Juozas Šešplaukis

    Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
    Juozas Šešplaukis
    Linkuvos koop. vadovybė 1926 m..jpg
    Sėdi trečias iš kairės Juozas Šešplaukis


    Veikla

    Juozas Šešplaukis– Linkuvos valsčiaus valdybos pavaduotojas


    Tėvas Juozas Šešplaukis, (Tėvai Juozas Šešplaukis ir Agota Povilionytė)

    Mama Elena Bučaitė – Šešplaukienė

    Brolis Ignas Šešplaukis (1897-1973) – Karo lakūnas, aviacijos pulkininkas leitenantas

    Linkuva iki Antrojo pasaulinio karo

    Linkuva – senas šiaurės Lietuvos miestas, įsikūręs prieš 600 metų pačioje aukščiausioje Linkuvos kalvagūbrio vietoje, senojoje žiemgalių žemėje, kurioje jau akmens amžiuje gyveno žmonės. Linkuva randama XIV amžiaus žemėlapiuose, nes pagal Livonijos kroniką buvusi atskira žemė arba sritis, turėjusi savo administracinį centrą. 1501 metais pirmosios medinės bažnytėlės steigimo dokumente Linkuva vadinama miestu.

    Po 1863 metų sukilimo ir baudžiavos panaikinimo Linkuva padaryta valsčiaus centru, kur įsikūrė valsčiaus valdyba, teismas, policija(uriadnikas, pora stražnikų, zemskis načalnikas) vietoj anksčiau buvusio vieno kito sargybinio tvarkai palaikyti. Praplėsta ir buvusi parapinė mokykla. Po baudžiavos panaikinimo vadinosi dviklasė valstiečių mokykla – penkių skyrių, dėstoma rusų kalba. tą mokyklą baigusius priimdavo į gimnazijos trečią klasę. Ją lankė daug linkuvių. Nemažai baigusių tėvai veždavo į Mintaują, vėliau į Šiaulius ir Panevėžį mokytis gimnazijose. Kada Linkuvoje buvo įsteigta pirmoji mokykla, nežinome, tik tikra, kad 1853 metais parapinę mokyklą lankė 23, 1863 metais – 37 mokiniai. Uždraudus lietuvišką spaudą. Linkuvoje ir apylinkėse veikė knygnešiai. Žymus lietuviškos spaudos platintojas buvo Gabrielius Lansbergis-Žemkalnis (1852-1916), „Blindos“, „Birutės“ ir kitų dramų autorius. Retas kiemas nesinaudojo knygnešių platinama spauda.

    Nuo seno linkuviai troško šviesos. net ir rusiška dviklasė mokykla visada būdavo perpildyta. 1906-1907 metais buvo pastatyti nauji dviklasės mokyklos rūmai, išlikę iki šiandien, vadinamoji senoji gimnazija. Vadovavo viršaitis Juozas Šešplaukis iš Mikalajūnų kaimo, suorganizavęs valsčiaus ūkininkus statybinių medžiagų pristatyti. Jis ir kiti viršaičiai – Aleksas Kadis, Antanas Janauskas, Feliksas Niaura, – buvo glaudžiai susiję su Linkuvos gimnazijos plėtojimu.

    Dar 1905 metų revoliucijos metu buvo bandyta lietuvinti rusų dviklasę mokyklą, o jau 1915 metais vokiečiams okupavus okupavus Lietuvą ir mokytojams pasitraukus į Rusijos gilumą, tuoj pradėjo veikti pirmoji lietuviška pradinė mokykla, kuriai vadovavo Rygos politechnikos instituto absolventas Ignas Brazdžiūnas (1899-1942), kilęs iš Ruponių kaimo.


    • Sudarė Teodora Katilienė, „Linkuva ir linkuviai“ XX amžiaus pirmoji pusė, straipsniai ir nuotraukos; Vilnius, 2012.

    Valsčiaus savivaldybė: 1913-1944 m.

    1913 m. Jonas Indriulis grįžo į Linkuvą, dirbo Linkuvos valsčiuje jaunesniuoju raštininku iki 1915 m.

    1918 m. vasario 16 d. Lietuvos nepriklausomybė buvo paskelbta sudėtingomis šaliai sąlygomis: Lietuvoje tebebuvo vokiečių okupacinė kariuomenė, po to – bolševikų okupacija, Lenkijos bermontininkų puldinėjimai. Tokiomis sąlygomis formavosi centrinės valdžios institucijos, pradėjo formuotis pirmosios pirmosios savivaldos vietose.

