislavą Braždžių (1883–1935) – dailininko Antano Braždžio senelį. Per laidotuves jis pademonstravo patriotinę iniciatyvą – subūręs bendraminčius, vietoj vainiko velioniui paaukojo pinigus Lietuvos ginklų fondui.
1940–1941 m. J. Gendrėnas buvo Panevėžio vyskupo Kazimiero Paltaroko suspenduotas ir gyveno gimtojoje Anykščių parapijoje pas seserį, ketindamas palikti kunigystę ir imtis verslo, bet prasidėjus sovietinei okupacijai ir turto nacionalizacijai, Anykščių klebono Juozapo Čepėno buvo perkalbėtas ir tokių minčių atsisakė.
1941 m. jis trumpai tarnavo vikaru Saločiuose (Pasvalio raj.), 1941–1946 m. J. Gendrėnas buvo Uliūnų (Panevėžio raj.) Kristaus Žengimo į Dangų parapijos klebonas.
Nuo 1910 m. kunigas J. Gendrėnas buvo Lietuvos Mokslo draugijos narys, 1911 m. dalyvavo iškilmingame šios draugijos pirmininko dr. Jono Basanavičiaus 60-mečio minėjime Vilniuje.
J. Gendrėnas bendradarbiavo spaudoje, pasirašinėdamas Vikonių Juozelio slapyvardžiu.
Jis surinko, paruošė ir išleido maldaknyges: "Šiluvos knygelė : garbinimui stebuklingos Šv. P. Marijos Šiluvoje : papuošta 20 pav." (1930 m.) ir "Dievas su mumis! : katalikiškų maldų knygelė : su Dvasiškos Vyriausybės leidimu" (1933 m.).
Senatvę J. Gendrėnas praleido Naujamiestyje (Panevėžio raj.) kaip altarista.
Mirė 1966 m. Naujamiestyje (Panevėžio raj.).
Šaltiniai
| Autorius: Anykštėnų biografijos - Tautvydas Kontrimavičius |