Juozas Paulauskas
| Juozas Paulauskas | |
|---|---|
|
| |
| Gimė | 1891 m. rugpjūčio 17 d. Atlaužų k. (Platelių parapija, Plungės raj.) |
| Mirė | † 1972 m. rugpjūčio 13 d. Alsėdžiuose, Plungės raj. |
|
| |
| Veikla | Kunigas, politinis kalinys, savamokslis dailininkas vitražistas
|
Juozas Paulauskas ( 1891 m. rugpjūčio 17 d., Atlaužų k., Platelių parapija, Plungės raj. – 1972 m. rugpjūčio 13 d. Alsėdžiuose, Plungės raj. Palaidotas Alsėdžių kapinėse) – Kunigas, politinis kalinys, savamokslis dailininkas vitražistas.
Biografija
Tėvai: Antanas Paulauskas (?–1922) ir Monika Gedgaudaitė-Paulauskienė (?–1915) – žemdirbiai valstiečiai, turėjo 4–7 hektarus žemės. Buvo vienturtis vaikas šeimoje.
1891 m. rugpjūčio 18 d. buvo pakrikštytas Platelių bažnyčioje, krikštijo Platelių klebonas Juozapas Simaška.
Baigė Platelių (Plungės raj.) valdinę pradinę mokyklą. 1904–1908 m. mokėsi Palangos gimnazijoje. 1908–1910 m. savarankiškai pasirengęs, 1910–1917 m. studijavo Kauno Žemaičių kunigų seminarijoje, 1914–1915 m. – Vašuokėnų dvare, Anykščių raj., kur Pirmojo pasaulinio karo pradžioje buvo perkelta ši seminarija. 1915 m. gegužės 16 d. Vašuokėnuose jis buvo įšventintas subdiakonu. 1915 m. rudenį iškėlus seminariją į Smolenską (Rusija), ten jis baigė teologijos studijas.
1917 m. kovo 23 d. J. Paulauskas buvo įšventintas kunigu.
1917–1918 m. jis tarnavo vikaru Šiaulėnuose (Radviliškio raj.), 1918–1919 m. – Skaistgiryje (Joniškio raj.), 1919–1920 m. kelis mėnesius buvo Babtų (Kauno raj.) vikaras, paskui 1920 m. vėl trumpai tarnavo Skaistgirio vikaru, vėliau trumpai buvo vikaras Sedoje (Mažeikių raj.).
Paskirtas 1920 m. rudenį, 1920–1924 m. J. Paulauskas buvo Kavarsko, Anykščių raj. Šv. Jono Krikštytojo parapijos vikaras, talkino klebonui Leonui Špakevičiui, kol 1924 m. spalio 30 d. iš Kavarsko buvo iškeltas. Tarnaudamas Kavarske, jis pirmąkart pamatė, kaip kuriami vitražo langai, pasimokęs iš meistrų, pats 1921–1924 m. sukūrė vitražus Kavarsko bažnyčios šoniniams langams.
1925–1930 m. jis tarnavo vikaru Plungėje, 1930–1931 m. buvo vikaras Nemakščiuose (Raseinių raj.), 1931–1932 m. – Šaukėnuose (Kelmės raj.), 1932–1939 m. – Kuršėnuose (Šiaulių raj.).
1940–1942 m. J. Paulauskas tarnavo Varlaukio (Jurbarko raj.) Švč. Trejybės parapijos klebonu. Paskirtas 1942 m. sausio 4 d., 1942–1945 m. jis buvo Senųjų Varnių (Telšių raj.) Šv. Aleksandro parapijos klebonas. Antrojo pasaulinio karo metu Varniuose jis gelbėjo žydus, juos slėpdamas pas patikimus žmones, kuriam laikui priimdamas juos ir parapijos pastogėje. Varniuose jis paslėpė Faktorių šeimą, paskui ją išgabeno į saugesnę vietą pas ūkininkus, priglaudė ir išgelbėjo Gitą Belkintienę, Sarą Braudienę ir Diną Glikmanaitę.
Paskirtas 1945 m. lapkričio 26 d., 1945–1947 m. jis buvo Platelių (Plungės raj.) Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus parapijos klebonas.
1947–1949 m. J. Paulauskas buvo Lieplaukės (Telšių raj.) Šv. Jurgio parapijos klebonas. Po Antrojo pasaulinio karo jis rėmė rezistencinę veiklą, atvirai pasisakė prieš bažnytinių komitetų sudarymą ir parapijų turto jiems perdavimą, prieš filijinių bažnyčių uždarymą. Dėl tokios pozicijos sovietinės valdžios jis buvo sekamas, o 1949 m. liepos 9 d. Lieplaukėje sulaikytas ir tardomas, rugpjūčio 19 d. – suimtas ir kalinamas Vilniuje. 1949 m. lapkričio 21 d. dvasininkas buvo apkaltintas ryšiais su rezistencija, materialiniu jos rėmimu, antisovietine agitacija, sovietinės tikrovės šmeižimu. 1950 m. sausio 25 d. Ypatingasis pasitarimas prie SSRS valstybės saugumo ministro Maskvoje (Rusija) nuteisė J. Paulauską 25 metus kalėti pataisos darbų lageryje, buvo konfiskuotas visas jo turtas. Nuo 1950 m. kovo 28 d. jis buvo kalinamas Mineralno lageryje Abezėje (Komija, Rusija).
1954 m. rugsėjo 24 d. dvasininkas buvo išleistas į laisvę kaip invalidas, grįžo į Lietuvą ir nuo 1954 m. spalio 21 d. paskirtas Alsėdžių (Plungės raj.) Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo parapijos altarista.
Nuo jaunystės turėjęs meninių polinkių ir susidomėjęs vitražų kūrimo technika, J. Paulauskas kūrė vitražus Lietuvos bažnyčioms, dalį jų sukūrė ir senatvėje, būdamas Alsėdžių altarista ir vis silpniau matydamas. Jo darytų vitražų yra ne tik Kavarsko (Anykščių raj., 1921–1924 m.), bet ir Salantų (Kretingos raj., 1936 m.), Tirkšlių (Mažeikių raj.), Plungės ir Tauragės bažnyčiose. Lėšas, gautas už vitražų kūrimą, dvasininkas skyrė neturtingų šeimų vaikams išmokslinti, kaip išvedė į gyvenimą apie 10 skurdžiose šeimose augusių vaikų.
Mirė 1972 m. rugpjūčio 13 d. Alsėdžiuose (Plungės raj.). Palaidotas Alsėdžių kapinėse. Jo laidojimo apeigas atliko Telšių vyskupas Liudvikas Povilonis.
Šaltiniai
| Autorius: Anykštėnų biografijos - Tautvydas Kontrimavičius |