    Linkuvos valsčius, nutolęs nuo didesnių Lietuvos centrų, neturėjo patogaus, gero susisiekimo, dėl derlingos žemės vadinamas kviečių aruodų kraštu, 1918 m. turėjo 18459,5 dešimt. žemių ir 1584,25 dešimt. miškų, 95 gyvenvietes – 7936 gyventojus, buvo sudarytas Linkuvos parapijos teritorijoje. (...)

    (...) 1919 m. sausio mėn. Linkuvos vls. užėmus bolševikams, Komiteto veikla nutrūko. Ji buvo atnaujinta 1919 m. kovo 27 d., kai į Linkuvos miestelį susirinko 101 apylinkės gyventojas ir jų įgaliotiniai išrinko valsčiaus Valdybą.

    Jos pirmininku buvo išrinktas Linkuvos gimnazijos direktorius Ignas Brazdžiūnas, pavaduotoju – Juozas Šešplaukis, iždininkė – darbininkė Elena Meškaitė, sekretoriumi – Karolis Dineika.

    1919 m. spalio 28 d. priėmus savivaldybių įstatymą paskelbiamos savivaldybių tarybos ir valdybos, jų funkcijos. Valsčių Taryba renkama 2 metams. Rinkimams organizuoti sudaryta Rinkimų komisija: pirmininkas Juozas Šešplaukis, 3 nariai: I.Brazdžiūnas, P.Spudas, J.Guobis. Valsčius suskirstytas į 8 rinkimų apylinkes, paruošti 4300 rinkėjų sąrašai. Pirmininku išrenkamas I.Brazdžiūnas, pavaduotoju – Kazys Mickevičius, ūkininkas, išrenkama valdyba: viršaičiu – Jonas Mišeika; pavaduotoju – Aleksas Kadis, darbininkas,; išdininku – Juozas Pupinis, ūkininkas; sekretorė – E.Meškaitė.

    19181919 m. Linkuvos vls. veikė 2 pradinės mokyklos – Linkuvos dviklasė, įsteigta 1917 m. spalio 17 d., ir Puodžiūnų, įsteigta 1918 metais. Linkuvos pradinė mokykla turėjo savo pastatą, tačiau jis buvo išnuomotas Linkuvos progimnazijai, todėl pradinei mokyklai išnuomoti Linkuvos gyventojo Kalo Baro namai.

    Savivaldybės išrinkta Švietimo komisija – valsčiaus Tarybos pirmininkas, Linkuvos progimnazijos direktorius Ignas Brazdžiūnas, Linkuvos pradinės mokyklos vedėja Ona Vuljevaitė ir viršaitis Jonas Mišeika 1920 m. liepą Šiaulių aps. valdybą prašė paskirti mokytojus į žadamas steigti ir laikyti Puodžiūnų, Tulminių, Guostagalio, Pamūšninkų ir Laborų pradines mokyklas.


    Linkuvos valsčiaus savivaldybė 1926 m. Sėdi: du než. Juozas Šešplaukis, Aleksas Kadis, mokykl. dir. Ignas Brazdžiūnas, Jonas Mišeika, du než., stovi než. P.Gumbelevičius, keturi než., Motiejus Vilipas iš Dvariūkų km., Juozapas Požela iš Zinūnų dvaro, než. 19201929 m.Joną Mišeiką mobilizavus į kariuomenę, viršaičiu išrenkamas Aleksas Kadis, pavaduotoju – K.Plūkas, ūkininkas.

    1920 m. įkuriama senelių prieglauda, kurioje savivaldybės lėšomis išlaikoma apie 20 asmenų, įsteigta areštinė (vienas kambarys prie raštinės), išmatuoti keliai, jų priežiūra paskirstyta kaimams, patvirtintos rekvizicijos.

    Linkuvos gyventojus gydė 1 gydytojas, 1 dantistė, veikė privati vaistinė. Gyventojų 1920 m. buvo 1382.

    Miestelyje veikė 38 krautuvės, 1 vėlykla (vilnų verpykla), 5 audimo dirbtuvės, žydų liaudies bankas, 2 kooperatyvai: vartotojų bendrovė, įsteigta dar 1909 m., ir 1920 m. įsteigta Darbininkų sąjunga. Gaisrams gesinti savivaldybė turėjo 3 gaisrines mašinas. Dar 1919 m. įkurtas 45 šaulių būrys.

