Jurbarkas

Kitos reikšmės – Jurbarkas (reikšmės).

Jurbarkas
Miesto vaizdas nuo Nemuno pusės
Jurbarkas
Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3
Respublika:	Lietuva
Apskritis:	Tauragės apskritis
Savivaldybė:	Jurbarko rajono savivaldybė
Seniūnija:	Jurbarko miesto seniūnija
Gyventojų:	10 186 (2021 m.)
Vietovardžio kirčiavimas (3a kirčiuotė) Vardininkas: Jùrbarkas Kilmininkas: Jùrbarko Naudininkas: Jùrbarkui Galininkas: Jùrbarką Įnagininkas: Jùrbarku Vietininkas: Jurbarkè
Istoriniai pavadinimai
rus. Юрбургъ
Pašto kodas:	LT-74001
Filmuota medžiaga.
Vikiteka:	JurbarkasVikiteka

Jurbarkas – miestas vidurio Lietuvoje, Tauragės apskrityje, dešiniajame Nemuno krante, 45 km į pietryčius nuo Tauragės. Jurbarko rajono savivaldybės centras, Jurbarko miesto seniūnija. Urbanistikos paminklas.

STATINIAI IR ATMINIMO OBJEKTAI

Neogotikinė Jurbarko Švč. Trejybės bažnyčia, pastatyta 1907 m. Jurbarko evangelikų liuteronų bažnyčia, pastatyta 2014 m. Buvusi stačiatikių Jurbarko Kristaus Atsimainymo cerkvė (XIX a. pabaiga), dabar – koncertų salė. Jurbarko kapinių koplyčia, pastatyta XIX a.

Senosios kapinės yra miesto centre, naujosios – pietvakariuose (Kalnėnuose)

Jurbarko piliakalnis

Vytauto Didžiojo paminklas, pastatytas 1930 m. (skulptorius Vincas Grybas), restauruotas 1989 m. V. Grybo paminklas, pastatytas 1960 m. (skulptorius V. Pleškūnas, architektas E. Budreika)

Jurbarko dvaras

✍ ŠVIETIMO IR UGDYMO ĮSTAIGOS

Švietimo ir ugdymo įstaigos: Sodeikos meno mokykla Jurbarko Antano Giedraičio-Giedriaus gimnazija 2 vidurinės mokyklos: Jurbarko Naujamiesčio vidurinė mokykla Vytauto Didžiojo vidurinė mokykla „Ąžuoliukas“ „Nykštukas“

Jurbarko rajono savivaldybės viešoji biblioteka

✍ VISUOMENINĖS PASKIRTIES OBJEKTAI

Paštas (LT-74001)

Rajono centrinė ligoninė

✍ KULTŪROS ĮSTAIGOS

Krašto istorijos muziejus Jurbarko dvaro teritorijoje Vinco Grybo muziejus (įkurtas 1958 m., memorialinė sodyba) K. Glinskio sodyba-muziejus

Kultūros rūmai

SUSISIEKIMAS

LAISVALAIKIS IR PRAMOGOS

Geografija

Jurbarkas iš paukščio skrydžio

Jurbarkas įsikūręs prie Mituvos žiočių (mieste į ją įteka Imsrė). Pietvakarinės miesto dalys – Barkūnai ir Kalnėnai. Už 3 km į vakarus nuo miesto stūkso Bišpilio piliakalnis, vakariniame miesto pakraštyje – Smukučių šilelis ir Jurbarko tvenkinys. Piečiau Jurbarko, per Nemuną nutiestas Jurbarko tiltas (ilgiausias Lietuvoje automobilinis tiltas, pastatytas 1978 m.). Jurbarko parkas – architektūros paminklas. Į vakarus nuo miesto plyti Smalininkų-Viešvilės miškai.

<tabber> OpenStreetMap=

Žiūrėti didesniame žemėlapyje Jurbarkas OpenStreetMap žemėlapyje

|-| SSRS genštabas (1985–1990)=

Jurbarkas TSRS topografiniame žemėlapyje.

|-| Retromaps=

'00 '10 '20 '30 '40 '50 '60 '70 '80 '90 1800s 1808 1812 1822 1832 1842 1854 1867 1871 1885 1896 1900s 1909 1915 1922 1936 1940 1942 1954 1967 1975 1985 1990 OpenStreetMap

</tabber>

Istorija

Medinė Jurbarko sinagoga 1872 m. Mykolo Elvyro Andriolio paveikslas

Jurbarko senamiestyje (rekonstruojant Kauno gatvę) rasta moters, palaidotos IV–V amžiuje, kapavietė: žalvarinio apgalvio fragmentas, likęs tik po kaukole, bei apyrankės.

