Juozas Bagdonas (1866)
| Juozas Bagdonas | |
|---|---|
| |
|
| |
| Gimė | 1866 m. balandžio 6 d. Slibinai, Vilkaviškio apskritis |
| Mirė | † 1956 m. birželio 8 d. Klyvlendas, JAV |
|
| |
| Veikla | gydytojas, knygnešys, spaudos darbuotojas, visuomenės ir politinis veikėjas, JAV lietuvis, publicistas, varpininkas
|
| Partija | Lietuvos demokratų partija |
|
| |
| Alma mater | Varšuvos universitetas Maskvos universitetas |
Juozas Bagdonavičius-Bagdonas (1866 m. balandžio 6 d. Slibinuose, Vilkaviškio apskritis, Rusijos imperija – 1956 m. birželio 8 d. Klyvlende, JAV) – Lietuvos gydytojas, knygnešys, spaudos darbuotojas, visuomenės ir politinis veikėjas, JAV lietuvis, publicistas, varpininkas.
Gyvenimo kelias[taisyti]
1878–1886 m. mokėsi Marijampolės gimnazijoje, 1886–1889 m. studijavo mediciną Varšuvos universitete ir 1889–1891 m. Maskvos universitete. Maskvoje dalyvavo slaptos lietuvių studentų draugijos veikloje. 1886 m. pradėjo rašyti „Aušroje“, dalyvavo varpininkų suvažiavimuose. Platino lietuviškus raštus.
1892–1899 m. gydytojas Naumiestyje ir Vilkaviškyje, kartu su Aleksandru Sulkevičiumi platino lenkų socialistų literatūrą, dalyvavo Lenkijos socialistų partijos, vėliau – Lietuvos socialdemokratų partijos veikloje. Vertė Vilhelmo Liebknechto brošiūras. 1893 m. areštuotas ir tardomas dėl brolio Jurgio, pagauto su draudžiamais raštais, vadinamojoje „Sietyno“ byloje. 1896 m. suėmus knygnešį Jašinską, atiduotas policijos priežiūron. Nuo 1897 m. bendradarbiavo leidiniuose „Varpas“, „Ūkininkas“, „Vienybė Lietuvninkų“. Rašė politinėmis ir socialinėmis temomis, pasirašydamas nuolat keičiamais slapyvardžiais; iki 1911 m. spaudoje vartojo per 50 įvairių slapyvardžių. 1897 m. areštuotas ir kalintas Kalvarijos kalėjime. Paleistas už 300 rublių užstatą, slapstėsi, o 1899 m. kovo mėn., gavęs pranešimą, kad yra tremiamas į Viatkos guberniją, pabėgo į užsienį.
1899–1906 m. gyveno Rytų Prūsijoje, Britanijoje, Prancūzijoje, Šveicarijoje, Škotijoje. 1899–1903 ir 1904–1905 m. redagavo „Varpą“, 1904 m. „Ūkininką“, 1901–1903 m. „Naujienas“, [1] padėjo Alfonsui Moravskiui leisti „Aidą Lietuvos darbininkų gyvenimo“. Dalyvavo rengiant Paryžiaus pasaulinę parodą. Londone organizavo „Šviesos“ draugiją. 1902 m. lapkričio 15 d. dalyvavo Lietuvių demokratų partijos steigiamajame suvažiavime, buvo Lietuvos demokratų partijos CK narys iki 1907 m.[2]
Gyvendamas Škotijoje, 1905 m. bendradarbiavo dienraštyje „Vilniaus žinios“, išspausdino politinių brošiūrų ir atsišaukimų. 1906 m. grįžęs į Vilnių, 1906–1907 m. redagavo „Lietuvos Ūkininką“, 1907 m. išleido leidinį „Mes ir Lietuvos socialdemokratai“. Nuo 1908 m. rašė į leidinius „Šviesa“, „Litwa“, laikraštyje „Viltis“ tvarkė nuolatinį spaudos apžvalgos skyrių. [3]
Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui 1914–1918 m. tarnavo kariuomenėje karo gydytoju Vilniuje, Maskvoje. Maskvoje bendradarbiavo lietuvių pabėgėlių leidiniuose „Santara“, „Lietuvių balsas“.