    Valsčiaus savivaldybei priklausė 3 gyvenamieji manai (gimnazijos pastatas, valsčiaus raštinė, senelių prieglauda – „liaudies namai)“, 6 ūkiniai pastatai, 2,44 ha žemės.

    1921 m. balandžio 4 d. Steigiamasis Seimas priėmė ir patvirtino naują savivaldybių rinkimų įstatymą: savivaldybių nariai turėjo būti renkami iš organizacijų, partijų pateiktų kandidatų sąrašų.

    1921-1924 m. Taryba pirmininku išrenkamas Ignas Brazdžiūnas, viršaičiu – Aleksas Kadis.

    1923 m. sausį valsčiaus seniūnijose gyventojų sueigos išrenka seniūnus: Joną Banaitį, Povilą Tupę, Igną Janonį, Izidorių Kybartą, Juozą Rauckį, Joną Kazokevičių, Kazį Zalunskį, Kazį Kriščiūną, Edvardą Gaigalą.


    Linkuvos valsčiaus tarnautojai 1930 m. Iš kairės Antanas Janauskas, du neatpažinti, Juozas Šešplaukis, Juozas Gaigalas, Juozas Virbickas, Antanas Rutkus, II eil. Motiejus Vilipas, kiti neatpažinti.


    Linkuvos gyventojams prašant, siekiant apsisaugoti nuo gaisrų, 1923 m. lapkritį Susisiekimo ministerija sutiko Linkuvos geležinkelio stotį nukelti 1 km. už miestelio. darbai pradėti 1924 m. pavasarį.


    1929-1934 m. Taryba pirmininku išrenkamas Ignas Brazdžiūnas, viršaičiu – Antanas Janauskas.

    1930 m. kovo 22 d. viršaitis Antanas Janauskas sudarė sutartį su Žagarės m. gyventoju I. Perecmanu dėl išimtinės teisės įrengti Linkuvos miestelyje elektros stotį ir gyventojams elektros energiją. sutartis buvo sudaryta 20-iai metų (iki 1950 m. rugpjūčio 1 d.). Stočiai įrengti savivaldybė atidavė pastato (sandelio) dalį, ji buvo atleista nuo visų savivaldybės naudai mokamų mokesčių.

    Elektros energiją turėjo pradėti tiekti 1930 m. rugpjūčio mėn., bet, užsitęsus darbams, elektros apšvietimas gatvėse buvo pradėtas tik 1931 m. gegužę. Valsčiaus raštinei, senelių prieglaudai, mokyklai, gaisrinės garažui, miestelio gatvėse elektra buvo teikiama nemokamai, gatvėse įrengta 16 elektros lempučių. Prie elektros stoties koncesininkas įrengė ir malūną.

    1930 m. vietoje medinių tiltų buvo pastatyta dar 30 betoninių.

    1930 m. spalį savivaldybės pastangomis įsteigiama dar viena mokykla – Dvariūkų k. (vedėja O. Janišauskaitė ), ją pradeda lankyti 31 mokinys. Kitais metais mokinių padaugėja iki 60. 1933 m. šios mokyklos vedėja paskiriama Ona Vuljevaitė, iki tol ji buvusi Linkuvos pradinėje mokykloje.

    Linkuvos valsčiaus valdyba 1930-1932 m. Sėdi: Čėsna, Feliksas Niaura, gimn. direktorius Ignas Brazdžiūnas, viršaitis Antanas Janauskas, Juozas Šidlauskas (1889-1966), Jonas Lingė (1881). Stovi: Motiejus Vilipas, agronomas Martinaitis, Juozapas Požela iš Steigvilių (1883-1969), imtynininko Karolio Poželos brolis, gyveno Ziniūnų dvare), Juozas Šešplaukis, než.


    1931 m. balandį savivaldybė kreipėsi į Susisiekimo ministeriją ir prašė pratęsti platųjį geležinkelį Šiauliai–Biržai per Linkuvą.

    1932 m. valsčiuje veikė 11 pradžios mokyklų – 15 kompleksų.

