Juozas Žlabys-Žengė

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
(Nukreipta iš puslapio Juozas Žlabys)
Juozas Žlabys-Žengė

Gimė 1899 m. gegužės 2 d.
Gimbūčiai, Skaisgirio valsčius
Mirė 1992 m. lapkričio 9 d. (93 m.)
Kaunas

Sutuoktinis(-ė) N. Preikšaitė

Veikla
poetas, prozininkas, publicistas

Juozas Žlabys-Žengė (1899 m. gegužės 2 d. Gimbūčiuose, Skaisgirio valsčius, Šiaulių apskritis1992 m. lapkričio 9 d. Kaune, palaidotas Žagarėje) – Lietuvos poetas, prozininkas, publicistas, žurnalistas.

Biografija

Su tėvais atsikėlė į Žagarę. Mokėsi Žagarės progimnazijoje. [1] 1919 m. įstojo į Lietuvos kariuomenės raitelių pulką Kaune. Įgijo raštininko specialybę, dirbo karininkų bibliotekoje, atstovavo kariams spaudoje.

1921 m. leitenanto laipsniu baigė Pirmojo Lietuvos prezidento karo mokyklą, paskirtas į 3-ąjį kavalerijos pulką. Baigęs Aukštuosius karininkų kursus, 1927 m. paskirtas vyresniuoju pulko leitenantu. 1926 m. dalyvavo nuverčiant prezidentą Kazį Grinių.

1929 m. I husarų pulko kapitonas. 1931 m. patvirtintas pulko žemesniųjų karininkų garbės teismo nariu. Už dalyvavimą „Voldemarininkų puče“ atleistas iš pulko komendanto pareigų turėjo palikti Kauną, tačiau nepakluso ir pasiliko mieste. Nesulaukęs jokių sankcijų, darbavosi „Lietuvos aido“ redakcijoje. 1934 m. pasitraukė iš kariuomenės. Nuo 1935 m. Vytauto Didžiojo universitete studijavo ekonomiką. [2] 1934 m. priimtas į Lietuvos žurnalistų sąjungą.

Prasidėjus II pasauliniam karui, dirbo dienraštyje „Į laisvę“ (nuo 1943 m. „Ateitis“). 1945 m. sausio 1 d. įsidarbino Karo muziejaus paminklų apsaugos archyvų skyriaus vedėju. Gegužės mėn. iš pareigų atleistas, suimtas ir ištremtas į Vorkutos lagerį.

1958 m. grįžo į Kauną. Dirbo neoficialiai, kartais rašė mokslinius straipsnius. Kūrė eiles, bendradarbiavo Mažosios lietuvių tarybinės enciklopedijos redakcijoje, rašė atsiminimus apie „keturvėjininkų“ literatūrinį sąjūdį.

Kūryba

Dar Žagarėje sukurtus eilėraščius pasirašė Žengės slapyvardžiu ir nusiuntė savaitraščiui „Lietuva“. Faustas Kirša juos išspausdino ir paprašė naujų eilėraščių almanachui „Šaka“. Susipažino su „keturvėjininkais“, pamėgo bohemos gyvenimą. Rašė korespondencijas bei literatūrinius tekstus: poeziją, feljetonus, recenzijas ir kt. Jo kūrinius spausdino „Karys“, „Mūsų žinynas“, „Kardas“, „Sekmoji diena“, „Krivulė“, „Naujas žodis“. Dalyvavo literatūriniame ir visuomeniniame gyvenime: padėjo organizuoti lietuviškus vakarus bei biblioteką, grojo dūdų orkestre.

Išleido „nervuotą poemą“ „Anykščių šilelis“ (1930 m.), apsakymų rinkinį „Gyvenimo novelės“ (1940 m.). Kaip publicistas bendradarbiavo „Lietuvos aide“, „Literatūros naujienose“, „Jaunojoje Lietuvoje“ ir kt. Prasidėjus Atgimimui, paskelbė eilėraščių, straipsnių, atsiminimų. [3][4]

Bibliografija

  • Anykščių šilelis, poema, 1930 m.
  • Gyvenimo novelės, apsakymų rinkinys, 1940 m.
  • Pavasarių gramatikos, poezijos rinkinys, 1992 m.[5]

Įvertinimas

Šaltiniai


Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius – 100% (+35-0=35 wiki spaudos ženklai).