1918 m. grįžo į Lietuvą. 1919–1922 m. Sveikatos departamento direktorius.[4] 1922–1935 m. Vytauto Didžiojo universiteto Medicinos fakulteto profesorius, 1923–1924 m. fakulteto dekanas. 1935 m. įsteigė Lietuvos blaivinimo sąjungą, jos pirmininkas, 1937–1938 m. redagavo žurnalą „Blaivioji Lietuva“, 1938–1940 m. „Blaivybė ir sveikata“ ir atskirai išspausdino keletą tos draugijos leidinių, tarp jų „Kaip kovojama su girtavimu svetur“ (1939 m.). 1944 m. pasitraukė į Austriją, vėliau į Vokietiją, 1948 m. išvyko į JAV. 1979 m. spalio 27 d. jo urna perlaidota Kudirkos Naumiesčio kapinėse.[2]
Bibliografija[taisyti]
- Įvadas į vidaus mediciną, 1926 m.
- Iš mūsų kovų ir žygių prieš leisiant spaudą. Kova dviem frontais. D. 1-2. – K., 1930–1931 m. m.
- Iš mano atsiminimų apie uždraustų raštų gabenimą, platinimą ir leidimą 1892–1899 m. m. Knygnešys. T. 2.
Šaltiniai[taisyti]
- Biografija
- Juozas Bagdonas (1866). Jungtinių Amerikos Valstijų lietuviai. Biografijų žinynas. II tomas. N-Ž. Pasaulio lietuviai. Leidinio rengimo grupė: Grupės vadovė Vilija Kneitienė, redaktoriai: dr. Antanas Balašaitis, Birutė Juodienė, Ona Pečiulienė, Danutė Rimšienė, Vytautas Spečiūnas, Birutė Žalalienė. Dalį II tomo straipsnių rengė moksliniai redaktoriai: Daiva Ancevičienė, Sakalas Janavičius, Aldona Juodvalkytė, Apolonija Kuzmickienė, †Jonė Liandzbergienė, dr. Algirdas Matulevičius, Jūratė Tamulaitienė, Jonas Varnauskas. Vietovardžius, įstaigų ir organizacijų pavadinimų rašybą leidiniui pritaikė: Rita Trakymienė jų dalį dar ir Jonas Steponaitis. Meninė redaktorė Dalia Šilainytė. Maketo dailininkas Jonas Pocius. Viršelio dailininkas Kęstutis Verseckas. Techninė redaktorė Elvyra Volkienė. Korektorės Laima Balaikienė, Danguolė Baliukynienė, Marijona Rėzienė, Rūta Šližytė. Maketavo Sigrida Šimkūnienė. Leidinį padėjo rengti Lituanistikos tyrimo ir studijų centras Čikagoje. Pagrindiniai rėmajai: Lietuvių fondas Čikagoje, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija. Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. Vilnius. 2002. 616 psl. ISBN 5-420-01513-7 (2 tomas) ISBN 5-420-01415-7 (bendras)Vaizdas:Jungtinių Amerikos Valstijų lietuviai 2t.pdfJuozas BagdonasVaizdas:Jungtinių Amerikos Valstijų lietuviai 2t.pdfJuozas Bagdonas
- ↑ Žurnalistikos enciklopedija. - Vilnius: Pradai, 1997. - 48 psl.
- ↑ 2,0 2,1 Juozas Bagdonas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. - 435 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.
- ↑ Žurnalistikos enciklopedija. - Vilnius: Pradai, 1997. - 48 psl.
- ↑ http://sena.sam.lt/lt/main/apie_ministerija/istorija/ministrai
| Prieš tai: Jurgis Alekna |
Sveikatos departamento direktorius 1919–1922 m. |
Po to: Bronius Sipavičius |