Juozas Rakauskas (1924)
Juozas Rakauskas (1924) | |
---|---|
| |
Gimė | 1924 m. lapkričio 15 d. Pakruojo rajone, Linkuvoje |
Mirė | † 2008 m. balandžio 21 d. |
| |
Sutuoktinis(-ė) | Genovaitė Blynaitė-Rakauskienė |
Vaikai |
Juozas, Remigijus |
| |
Veikla | darbuotojas prie Linkuvos siauruko, vairuotojas, ilgametis Linkuvos Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčios choristas.
|
| |
Išsilavinimas | baigė 4 skyrius Linkuvos vidurinėje mokykloje |
Juozas Rakauskas (1924) (g. 1924 m. lapkričio 15 d. Linkuvoje – 2008 m. balandžio 21 d. Linkuvoje) – darbuotojas prie Linkuvos siauruko, vairuotojas, ilgametis Linkuvos Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčios choristas.
Gyvenimo kelias
Šeima sutuoktinė Genovaitė Blynaitė-Rakauskienė – buhalterė
Vaikai Juozas (1963-2016), Remigijus
Prisiminimai apie Linkuvos-Petrašiūnų geležinkelį Dirbau prie geležinkelio 1945-1955 metais. Mūsų kelio ruožas vadinosi Gelžkelio valdybos prie Panevėžio 10-ta distancija (Linkuvos-Petrašūnų ruožas). Pradėjau dirbti dar karui nepasibaigus, kad galėčiau išvengti karinės tarnybos. Pradžioje teko dirbti kelio remontininku minėtame ruože, bet paskui buvome komandiruoti į Latviją, Kaliningradą. Dirbdavome per visus metus, nes ir žiemą šaltis iškylodavo žuolius. Tikrindavome bėgius, pylimą, žuolius, statydavom sniegatvores, vasarą ir rudenį ravėdavom, naikindavom krūmus. Kartu su manimi yra dirbę buvę geležinkeliečiai dar prieš karą: Karolis Kibilda iš Megučionių, Bronius Balčiūnas ir Jonas Šatas iš Linkuvos. J. Šatas mokėjo rusiškai, vokiškai, žydiškai, labai labai domėjosi politika, suprato rusų okupacijos padarinių žalą mūsų žmonėms. Daugelis buvo samdomi padieniais darbininkais. Prie šio gelžkelio dirbdavo 20 žmonių (su visais stoties darbuotojais buvo iki 120 žmonių, ruože, Linkuvos, Petrašūnų stotyse). Pradžioje mokėjo tik 20 rb. per mėnesį. Vėliau buvau paskirtas brigadininku, išmokau apskaičiuoti darbą, atlyginimus, nors buvau baigęs tik 4 skyrius. Tada gaudavau net 370 rb. Iš senesnių laikų atsimenu bilietų kontrolierių linkuvį Povilą Bajalį, stoties viršininką Jurgelevičių, o pokario metais – mašinistą Juozą Skaisgiraitį. Man teko būti ir geležinkeliečių profsąjungos pirmininku. Turėjome uniformas. Jas siuvomės patys pagal duotą modelį. Iškilus nesutarimams antru brigadininkus F.Simonavičium, išėjau iš to darbo mokytis vairuotoju. Prisiminė Juozas Rakauskas (1924). Užrašė S.Lovčikaitė 2003 m. |
Iš Juozo Rakausko šeimos albumo