Juozas Maldžius

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Jump to navigation Jump to search
Juozas Maldžius

Gimė 1862 m. liepos 1 d.
Piktagalys, dab. Anykščių raj.
Mirė 1942 m. gegužės 2 d. (79 m.)
Kavarskas, dab. Anykščių raj.
Palaidotas Kavarsko kapinėse

Tėvai Stanislovas Maldžius

Veikla

Juozas Maldžius (1862 m. liepos 1 d. Piktagalyje1942 m. gegužės 2 d. Kavarske) – darbininkas, knygnešys.

Anykštėno Biografija[taisyti]

Gimimo data pagal asmeninius prisiminimus – 1862 m. birželio 30 d.

Tėvas Stanislovas Maldžius. Augo su dviem broliais.

Iki 1881 m. J. Maldžius gyveno tėvų namuose ir dirbo savo ūkyje, vėliau tarnavo samdiniu pas Kavarsko apylinkių ūkininkus.

Kaimyno Adomo Jakeliūno paragintas, apie 1880 m. per tris mėnesius jis išmoko lietuviškai skaityti. Tuo metu draudžiamos lietuviškos spaudos pasiskaityti gaudavo iš Kavarsko klebono Pranciškaus Idzelio, nusipirkdavo iš škaplierininkų.

Dėdė Juozas Vildžius 1881 m. J. Maldžių Kavarske supažindino su Stanislovu Didžiuliu iš Griežionėlių dvarelio, kuris pasiūlė platinti draudžiamą spaudą. S. Didžiulis įvairios literatūros, taip pat periodinius leidinius "Aušra", "Žemaičių ir Lietuvos apžvalga", "Šviesa", maldaknygių duodavo išsimokėtinai ir nemokamai.

Mirus tėvui, jo paliktą žemės dalį jis pardavė broliui, o gautus pinigus investavo į knygnešystę: pirko knygas ir laikraščius, juos platino, tapo patikimu bendradarbiu, spaudos platintoju. S. Didžiulis, gavęs draudžiamos spaudos siuntą, parašydavo jam laišką. J. Maldžius mokėjo skaityti tik spausdintą raštą, todėl pagalbos perskaityti jam tekdavo prašyti ir kaimynų. Tie, sužinoję, kuo jis užsiima, ketino įskųsti žandarams, bet giminės užtarė.

J. Maldžius lietuviškos spaudos gaudavo ir iš Šilų škaplierininko Kazio Paliliūno, iš Lyduokių kaimo (Ukmergės raj.) gyventojo Kazio Katino, kuriam draudžiamą spaudą pristatydavo svainis Jonas Žvirblis iš Šiluvos miestelio. Iš jų J. Maldžius parsinešdavo platinti "Aušrą", "Apžvalgą", "Šviesą" ir įvairaus turinio knygelių.

Kartais jis spaudos pirkdavo iš Panevėžio žydo Bencelio, kuris ją pardavinėjo savo drabužių krautuvėje. Apie trečdalį savo berno algos J. Maldžius išleisdavo knygoms pirkti, kurių nemažą dalį išdalydavo nemokamai. Gautą spaudą slėpdavo šiaudiniame stoge, įrišdamas į kūlį. Turėjo slėptuvių ir pas patikimus kaimynus. Bendradarbiavo su knygnešiais Jonu Šaučiūnu iš Padvarninkų kaimo, Baltramiejumi Šakaliu iš Panevėžio, Juozu Gyliu iš Pravydžių kaimo, Juozu Simanoniu iš Domeikių kaimo ir kitais.

J. Maldžius niekada nebuvo įkliuvęs policijai. Tik per paskutinę kratą pas Didžiulius jis buvo sumuštas. Iš knygnešystės veiklos nepraturtėjo, bet iki gyvenimo pabaigos džiaugėsi turėjęs malonumą "platinti šviesą ir stiprinti tautinę sąmonę".

1905 m. J. Maldžius aktyviai dalyvavo revoliuciniame sąjūdyje.

Vėliau jis iki senatvės bernavo pas įvairius ūkininkus, kol sveikatai nusilpus apsistojo ir iki gyvenimo pabaigos liko Kavarske, Anykščių raj., senatvėje kurdo, kol sulaukė valstybės paramos kaip knygnešys. Nuo 1938 m. vasario 16 d. jis gaudavo 25 litų valstybinę knygnešio pensiją.

Jis sukaupė ir išsaugojo visus komplektus "Aušros", "Žemaičių ir Lietuvos apžvalgos" bei "Šviesos", daug spaudos draudimo metais leistų knygų. Šiuos rinkinius Nepriklausomos Lietuvos laikotarpiu jis pardavė Lietuvos Seimo kanceliarijai ir Kauno centriniam knygynui.

