Juozas Šiaučiūnas
Juozas Šiaučiūnas | |
---|---|
1930 m. nuotrauka | |
| |
Gimė | 1906 m. birželio 7 d. Maskoliškis, Anykščių valsčius |
Mirė | † 1943 m. spalio 19 d. Rešiotų lageris, Krasnojarsko kraštas, Rusija |
| |
Tautybė | lietuvis |
Sutuoktinis(-ė) | Teodora Borsukaitė-Šiaučiūnienė (1906 m. - 2009 m.) |
Vaikai |
Eugenijus Juozapas Šiaučiūnas (g. 1934 m.) – mokslininkas informatikas, tremtinys, Emilija Pajauta Šiaučiūnaitė-Garbonienė (g. 1937 m.) – mokslininkė matematikė informatikė, tremtinė. |
| |
Veikla | Pedagogas pradinių klasių mokytojas, kraštotyrininkas, muziejininkas, švietėjas, visuomenininkas, politinis kalinys, tremtinys
|
| |
Išsilavinimas | Ukmergės mokytojų seminarija |
| |
Žymūs apdovanojimai | |
Juozas Šiaučiūnas (1906 m. birželio 7 d. Maskoliškis, Anykščių valsčius – 1943 m. spalio 19 d. Rešiotų lageris, Krasnojarsko kraštas, Rusija) – Pedagogas pradinių klasių mokytojas, kraštotyrininkas, muziejininkas, švietėjas, visuomenininkas, politinis kalinys, Kernavės pradinės mokyklos vedėjas ir krašto muziejaus įkūrėjas (1929 m.), žuvęs tremtyje Sibire.
Anykštėno Biografija
Tėvai: Silvestras Šiaučiūnas (?–1924) ir Ieva Šiaučiūnienė – žemdirbiai ūkininkai, turėjo 7 ha žemės. Augo trijų vaikų šeimoje su dviem broliais.
Mokėsi Repšėnų, Anykščių raj. pradžios mokykloje. Įstojęs į 2-ąją klasę, 1922–1924 m. baigė Ukmergės gimnazijos 4 klases. 1924–1926 m. Ukmergės dvimečiuose mokytojų kursuose įgijo pradžios mokyklos mokytojo specialybę.
Paskirtas 1926 m. rugsėjo 1 d., 1926–1928 m. J. Šiaučiūnas dirbo Zanėnų (Molėtų raj.) pradžios mokyklos vedėju. 1928–1941 m. jis buvo Kernavės (Širvintų raj.) pradžios mokyklos mokytojas ir jos vedėjas, įrengė ir atidarė šioje mokykloje amatų klasę, įrengė meteorologijos stotelę.
J. Šiaučiūno iniciatyva 1929–1930 m. naujame Kernavės pradžios mokyklos pastate buvo įrengtas ir 1930 m. gruodžio 28 d., Vytauto Didžiojo metų proga, atidarytas krašto muziejus – vienas pirmųjų regioninių muziejų Lietuvoje, išlikęs ir plečiamas iki šiol. 1962–1989 m. jis buvo Trakų istorijos muziejaus padalinys – Kernavės istorijos muziejus, dabar – Valstybinio Kernavės rezervato Archeologijos ir istorijos muziejus.
Daugybę autentiškų pirmųjų archeologinių eksponatų jam surinko ir sukaupė mokyklos vedėjo ugdomi vietiniai mokiniai, tyrinėję apylinkes mokomosiose ekspedicijose. Profesionaliai J. Šiaučiūno tvarkomas ir plėtojamas muziejus sulaukė Lietuvos mokslininkų ir švietimo proceso organizatorių dėmesio. Muziejuje buvo sukaupta akmens ir žalvario amžių radinių ekspozicija, unikalūs senoviniai pinigai, ginklai ir kovos priemonės, daug jų pats J. Šiaučiūnas supirko iš vietos gyventojų, išleisdamas savo santaupas. Iki 1940 m. muziejuje buvo sukaupta 630 eksponatų.
Jis pasižymėjo aktyvia kraštotyrine, etnografine bei švietėjiška veikla, energingai lietuvino sulenkėjusį kraštą, primindamas vietos žmonėms tūkstantmetę jų krašto istoriją, rinkdamas ir užrašinėdamas tautosaką.
J. Šiaučiūnas skaitė paskaitas Širvintose, Kauno ir Ukmergės apskrityse, vasaromis lankė kūno kultūros, darbų bei žemės ūkio ir amatų kursus, tuose sambūriuose garsino ir populiarino Kernavės piliakalnius ir šio krašto praeitį. Jo iniciatyva į Kernavę ėmė važiuoti ne tik lietuvių ekskursijos, bet ir turistai iš užsienio.
Kernavės jaunimui XX a. pirmojoje pusėje jo įdiegtas pagarbus požiūris į istorijos paminklus ir istorinius eksponatus ilgiems dešimtmečiams išsaugojo nesuardytas kultūrinio paveldo vietas ir jų kultūrinius sluoksnius, Kernavės apylinkėse išlikusius iki šių dienų.
J. Šiaučiūno iniciatyva Kernavėje buvo diegiamos tautinių švenčių bendruomeninio minėjimo tradicijos, jaunimui ir suaugusiems jis rengė įvairius mokymosi kursus, rašė sceninius vaizdelius, režisavo ir vaidino su mokiniais, rinko tautosaką. Jo rūpesčiu buvo įrengta ir atidaryta pašto agentūra, vaikų darželis, įrengtas parkas su gėlynais ir pastatyta miniatiūrinė Gedimino pilis su Žinyčios aukuru.