    1932 m. senelių prieglaudoje buvo išlaikomi 26 seneliai; naujai prieglaudai statyti išrūpinta 0,25 ha sklypas iš valakų dvaro; prašoma, kad Linkuvoje būtų antras gydytojas; įsteigta savivaldybės vaistinė.

    1933 m. savivaldybėje dirbo: viršaitis Antanas Janauskas dirbo 4 metus; padėjėjas Juozas Šidlauskas (1889-1966) savivaldybėje dirbo 4 metus; sekretorius J. Kondrotas dirbo 11 metų, raštininkė E.Janulevičienė dirbo 13 metų; raštininkas J. Čelkauskas dirbo 4 metus.

    1933 m. lapkričio 18 d. teisingumo ministro įsakymu įsteigus Linkuvos apylinkės teismą su būstine Pakruojyje, 1935 m. valsčiaus savivaldybė kreipėsi į Teisingumo ministeriją, kad teismo būstinė būtų perkelta į Linkuvą, nes šiame teisme apie 50 proc. sprendžiamų bylų sudarė Linkuvos vls. gyventojų bylos.

    1934-1940 m. savivaldybėje dirbo viršaitis Feliksas Niaura; į tarybą išrinkti Juozas Šidlauskas (1889-1966), S. Peleckas, Vladas Karalius, J. Dzerkelis, G. Gudas, Antanas Janauskas, J. Maselis, A. Šešplaukis, J. Atkočiūnas.

    1934 m. rugpjūtį Šiaulių aps. nusiaubė ledų audra, padariusi žalos ir Linkuvos apylinkių ūkininkams. Valsčiaus savivaldybė sudarė nukentėjusių ūkininkų sąrašus, patikrino ir įkainavo nuostolius, kai kurie ūkininkai atleisti nuo mokesčių, kitiems mokesčiai buvo sumažinti ar atidėti.

    1935 m. Linkuvos valsčiuje gyveno 12000 žmonių.

    Savivaldybė, nusprendusi nebestatyti pastato senelių prieglaudai, o nupirkti, nes taip buvo pigiau, 1936 m. vasarį surado tam tinkamą 1 ha 976 m² sklypą su gyvenamuoju namu ir ūkiniu pastatu Žaliojoje g. 12, jo remontui paskyrė 2200 Lt.

    1936 m. pabaigoje gavus Šiaulių apskrities sutikimą statyti Linkuvos pradžios mokyklos pastatą, jam surasta tinkama vieta. Mokyklos statyba prasidėjo 1937 m., ją finansavo Švietimo ministerija.

    1937 m. numatoma nauja vieta turgavietei; nutariam steigiamai viešajai valstybinei bibliotekai patalpas išnuomoti arčiau miestelio centro; paskiriamas sklypas (už miesto ribų) mėsos produktų sandėlių ir perdirbimo įmonių statybai.

    1937 m. įrengiami cementiniai šaligatviai gimnazijos, Žeimelio, dalyje valsčiaus, Pašvitinio g.; įrengiami mediniai šaligatviai vienoje Valsčiaus, Rudens, Šulinio, Darbo g. pusių.

    1938 m. šauliams išnuomojama dalis savivaldybės pastato (kitoje dalyje veikė elektros stotis).

    1940 m. į valsčiaus tarybą išrenkami 9 ūkininkai, 1 mokytojas; Juozas Šidlauskas (1889-1966), J.Balčiūnas, I.Brazdžiūnas, A.Šešplaukis, J.Dzerkelis, A.Martinaitis, S.Treška, J.Brazdžiūnas.

    1940-1941 m. savivaldybėje dirbo viršaitis Juras Gaigalas.

    Prasidėjo rusų okupacija. 1940 m. liepos 16 d. Lietuvos SSR Komisarų taryba priėmė nutarimą, kurio visi vietinių savivaldybių organai buvo paleisti. Taryba savo darbą buvo priversta nutraukti.

    1941-1944 metais Jurgis Baniulis dirbo Linkuvos valsčiaus savivaldybės tarnautoju.

    1941-1944 m. savivaldybėje dirbo viršaitis Antanas Spudas.

    1944 m. Juozas Dauparas (1914) įstojo į gen. P. Plechavičiaus Vietinę rinktinę ir buvo paskirtas Linkuvos valsčiaus karo komendantu.

    Šaltiniai

    Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

    Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
    • Emilija Stanevičienė – autorius – 100% (+14434-0=14434 wiki spaudos ženklai).