Juozas Muralis

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Juozas Muralis
Juozas Muralis.jpg

Gimė 1896 m. birželio 12 d.
Vaičiūnų km., Kamajų valsčius, Rokiškio raj.
Mirė 1970 m. balandžio 1 d.
Kaunas

Tėvas Konstantinas
Motina Kazimiera
Sutuoktinis(-ė) Jadvyga Muralienė
Vaikai

Lakštutė, Rima, Ramūnas


Veikla
kirpėjas, visuomenės veikėjas

Žymūs apdovanojimai

Juozas Muralis (1896 m. birželio 12 d. Vaičiūnų km., Kamajų valsčius, Rokiškio raj. – 1970 m. balandžio 1 d. Kaune) – žinomas tarpukariu Kauno kirpėjas, visuomenės veikėjas.

Biografija

Juozas Muralis buvo jauniausias iš šešių Konstantino ir Kazimieros Muralių vaikų. Mokėsi Utenos gimnazijoje, baigė dvi klases, o 1908 m. kartu su motina ir broliu Kaziu bei seserimi išvyko į Sankt Peterburgą. Vyriausias brolis Povilas jau dirbo moterų kirpėju vienoje žinomiausių to meto Sankt Peterburgo kirpyklų „Pol“, paskatino ir jaunesniuosius brolius mokytis kirpėjo amato. 1912 m. Juozas jau pradėjo savarankiškai dirbti kirpėju, iki 1918 m. pabaigos dirbo keliose Sankt Peterburgo kirpyklose.

Lietuvai paskelbus nepriklausomybę, Juozas su broliu Povilu grįžo į tėvynę, įsikūrė Vilniuje, išsinuomavo Didžiojoje gatvėje buvusią kirpyklą „Obri“. 1919 m. Lietuvon grįžo ir J. Muralio motina su trečiuoju broliu ir seserimi. Trys broliai kartu atidarė nuosavą kirpyklą, taip pat Didžiojoje gatvėje.

Lenkijai okupavus Vilnių, Juozas 1920 m. pabaigoje išvyko į Kauną. Trejus metus dirbo Krašto apsaugos ministerijoje. 1924 m. grįžo prie savo profesijos ir Laisvės Alėjoje atidarė kirpyklą. 1931 m. kirpykla persikėlė į erdvesnes patalpas bendrovės „Pienocentras“ rūmuose.

1940 m. kirpykla buvo nacionalizuota ir kartu su kitomis Kauno kirpyklomis įjungta į kirpyklų artelę. J. Muralis ir toliau joje dirbo kirpėju.

Vokiečių okupacijos metais Juozas Muralis kartu su žmona Jadvyga savo namuose slėpė žydų šeimą, už ką po mirties 2006 m. buvo apdovanotas Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi.

1946 m. už finansinę pagalbą partizanams drauge su kitais antisovietinės organizacijos „Lietuvos laisvės sąjunga“ nariais J. Muralis ir jo brolis Kazimieras buvo suimti ir trejus metus kalėjo Vilniuje Lukiškių kalėjime. Grįžęs iki pensijos dirbo kirpėjo darbą.

Mirė 1970 m. balandžio 1 d. Palaidotas Kauno Eigulių kapinėse.

Verslas

1924 m. kovo 1 d. Laisvės Alėjoje atidarė savo kirpyklą, aprūpintą moderniais įrengimais. Profesinio tobulinimosi tikslais ne kartą lankėsi Paryžiuje, kurį laiką ten gyveno. 1927 m. dalyvavo Prancūzijoje vykusiame Europos kirpėjų suvažiavime, pirmasis į Lietuvą parsivežė ilgalaikio plaukų šukavimo įrangą.

1931 m. į bendrovės „Pienocentras“ rūmus Laisvės Alėjoje persikėlusi kirpykla įsikūrė dviejuose aukštuose išsidėsčiusiose patalpose – pirmajame aukšte buvo vyrų skyrius, antrajame – moterų. Kirpykloje veikė masažo salonas, smulkios kirpyklų įrangos parduotuvė. Naujosios kirpyklos interjerą projektavo žinomas Kauno architektas A. Funkas.