1940 m. vasarą jis surengė Kernavės 900-ųjų metinių teatralizuotą minėjimą ant piliakalnių.
Nepriklausomoje Lietuvoje 1927–1940 m. J. Šiaučiūnas buvo Lietuvos šaulių sąjungos narys, ėjo Kernavės šaulių būrio vado pareigas. 1936–1940 m. jis buvo Jaunalietuvių sąjungos Kernavės skyriaus pirmininkas.
Už profesinę, muziejinę bei visuomeninę veiklą J. Šiaučiūnas buvo apdovanotas Vytauto Didžiojo ordinu (1935 m.), Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordinu (1938 m.) ir Nepriklausomybės medaliu (1928 m.).
Buvo vedęs, žmona Teodora Borsukaitė-Šiaučiūnienė (1906–2009) – 1941–1956 m. tremtinė Altajaus krašte. Vaikai: Eugenijus Juozapas Šiaučiūnas (g. 1934 m.) – mokslininkas informatikas, tremtinys, Emilija Pajauta Šiaučiūnaitė-Garbonienė (g. 1937 m.) – mokslininkė matematikė informatikė, tremtinė.
1941 m. birželio 14 d. J. Šiaučiūnas su šeima – žmona ir dviem mažamečiais vaikais buvo suimtas, vežamas į Sibirą, Naujojoje Vilnioje atskirtas nuo šeimos ir įkalintas lageryje Rešotuose (Žemutinio Ingašo raj., Krasnojarsko kr., Rusija), tuo tarpu šeima iki 1956 m. gyveno tremtyje Altajaus krašte.
1942 m. už veiklą nacionalistinėse organizacijose J. Šiaučiūnas buvo nuteistas sušaudyti, bet paskui bausmė buvo pakeista 10 metų kalėti lageryje.
Mirė 1943 m. spalio 17 d. Rešotų lageryje (Rusija) – žuvo taigoje, užvirtus kertamam medžiui. Palaidotas Rešotuose. Kernavės kapinėse yra simbolinis jo kapas, kuriame dabar palaidota jo žmona. Kapą ženklina betoninis paminklas su įrašu: "Mokytojas / Juozas Šiaučiūnas / 1906–1943 / Kernavės / mokyklos vedėjas / 1928–1941 / Liūdi vaikai".
1999 m., minint Kernavės pradinės mokyklos 70-metį, jai buvo suteiktas Juozo Šiaučiūno vardas (dabar – Musninkų vidurinės mokyklos Kernavės Juozo Šiaučiūno pradinio ugdymo skyrius) ir atidengta memorialinė lenta Kernavės šviesuolio ir muziejaus įkūrėjo atminimui.
Kernavės archeologijos ir istorijos muziejuje saugoma J. Šiaučiūno laiškų, rašytų ant beržo tošies, kolekcija.
J. Šiaučiūno pedagoginė veikla pristatoma Kazio Račkausko informaciniame leidinyje "Nepriklausomos Lietuvos mokytojai : 1918–1940 metų biografijos" (2018 m.).
Biografija
1926 m. baigė mokytojų kursus. Iki 1928 m. mokytojavo Giedraičių valsčiaus Zanėnų pradžios mokykloje. 1928–1941 m. Kernavės pradžios mokyklos, (dab. Juozo Šiaučiūno pradinė mokykla) vedėjas.
Kernavėje įkūrė muziejų, buvo aktyvūs atkuriant lietuvybę Kernavėje.[1] Eksponatus rinko mokytojas ir mokiniai. 1930 m. gruodžio mėn. mokyklos patalpose buvo atidarytas kraštotyros muziejus (dabar Valstybinis Kernavės kultūrinis rezervatas).
J. Šiaučiūnas išrūpino, kad Kernavėje būtų įsteigta pašto agentūra, vaikų darželis, meteorologijos stotis, įsteigė suaugusiųjų kursus, kuriuose sulenkėję kernaviškiai mokėsi lietuvių kalbos ir įvairių amatų, organizavo įspūdingus susitikimus su įžymiais žmonėmis, rengė vaidinimus, skaitė paskaitas, kėlė krašto kultūrą.
1941 m. birželio 14 d. su žmona Teodora ir dviem mažamečiais vaikais – sūnumi Juozapu Eugenijum ir dukra Emilija Pajauta ištremti iš Lietuvos. Ištremtas į Rešiotus Krasnojarsko krašte žuvo taigoje. Žmona ir vaikai, ištremti į Altajaus kraštą, vėliau grįžo į Lietuvą.
Juozo Šiaučiūno šeima perdavė Kernavės archeologijos ir istorijos muziejui jo laiškų, rašytų ant beržo tošies iš tremties Sibire, kolekciją.
Įvertinimas
- 1933 m. – Vytauto Didžiojo ordinas, už muziejinę ir visuomeninę veiklą,
- 1938 m. – Gedimino ordinas ir Lietuvos nepriklausomybės medalis.
Šaltiniai
- Juozas Šiaučiūnas. Anykštėnų biografinis žinynas.
- Kernavės archeologijos ir istorijos muziejaus svetainė
- Gyvenimą paaukojo praeičiai ir dabarčiai, „Gimtasis kraštas“, 2011 m. sausio 14-21 d., Nr. 1-2(45-46)
- ↑ Jonas Trinkūnas. Lietuvių senosios religijos kelias. // Vilnius, 2009. p. 238.
Autorius: Anykštėnų biografijos - Tautvydas Kontrimavičius |