Juozas Marčiukaitis

Juozas Marčiukaitis (1861 m. sausio 1 d. Balbieriškyje, Marijampolės apskr. – m. ?) – visuomenės veikėjas, smuikininkas ir chorvedys.

Biografija

Būdamas devynerių metų išmoko smuikuoti, griežė vestuvėse, pas vietos kleboną dirbo raštininku. Sulaukęs 14 metų, pradėjo dirbti Valstiečių komisijos raštinėje Marijampolėje. Čia susipažino su gimnazistu Vincu Kudirka ir abu dažnai smuikuodavo. Vėliau nuvyko dirbti raštininku į Veiverių valsčių ir privačiai mokėsi smuikuoti pas seminarijos mokytoją J. Paulauską – Varšuvos konservatorijos laureatą. Persikėlęs į Suvalkus, gavo valdininko vietą Rusų iždo rūmuose.

Atgavus spaudą, 1908 m. Suvalkuose susibūrė lietuvių draugija „Vienybė“. Iki 1914 m. J. Marčiukaitis buvo šios draugijos iždininkas. Suorganizavo 16 moterų ir 19 vyrų lietuvių chorą, kas sulenkėjusiuose Suvalkuose buvo tiesiog sensacija. Choras rengė koncertus – vakarus su dainomis, šokiais ir vaidinimais. J. Marčiukaitis su pianistu K. Grinkevičium kaip smuikininkas koncertuodavo Marijampolės lietuviškuose vakaruose.

Kilus Pirmajam pasauliniam karui, pasitraukė į Oriolą; ten suorganizavo tremtinių šalpos komitetą ir buvo išrinktas į jo valdybą. Suorganizavo ir chorą, rengusį koncertus ir giedojusį bažnyčioje.

1918 m. grįžęs į gimtąjį Balbieriškį, tuoj suorganizavo chorą, kuris jau pirmame koncerte padainavo 10 lietuviškų dainų ir himną. 1919 m. persikėlė į Alytų ir pradėjo dirbti apskrities viršininko pašto raštinėje. Bolševikams įsiveržus į Alytų, pasitraukė į Marijampolę. Vėliau nuvyko į Kauną ir dirbo Finansų ministerijoje. Sulaukęs garbingo amžiaus, gavo valstybinę pensiją.

Šaltinis

Boleslovas Zubrickas. Pasaulio lietuvių chorvedžiai: enciklopedinis žinynas. Vilnius, 1999. Informacijos publikavimui gautas žodinis autoriaus leidimas.