Ketvirtojo dešimtmečio viduryje dirbti kirpykloje prisijungė iš Vilniaus atvykęs brolis Kazimieras ir vienas geriausių kirpėjų, Juozo Muralio mokinys J. Rubšys. Trijų savininkų valdoma kirpykla buvo pavadinta „MRM kirpykla“.

Visuomeninė veikla

J. Muralį domino ekonominiai ir teisiniai klausimai, susiję su kirpyklų verslu, kirpėjų socialiniai reikalai. Dar dirbdamas Sankt Peterburge buvo Sankt Peterburgo kirpėjų sąjungos valdybos narys.

1924 m. buvo įkurti Lietuvos Prekybos, pramonės ir amatų rūmai. Siekiant gerinti teisinę ir socialinę amatininkų padėtį, prie šių Rūmų 1937 m. buvo įkurta amatininkų atstovybė – Amatų korporacija, kurią sudarė 12 narių, deleguotų įvairių Lietuvos amatininkų organizacijų. Juozas Muralis buvo vienas iš dvylikos Korporacijos narių, pirmajame posėdyje Finansų ministras Korporacijos pirmininku paskyrė Juozą Muralį. Jo vadovaujama korporacija parengė Amatų verslo įstatymo projektą, kurį 1940 m. kovo mėn. J. Muralis pristatė Seimo komisijos posėdyje. Už savo veiklą Amatų korporacijoje J. Muralis 1939 m. buvo apdovanotas „Darbo žvaigždės“ antro laipsnio ordinu.

J. Muralis nuolat rūpinosi kirpėjų profesiniais ir teisiniais reikalais. Jo iniciatyva 1930 m. buvo suburta Kauno kirpėjų draugija, kurios pirmininku jis buvo išrinktas. Vėliau įkūrus Lietuvos kirpėjų sąjungą, J. Muralis ne kartą buvo renkamas jos pirmininku.

J. Muralis buvo Lietuvių verslininkų sąjungos narys, 1937 m. tapo šioje sąjungoje sudarytos Lietuvių amatininkų tarybos pirmininku. 1938 m. išrinktas į Prekybininkų, pramonininkų ir amatininkų sąjungos leidžiamo dvisavaitinio iliustruoto žurnalo „Amatininkas“ redakcinę kolegiją, šiame žurnale paskelbė ne vieną straipsnį.

J. Muralis domėjosi sportu, neblogai žaidė šachmatais, kurį laiką buvo Lietuvos šachmatinikų sąjungos valdybos pirmininku. Neretai dalį uždirbtų lėšų skirdavo labdarai – rėmė Ginklų fondą, kai kuriuos meno ir sporto kolektyvus.

Straipsniai

  • Amatų korporaciją sudarius.– Amatininkas, 1938.01.01, Nr. 1 (166)
  • Žodis lietuviams amatininkams. – Aamatininkas, 1938.01.01, Nr.1 (166)
  • Kas dabar apsunkina amatininkus? – Amatininkas, 1938.05.01, Nr. 9 (174)
  • Daugiau rimtumo. – Amatininkas, 1938.05.01, Nr. 9 (174)
  • Amatų korporacijos pirmieji darbo metai. – Amatininkas, 1939.01.15, Nr. 1 (190)
  • Amatininkų organizacijų reikšmė. – Amatininkas, 1940.02.15, Nr. 3
  • Ko reikalauti iš amato mokslo kandidato. – Amatininkas, 1934, Nr. 29
  • Amatininkų teisės. – Amatininkas, 1934, Nr.2
  • Kas pirmiausiai darytina. – Amatininkas, 1934, Nr. 4

Straipsniai apie J. Muralį

  • R. Žąslas. Kvalifikuoto kirpėjo Juozo Muralio profesinio darbo 25 metų sukaktis. - Amatininkas, 1937.11.15, Nr. 21 (163)
  • P. Kuprys. Įstaiga, kuri gražina žmones. - Diena, 1932.01.31, Nr. 5 (182)

Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius – 100% (+7403-0=7403 wiki spaudos ženklai).