Juozas Adomėnas

    Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
    Juozas Adomėnas

    Gimė 1880 m. rugpjūčio 1 d.
    Kalvių k. (Molėtų raj.)
    Mirė † apie 1953 m. (~73 m.)
    Kaune

    Veikla
    Vaistininkas, politinis kalinys

    Juozas Adomėnas ( 1880 m. rugpjūčio 1 d., Kalvių k., Molėtų raj. – apie 1953 m. Kaune. Palaidotas Kauno Petrašiūnų kapinėse) – Vaistininkas, politinis kalinys.

    Biografija

    Tėvas Ignas Adomėnas – žemdirbys ūkininkas.

    Baigė keturias gimnazijos klases. Studijavo kunigų seminarijoje, bet paliko studijas, suabejojęs pašaukimu ir jų nebaigęs.

    J. Adomėnas dirbo mokiniu Rusijos vaistinėse, artimai bendravo su vaistininku Antanu Žukausku. 1907 m. Maskvos (Rusija) universiteto Medicinos fakultete jis išlaikė vaistininko padėjėjo egzaminus ir įgijo vaistininko padėjėjo kvalifikaciją.

    19071915 m. J. Adomėnas gyveno Voroneže (Rusija) ir dirbo vaistinėje.

    1915 m. jis grįžo į Lietuvą, įsikūrė Skiemonyse, Anykščių raj. ir ten įsteigė vaistinę, 19151919 m. buvo jos vedėjas, kol 1919 m. rugsėjį tos vaistinės veiklą nutraukė.

    1918 m. gruodžio pabaigoje kartu su A. Žukausku-Vienuoliu jis atidarė bendrą vaistinę Anykščiuose, Juozapo Pavilonio namuose. 1919 m. sausį, po bolševikinio perversmo Anykščiuose, pasitraukus persekiotam A. Žukauskui, jis liko dirbti vaistinėje vienas ir ją išsaugojo.

    Atkūrus Lietuvos Respublikos savivaldą, tarp Anykščių vaistinės bendrasavininkių kilo nesutarimai. Sveikatos departamentui pareikalavus pateikti provizoriaus padėjėjo dokumentus, jų nebeturėjęs ir iš Rusijos nebesulaukęs J. Adomėnas neteko leidimo užsiimti vaistininko praktika ir 1921 m. iš farmacinės veiklos pasitraukė, o 1922 m. po teismo neteko teisių ir į vaistinės nuosavybę.

    19211936 m. jis gyveno Panevėžyje ir dirbo Panevėžio spirito varyklos Valstybinio spirito monopolio sandėlyje, paskui 19361940 m. buvo Telšių valstybinio spirito monopolio sandėlio vedėjas.

    1940 m. lapkričio 10 d. J. Adomėnas pateikė farmacinį išsilavinimą liudijančius dokumentus ir gavo Sveikatos apsaugos departamento leidimą dirbti vaistinėse. 19401946 m. jis buvo Alsėdžių (Plungės raj.) vaistinės vedėjas.

    1946 m. liepos 7 d. J. Adomėnas buvo suimtas, apkaltintas parama partizanams pinigais ir medikamentais, įkalintas Klaipėdos kalėjime. 1947 m. sausio 22 d. Klaipėdoje Vidaus reikalų tribunolas nuteisė jį 6 metams darbo pataisos lageryje ir 5 metams be teisių, konfiskavo turtą.

    19471952 m. J. Adomėnas buvo kalinamas Karagandos (Kazachstanas) Pesčianlago ir Steplago lageriuose. Jis buvo paleistas 1952 m. liepos 17 d.

    Buvo vedęs, žmona Klavdija Adomėnienė (1887 – po 1947). Užaugino penkis vaikus. Vaikai: Stasė Adomėnaitė-Bacevičienė – Antano Žukausko-Vienuolio krikštaduktė, laisvės gynėja, Lietuvos Laisvės armijos Tauro apygardos štabo viršininko Vytauto Bacevičiaus-Vygando (19151946) žmona, politinė kalinė, Bronislava Adomėnaitė-Stundžienė – politinė kalinė, Birutė Adomėnaitė-Ramanauskienė-Romauskas – emigrantė JAV, Valerija Adomėnaitė (? – apie 1943) ir Vytautas Adomėnas.

    Mirė apie 1953 m. Kaune. Palaidotas Kauno Petrašiūnų kapinėse.

    1990 m. spalio 9 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausiasis teismas J. Adomėną reabilitavo kaip neteisėtai represuotą.

    J. Adomėno gyvenimas ir likimas pristatyti Reginos Stonkutės-Žukienės sudarytame žinyne "Lietuvos farmacininkų erškėčių keliai" (leidinio "Lietuvos farmacija" II tomas, 2002 m.).

    Šaltiniai


    Autorius: Anykštėnų biografijos - Tautvydas Kontrimavičius

    Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

    Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
    • Vitas Povilaitis – autorius – 103% (+4423-0=4423 wiki spaudos ženklai).