Juozas Vėbra
| Juozas Vėbra | |
|---|---|
| |
| Vėbra su Lietuvos kariuomenės uniforma tarpukariu | |
|
| |
| Gimė | 1901 m. balandžio 20 d. Gentiniai, Rokiškio rajonas |
| Mirė | † 1994 m. vasario 4 d. Durhamas, JAV |
|
| |
| Sutuoktinis(-ė) | Genovaitė Židonytė-Vėbrienė |
| Vaikai |
Silvija Lipnickienė, Vaiva Radasta Vėbraitė, Evaldas Vėbra, Aristidas Vėbra |
|
| |
| Veikla | karininkas, chemikas, inžinierius, išradėjas, JAV lietuvis
|
|
| |
| Alma mater | Tulūzos universitetas |
Juozas Vėbra (1901 m. balandžio 20 d. Gentiniuose, Rokiškio rajonas – 1994 m. vasario 4 d. Durhame, JAV; palaidotas Vilniuje) – Lietuvos savanoris, Lietuvos kariuomenės generalinio štabo pulkininkas (1934), inžinierius, išradėjas, chemijos mokslų daktaras (1930), JAV lietuvis. Literatūros tyrinėtojos, bibliotekininkės G. I. Vėbrienės vyras, pedagogės V. R. Vėbraitės tėvas.
Gyvenimo kelias[taisyti]
Mokėsi Rygos ir Panevėžio gimnazijose. Nuo 1919 m. savanoris Panevėžio batalione. 1923 m. eksternu baigė Kauno „Aušros“ gimnaziją. 1923–1925 m. studijavo Lietuvos universitete, mokėsi Fontenblo artilerijos mokykloje. 1925–1930 m. studijavo Tulūzos universitete (Prancūzija), įgijo chemijos mokslų daktaro laipsnį.
1930–1932 m. dirbo Krašto apsaugos ministerijos Ginklavimo valdybos Tyrimų laboratorijoje Kaune, 1932–1940 m. šios laboratorijos vadovas. 1935 m. Lietuvos kariuomenės Generalinio štabo pulkininkas. 1936 m. suprojektavo Tyrimų laboratorijos korpusą ir jame įrengė modernią Ginklavimo tyrimų laboratoriją. 1940 m. m. ši laboratorija perduota Vytauto Didžiojo universitetui (VDU). 1940–1943 m. VDU Organinės chemijos technologijos katedros vedėjas, docentas, profesorius. Vienas 1941 m. Birželio sukilimo karinių vadovų. 1944–1945 m. kalintas vokiečių gestapo.
1945–1949 m. gyveno Vokietijoje ir Prancūzijoje, nuo 1949 m. m. JAV. 1951–1952 m. dirbo Vinčesterio dirbtuvių laboratorijoje, 1952–1969 m. Nju Heiveno firmoje „Olin Research Center“. [1] Daugelio išradimų chemijos srityje autorius. Savo laisvalaikį skyrė lietuvybei, dalyvavo įvairių tautinių organizacijų veikloje, lietuvių renginiuose skaitydavo pranešimus reikšmingų sukakčių progomis, ragino remti lietuvišką spaudą. Mirė Durhame (JAV), perlaidotas Vilniaus Antakalnio kapinėse.
Žmona Genovaitė Židonytė-Vėbrienė – romanistė ir bibliotekininkė, lyginamosios literatūros daktarė, parašiusi prancūzų kalba monografiją apie poetą Oskarą Milašių.
Įvertinimas[taisyti]
- 1932 m. LDK Gedimino ordinas
- 1938 m. Vytauto Didžiojo ordinas
- Tulūzos inžinierių chemijos draugijos medalis (už kamfeno struktūros tyrimus ir kamparo sintezę)
- 2001 m. Vyčio Kryžiaus 3 laipsnio ordinas (po mirties) [2]
Atminimo įamžinimas[taisyti]
- 2001 m. m. balandžio 28 d. KTU Cheminės technologijos fakulteto „A“ korpuse 100-ųjų gimimo metinių proga atidengta memorialinė lenta
- 2009 m. birželio 20 d. VDU rektorato rūmų (K. Donelaičio g. 52) II a. vestibiulyje atidengta memorialinė lenta su 1941 m. m. Birželio sukilimo ir LAF vadų Juozo Ambrazevičiaus, Vytauto Bulvičiaus, Adolfo Damušio, Pilypo Naručio, Leono Prapuolenio ir Juozo Vėbros bareljefais (skulpt. Stasys Žirgulis) [3]
Šaltiniai[taisyti]
- Juozas Vėbra. Jungtinių Amerikos Valstijų lietuviai. Biografijų žinynas. II tomas. N-Ž. Pasaulio lietuviai. Leidinio rengimo grupė: Grupės vadovė Vilija Kneitienė, redaktoriai: dr. Antanas Balašaitis, Birutė Juodienė, Ona Pečiulienė, Danutė Rimšienė, Vytautas Spečiūnas, Birutė Žalalienė. Dalį II tomo straipsnių rengė moksliniai redaktoriai: Daiva Ancevičienė, Sakalas Janavičius, Aldona Juodvalkytė, Apolonija Kuzmickienė, †Jonė Liandzbergienė, dr. Algirdas Matulevičius, Jūratė Tamulaitienė, Jonas Varnauskas. Vietovardžius, įstaigų ir organizacijų pavadinimų rašybą leidiniui pritaikė: Rita Trakymienė jų dalį dar ir Jonas Steponaitis. Meninė redaktorė Dalia Šilainytė. Maketo dailininkas Jonas Pocius. Viršelio dailininkas Kęstutis Verseckas. Techninė redaktorė Elvyra Volkienė. Korektorės Laima Balaikienė, Danguolė Baliukynienė, Marijona Rėzienė, Rūta Šližytė. Maketavo Sigrida Šimkūnienė. Leidinį padėjo rengti Lituanistikos tyrimo ir studijų centras Čikagoje. Pagrindiniai rėmajai: Lietuvių fondas Čikagoje, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija. Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. Vilnius. 2002. 616 psl. ISBN 5-420-01513-7 (2 tomas) ISBN 5-420-01415-7 (bendras)Vaizdas:Jungtinių Amerikos Valstijų lietuviai 2t.pdfJuozas VėbraVaizdas:Jungtinių Amerikos Valstijų lietuviai 2t.pdfJuozas Vėbra
| ||||||