Juozapas Razmantas

Juozapas Razmantas
Gimė	1906 m. kovo 27 d. Sargelių k. (Šiluvos parapija, Raseinių raj.)
Mirė	† 2001 m. sausio mėn. Palaidotas Šiluvos, Raseinių raj. kapinėse
Veikla	Kunigas, politinis kalinys, tikėjimo gynėjas

Juozapas Razmantas ( 1906 m. kovo 27 d., Sargelių k., Šiluvos parapija, Raseinių raj. – 2001 m. sausį. Palaidotas Šiluvos, Raseinių raj. kapinėse) – Kunigas, politinis kalinys, tikėjimo gynėjas.

Biografija

Gimimo data pagal krikšto metrikų įrašą. Prisiminimuose minimas kaip gimęs 1906 m. kovo 25 d.

Tėvai: Stanislovas Razmantas ir Pranciška Razmantienė (1870–1938) – žemdirbiai smulkūs ūkininkai. Augo dvylikos vaikų šeimoje su trimis broliais ir aštuoniomis seserimis, buvo devintas gimęs. Trys broliai ir keturios seserys mirė iki 1966 m., tarp jų Barbora Razmantaitė-Savickienė, Ona Razmantaitė-? ir Pranė Razmantaitė-Bartkienė. Seserys Prakseda Razmantaitė-Morkaitienė (? – po 1966), Adelė Razmantaitė-Nekrošienė (1893–1991), Rozalija Razmantaitė-Kušleikienė (1899–2000), Pranciška Razmantaitė-? (? – po 1966).

Vaikystėje piemenavo, dirbo šeimos ūkyje. Mokėsi Burbiškių (Raseinių raj.) pradžios mokykloje, baigė Šiluvos (Raseinių raj.) vidurinę mokyklą, 1930 m. – 6 klases Raseinių gimnazijoje. 1930–1937 m. studijavo Kauno kunigų seminarijoje ir Vytauto Didžiojo universiteto Teologijos-filosofijos fakultete. 1936 m. kovo 28 d. Kauno arkikatedroje vyskupas Juozapas Skvireckas įšventino J. Razmantą subdiakonu.

1937 m. gegužės 22 d. Kauno arkikatedroje jis buvo įšventintas kunigu. Kartu buvo įšventintas Jonas Uogintas ir kiti kunigai.

Paskirtas 1937 m. liepą, 1937–1940 m. J. Razmantas tarnavo Kavarsko, Anykščių raj. Šv. Jono Krikštytojo parapijos vikaru, talkino klebonui Anicetui Barakauskui, kol 1940 m. pabaigoje iš Kavarsko buvo iškeltas. Tarnaudamas Kavarske, jis buvo pavasarininkų dvasios vadas.

1940–1941 m. J. Razmantas buvo Liolių (Kelmės raj.) Šv. Simono ir Judo Tado parapijos altarista, 1941–1944 m. – Josvainių (Kėdainių raj.) parapijos vikaras, 1944 m. trumpai – Vosiliškio (Raseinių raj.) Šv. Juozapo parapijos vikaras, 1944–1945 m. – Dotnuvos (Kėdainių raj.) parapijos vikaras.

1945–1949 m. jis buvo Kulvos (Jonavos raj.) Švč. Mergelės Marijos parapijos klebonas. Jo iniciatyva ir rūpesčiu Kulvoje buvo pastatyta laikinoji bažnyčia.

Kulvoje J. Razmantas buvo apkaltintas agitavimu prieš sovietų valdžią bei kolūkius, skatinimu melstis už tremtinius. 1950 m. sausio 3 d. jis buvo suimtas ir įkalintas, paskui buvo nuteistas ir 1950–1956 m. toliau kalinamas Solikamsko (Permės kraštas, Rusija) lageriuose, dirbo fizinius miško ruošos darbus, neteko sveikatos ir liko neįgalus.

1956 m. peržiūrėjus jo bylą, dvasininkas buvo išteisintas ir paleistas į laisvę. Grįžęs į Lietuvą, 1957–1960 m. jis buvo Karmėlavos (Kauno raj.) parapijos altarista, 1961–1963 m. vėl tarnavo Kulvos (Jonavos raj.) parapijoje klebonu.

Už antisovietinę veiklą 1963 m. J. Razmantas buvo nušalintas nuo dvasininko tarnybos, ištremtas į Rusiją ir 1963–1965 m. dirbo aerodromo sargu, slapta teikdamas religinius patarnavimus tikintiesiems. 1964 m. Nižneudinske (Irkutsko sritis) jis vėl buvo suimtas, konfiskuoti bažnytiniai drabužiai, o pats dvasininkas perkeltas dar toliau į rytus, apgyvendintas tremtyje netoli Jakutijos sienos.

1965 m. grįžęs į Lietuvą, 1965–1966 m. jis buvo Krakių (Kėdainių raj.) parapijos altarista, 1966–1967 m. pusmetį – Skirsnemunės (Jurbarko raj.) parapijos altarista.

Paskirtas 1967 m. kovo 28 d., J. Razmantas 1967–1997 m. buvo Žalpių (Kelmės raj.) Šv. Benedikto parapijos klebonas. Tarnaudamas Žalpiuose, jis rengė katalikiškas misijas: vasarą paprašydavo kaimyninių parapijų kunigų jį pavaduoti ir keliaudavo į Sibirą, dažnai nuvykdavo į Kaliningrado sritį (Rusija) ir į Baltarusiją, teikdamas religinius patarnavimus ten gyvenusiems katalikams. Už tokią veiklą jis kiek laiko buvo netekęs dvasininko pažymėjimo.

J. Razmantas buvo pogrindinės patriotinės organizacijos Lietuvos Laisvės Lygos narys ir patyrė sovietų valdžios persekiojimų. Už tai, kad 1981 m. Vėlinių išvakarėse jis su parapijos tikinčiaisiais meldėsi kapinėse už mirusiuosius, dvasininkas buvo nubaustas pinigine bauda, konfiskuota dalis jo turto. Už tai, kad talkino pastoracijoje ir gretimoje Viduklės parapijoje, kur buvo sovietų valdžios suimtas klebonas Alfonsas Svarinskas, jis sulaukė sovietinės valdžiuos persekiojimų ir draudimų.

Lietuvos Atgimimo metais J. Razmantas dalyvaudavo mitinguose, susirinkimuose ir kituose patriotiniuose renginiuose.

1997 m. J. Razmantas buvo atleistas iš klebono pareigų ir iki gyvenimo pabaigos liko Žalpių parapijos altarista.

Jis buvo Šv. Pranciškaus tretininkų kongregacijos ir Blaivybės draugijos narys, rėmė katalikiškas organizacijas.

Amžininkų prisiminimuose J. Razmantas liko kaip kuklus, paprastas, skurdžios buities dvasininkas.

Laisvalaikiu bitininkavo, augino naminius paukščius.

Mirė 2001 m. sausį. Palaidotas Šiluvos (Raseinių raj.) kapinėse šalia bičiulio kunigo Stanislovo Roseno (1913–1937). Kapą ženklina juodo šlifuoto akmens paminklas-kryžius su iškaltu įrašu: "Kun. / Juozapas / Razmantas / 1906–2001". Tarp jo ir S. Roseno kapų įterpta šlifuota akmens plokštelė su iškaltu įrašu: "Čia ilsisi du kunigai / jaunystėje geriausieji / draugai".

Šaltiniai

• Juozapas Razmantas. Anykštėnų biografinis žinynas.

Autorius: Anykštėnų biografijos - Tautvydas Kontrimavičius