J. Maldžius buvo apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu (1938 m.).

1940 m. Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje Kaune buvo pastatytas paminklas knygnešiams. Jame tarp 100 iškaltų pavardžių yra nurodytas ir darbininkas J. Maldžius – trečiajame sąraše kaip vienas iš labiausiai pasižymėjusių Lietuvos knygnešių. 1950 m. ta Knygnešių sienutė buvo nugriauta, bet 1997 m. vėl atstatyta.

Buvo viengungis.

Mirė 1942 m. gegužės mėn. 2 d. Kavarske, Anykščių raj.. Palaidotas Kavarsko kapinėse.

Kraštotyrininkė Sofija Šleikuvienė užrašė A. Riškos atsiminimus apie knygnešį J. Maldžių.

J. Maldžiaus gyvenimas ir veikla pristatomi Benjamino Kaluškevičiaus ir Kazio Misiaus žinyne "Lietuvos knygnešiai ir daraktoriai 18641904" (2004 m.) ir šio žinyno 2-ojoje knygoje (2014 m.).

Jo prisiminimai apie knygnešystę, užrašyti 1935 m., paskelbti dokumentų rinkinio "Knygnešys : 18641904" 4-ajame tome (2016 m.).

Biografija[taisyti]

J. Maldžius augo su dviem broliais. Iki 1881 m. gyveno tėvų namuose, dirbo savo ūkyje, vėliau tarnavo samdiniu pas Kavarsko apylinkių ūkininkus. Apie 1880 m., paragintas kaimyno, per trumpą laiką pramoko lietuviškai skaityti. Lietuviškos draudžiamos spaudos pasiskaityti gaudavo iš Kavarsko klebono Pranciškaus Idzelio, nusipirkdavo iš škaplierininkų.

1881 m. Kavarske susipažino su knygnešiu Stanislovu DidžiuliuGriežionėlių, gavo pasiūlymą platinti draudžiamą literatūrą. Iš S. Didžiulio ją gaudavo išsimokėtinai ir nemokamai.

Mirus tėvui pardavė paveldėtą žemę, o gautus pinigus investavo į knygnešystę, toliau bendradarbiavo su S. Didžiuliu. Gautą spaudą slėpdavo šiaudiniame stoge, turėjo kitų slėptuvių pas patikimus kaimynus. J. Maldžiui pavyko neįkliūti policijai, nors pas jį buvo daromos kratos, o per paskutinę kratą pas Didžiulius jis buvo sumuštas. Gavęs S. Didžiulio laiškus, J. Maldžius juos galėjo perskaityti tik su kaimynų pagalba, nes mokėjo skaityti tik spausdintą raštą.

J. Maldžius lietuviškos spaudos taip pat gaudavo iš kitų spaudos platintojų, bendradarbiavo su knygnešiais Jonu Šaučiūnu iš Padvarninkų kaimo, Baltramiejumi Šakaliu iš Panevėžio, Juozu Gyliu iš Pravydžių kaimo, Juozu Simanoniu iš Domeikių kaimo ir kitais. Kartais jis knygas pirkdavo iš Panevėžio žydo Bencelio.

Apie trečdalį savo berno algos J. Maldžius išleisdavo knygoms pirkti, kurių nemažą dalį išdalydavo nemokamai. Iš knygnešystės veiklos nepraturtėjo, bet iki gyvenimo pabaigos džiaugėsi turėjęs malonumą „platinti šviesą ir stiprinti tautinę sąmonę". Turėjo sukaupęs visus komplektus „Aušros", „Žemaičių ir Lietuvos apžvalgos" bei „Šviesos", daug spaudos draudimo metais leistų knygų. Šiuos rinkinius nepriklausomos Lietuvos laikotarpiu jis pardavė Lietuvos Seimo kanceliarijai ir Kauno centriniam knygynui.

J. Maldžius senatvėje skurdo, kol sulaukė valstybės paramos kaip knygnešys. Nuo 1938 m. jam buvo skirta 25 litų valstybinė knygnešio pensija. Buvo apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu (1938 m.). Palaidotas Kavarsko kapinėse.

Atminimo įamžinimas[taisyti]

Šaltiniai[taisyti]


Autorius: Anykštėnų biografijos - Tautvydas Kontrimavičius

Autoriai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius ir redaktorius.

Autoriai ir redaktoriai:
  • Vitas Povilaitis – autorius (+8531-0=8531 wiki spaudos ženklai).