Juozapas Tiškevičius IV
| Juozapas Tiškevičius IV | |
|---|---|
| Tiškevičiai | |
| |
| Lelija (herbas) | |
|
| |
| Gimė | 1868 m. Kretingoje |
| Mirė | † 1917 m. Helsinkyje |
|
| |
| Tėvas | Juozapas Tiškevičius II |
| Motina | Sofija Horvataitė |
| Sutuoktinis(-ė) | Jadvyga Sviatopulk-Četvertynska |
| Vaikai |
Joana Sofija Marija Tiškevičiūtė |
|
| |
| Veikla | |
Juozapas Tiškevičius (1868 m. Kretingoje – 1917 m. Helsinkyje) – Lietuvos bajoras, didikas, Lelijos herbo grafas.
Biografija[taisyti]
Kilęs iš Lietuvos didikų Tiškevičių giminės antrosios Biržų šakos.[1] Tėvas Juozapas Tiškevičius II. Motina Sofija Horvataitė. Broliai Aleksandras Tiškevičius III, Antanas Tiškevičius, Vladislovas Tiškevičius II, Feliksas Tiškevičius.
1897 m. Varšuvoje vedė Jadvygą Sviatopulk-Četvertynską. Vaikai:
- Joana Sofija Marija Tiškevičiūtė (g. 1898 m.).
- Andrius Tiškevičius (g. 1899 m.). Paskutinysis Užtrakio dvarininkas.
- Zdzislovas Stanislovas Kostka Tiškevičius (1901-1941 m.). 1939 m. rusų paimtas į nelaisvę, ištremtas į Altajaus kraštą. Jo vaikai:
- Juzefas Marija Tiškevičius (g. 1927 m.)
- Andžejus Marekas Tiškevičius (g. 1929 m.). Jo sūnus:
- Mateušas Todas (g. 1967 m.),
- Artūras Kazimieras (g. 1933-1967 m.), JAV karo lakūnas, žuvo Vietname, jo vaikai:
- Gregoras Artūras (g. 1964 m.)
- Stefanas Andzejus (g. 1966 m.)
- Karolis Francišekas (g. 1935 m.), jo vaikai:
- Dovydas Jonas (g. 1969 m.)
- Povilas Mykolas (g. 1971 m.).
Pirmojo pasaulinio karo pradžioje su šeima pasitraukė į Rusiją, vėliau apsigyveno Helsinkyje, kur ir mirė. Žmona po karo grįžo į Užutrakį, bet 1939 m. rusams okupavus Vilniaus kraštą, pabėgo pas vyro brolį Aleksandrą į Kretingą, kurioje netrukus mirė.
Užutrakio paveldėtojas Andrius emigravo į Didžiąją Britaniją ir gyveno Londone. Jauniausiąjį sūnų Zdislovą bolševikai deportavo į Altajaus kraštą, kuriame 1941 m. jis mirė. Jo žmona su vaikais apsigyveno JAV, sūnus Artūras Kazimieras Tiškevičius buvo JAV karo pilotas, 1967 m. žuvo Vietname.
Valdos[taisyti]
Iš tėvo paveldėjo Užutrakio dvarą, kuriame įkūrė majoratą. Gražiausioje dvaro vietoje, pusiasalyje tarp Galvės ir Skaisčio ežerų, 1896 m. pastatė neoklasicistinio stiliaus rūmus, kuriuos projektavo architektas Jozefas Husas. Rūmus apsupo prancūzų parkų architekto-dendrologo Eduardo Fransua Andrė suprojektuotas mišrus parkas.
Šaltiniai[taisyti]
- ↑ Juozapas Tiškevičius IV. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, XI t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1983. T.XI: Šternbergo-Vaisius. - 325 psl.
Nuorodos[taisyti]
| ||||||||||||||
| ||||||