Juozas Skaisgiris

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Juozas Skaisgiris

Gimė 1901 m. kovo 9 d.
Rusija Bažnytgiris, Jankų valsčius, Šakių apskritis, Rusijos imperija
Mirė 1977 m. sausio 25 d. (75 m.)
Lietuva Kaunas

Veikla
Lietuvos miškininkas, politinis bei visuomenės veikėjas
Partija Lietuvių tautininkų sąjunga

Alma mater Lietuvos žemės ūkio akademija

Juozas Skaisgiris (1901 m. kovo 9 d. Bažnytgiris, Jankų valsčius, Šakių apskritis, Rusijos imperija – 1971 m. sausio 25 d. Kauna]) – miškininkas, politinis bei visuomenės veikėjas.

Biografija

J. Skaisgirio gyvenimo pradžia buvo tokia pat kaip ir daugelio Zanavykų krašto kaimo vaikinų, kurie vėliau tapo tarpukario Lietuvos valstybės ar visuomenės veikėjais. Jis gimė 1901 metų kovo 9-ąją Šakių apskrities Jankų valsčiaus Bažnytgirio kaime, vidutinioko ūkininko šeimoje. Būdamas dešimties baigė rusišką Griškabūdžio pradžios mokyklą, keturiolikos – tris Kybartų imperatoriškosios gimnazijos klases, o vėliau dvejus metus mokėsi būsimo profesionalios lietuviškos žurnalistikos pradininko Valentino Gustainio įsteigtoje kilnojamojoje gimnazijoje, kol 1917-aisiais įstojo į Marijampolės „Žiburio“ katalikišką gimnaziją.

Tačiau brandos atestato Juozas tuomet negavo: prasidėjus Nepriklausomybės kovoms, 1919-ųjų sausį jis įstojo savanoriu į besikuriančią Lietuvos kariuomenę, o baigęs Kauno karo mokyklos 1-ąją laidą buvo paskirtas Pirmojo raitelių pulko karininku. Kovos krikštą gavo kautynėse su bolševikais prie Daugpilio, vėliau kovojo su Vilniuje įsitvirtinusiu Raudonosios armijos korpusu, kovėsi su lenkais ties Daugais, Vieviu, Giedraičiais. Pasibaigus kovoms, jaunam karininkui atsirado galimybė baigti mokslus – 1922-aisiais eksternu išlaikęs egzaminus Kauno „Aušros“ gimnazijoje pagaliau gavo brandos atestatą.

Kitų metų rudenį išėjęs į atsargą J. Skaisgiris įstojo į Lietuvos universiteto Agronomijos-miškininkystės skyrių, vėliau mokėsi Dotnuvoje. Studijų metais jis aktyviai įsitraukė į visuomeninę veiklą – universitete įstojo į Lietuvos studentų tautininkų korporaciją „Neo Lithuania“, Dotnuvoje įsteigė korporaciją „Jaunoji Lietuva“ ir buvo išrinktas jos valdybos pirmininku. 1925-aisiais aktyvus studentas tapo dar ir Šaulių sąjungos nariu. Mokslams artėjant į pabaigą, prasidėjo ir sparti darbinė J. Skaisgirio karjera – kiekvienais metais jis palypėdavo vienu laipteliu. 1927-ųjų vasarį įsidarbino pirmos eilės girininku Kretingos miškų urėdijoje, rudenį buvo paskirtas Kretingos urėdo pavaduotoju, 1928-ųjų gegužę – Raseinių miškų urėdu, o dar po metų – Raseinių miškų revizoriumi. 1930-aisiais apgynęs diplominį darbą J. Skaisgiris dar sparčiau lipo karjeros laiptais. 1933 metais jis buvo paskirtas Miškų departamento miškų inspektoriumi, o 1935-aisiais – direktoriaus pavaduotoju. Žinoma, jauno miškininko karjera gal ir nebūtų buvusi tokia sparti, jei 1934 metais jis nebūtų įstojęs į Tautininkų partiją. Tuomet jam atsivėrė kur kas platesni politiniai horizontai. 1937-ųjų lapkritį jis skiriamas Žemės ūkio ministerijos generaliniu sekretoriumi, 1938 metų kovą – viceministru. Tų pačių metų gruodį XIX Vyriausybės premjeras patiki J. Skaisgiriui žemės ūkio ministro portfelį, o šiai Vyriausybei atsistatydinus vėl grįžta į ministerijos generalinio direktoriaus pareigas. Deja, miškininko karjerą žaibiškai nutraukė sovietinė okupacija. Vos suformavus vadinamąją Liaudies vyriausybę, okupantų paskirtas „prezidentas“ Justas Paleckis atleido jį iš pareigų, o dar po mėnesio J. Skaisgiris visai neteko darbo Žemės ūkio ministerijos sistemoje „kaip netinkamas einamoms pareigoms“




Lankė Kauno ir Marijampolės gimnazijas, bet nebaigė. Nuo 1919 m. sausio mėn. Lietuvos kariuomenės savanoris. 1922 m. prie Kauno „Aušros“ gimnazijos eksternu išlaikė aukštesniosios mokyklos egzaminus. 1923 m. išėjo iš kariuomenės ir rugsėjo mėn. įstojo į Lietuvos universiteto agronomijos ir miškininkystės fakultetą, vėliau persikėlė į Dotnuvos žemės ūkio akademijos miškininkystės skyrių ir 1927 m. jį baigė.

Lietuvos ministrų kabinetas 1939 m. Juozas Skaisgiris stovi šeštas iš kairės

1927 m. Raseinių miškų urėdijos urėdas–revizorius, vėliau – mišku departamento inspektorius, ministerijos generalinis sekretorius, o nuo 1938 m. kovo mėn. – žemės ūkio ministro pavaduotojas. 1938 m. gruodžio 5 d. – 1939 m. kovo 27 d. XIX Vlado Mirono Ministrų kabinete žemės ūkio ministras.

Lietuvių tautininkų sąjungos narys, Lietuvių tautos jaunimo sąjungos „Jaunoji Lietuva“ korporacijos narys, filisteris.

1940 m. liepos mėn. NKVD suimtas ir išsiųstas kalėti į lagerį Sibire. 1956 m. grįžo iš tremties Lietuvą ir dirbo miškotvarkoje.

Nuorodos, šaltiniai


Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Edvinas Giedrimas – autorius ir redaktorius – 53% (+3249-23=3226 wiki spaudos ženklai).
  • Vitas Povilaitis – autorius ir redaktorius – 49% (+2978-75=2903 wiki spaudos ženklai).