Pirmą kartą Jurbarkas minimas 1259 m. Petro Dusburgiečio kronikoje, kai Prūsijos ir Livonijos kryžiuočiai, atplaukę Nemunu, abiejų magistrų lygiomis lėšomis Karšuvos srityje, ant Šv. Jurgio kalno (in terra Carsovie in monte Gergii) pastatė Georgenburgo pilį. Tai viena seniausių kryžiuočių pilių Lietuvoje, daug kartų minima ordinų kronikose. Vokiečių pilis pastatyta ant Bišpiliukų (Kalnėnų) piliakalnio. Kiek į šiaurės rytus, ant Bišpilio piliakalnio beveik tuo pat metu pilį pasistatė ir lietuviai.

1382 m. pavasarį puldamas kryžiuočių Jurgenburgo pilį Ldk Kęstutis pirmą kartą Lietuvos kariuomenės istorijoje panaudojo bombardas Kovos tarp lietuvių ir vokiečių pilių vyko iki XV a., kol po Žalgirio mūšio kryžiuočiai vietovę paliko – 1403 m. Ldk Vytautas paskutinį kartą sudegino Jurgenburgo pilį.

Pasibaigus karams ėmė augti gyvenvietė. XIV a. Jurbarkas tapo karališkuoju dvaru, XV–XVI a. buvo prekybos centras su muitine prie Nemuno, XVI a. minimas Jurbarko dvaras, 1502 m. – Jurbarko valsčius. Miestelis minimas nuo 1540 m., 1611 m. lapkričio 4 d. suteiktos Magdeburgo teisės ir Jurbarko herbas – trys lelijos raudoname skyde. 1776 m. savivalda panaikinta, 1792 m. gegužės 12 d. atkurta, vėliau tais metais vėl panaikinta. Iki 1795 m. Jurbarkas buvo kunigaikščio valda.

XIX a. miestelis pradėjo sparčiai plėstis, 1899 m. atidaryta ligoninė. 1906 m. didelė dalis miesto sudegė. Po I pasaulinio karo įkurta garo malūnas su elektros stotele ir lentpjūve, baldų fabrikas, 1926 m. – pieninė.

1940 m. Jurbarką nusiaubė gaisras, sudegė ~400 namų. 1946 m. rugpjūčio 3 d. Jurbarkas tapo apskrities pavaldumo miestu. 1960 m. pastatyta Nerūdinių statybinių medžiagų gamykla (skaldos, žvyro, smėlio ruoša), prie jos įrengtas upių uostas, 1970 m. atidarytas Statybinių medžiagų kombinatas (gelžbetonio ir keramzito plokštės), pieninė, duonos kepykla. 1978 m. nutiestas tiltas per Nemuną (496 m). Pastatyti kultūros rūmai (architektai D. Greblikienė ir V. Šileika), veikė liaudies teatras, muzikos mokykla.

Dabartinė „Mažeikių nafta“ tuometiniuose planuose turėjo būti pastatyta būtent Jurbarke, jis turėjo tapti šimtatūkstantiniu miestu, bet dėl svarių priežasčių (viena iš jų – didelis miško ploto iškirtimas) tai nebuvo padaryta. Buvo pateiktas viešas inteligentijos protestas prieš naftos perdirbimo kombinato steigimą, labiausiai apeliuojant į tikriausiai pablogėsiančią Nemuno ir Kuršių marių ekologinę būklę.

Atkūrus Nepriklausomybę, mieste suklestėjo prekybos įmonės, smulkios pramonės įmonės, pastatyti dideli prekybos centrai. Mituvos ir Imsrės santakoje pastatytos dvi prieplaukos – keleivinių ir mažųjų laivų. 1993 m. sugrąžintas istorinis Jurbarko herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XV–XVI a.	Jurbarko valsčiaus centras	?
XVIII a. pabaiga	Jurbarko seniūnija	?
XIX a. pabaiga – 1915 m.	Jurbarko valsčiaus centras	Raseinių apskritis
1915–1917 m.	?	Jurbarko apskrities centras
1918–1947 m.	Jurbarko valsčiaus centras	Raseinių apskritis
1947–1950 m.		Jurbarko apskrities centras
1950–1953 m.	rajoninio pavaldumo miestas	Jurbarko rajono centras	Kauno sritis
1953–1995 m.
1995–2007 m.	–	Jurbarko rajono savivaldybės centras	Tauragės apskritis
2007–	Jurbarko miesto seniūnija

Pavadinimo kilmė

Miesto vardas nelietuviškas, sudarytas iš vokiško vardo Georg (graikiškos kilmės) ir bendrinio žodžio Burg („pilis, tvirtovė“) – Georgenburg (asmenvardinis vietovardis). Vokiečių žemaičių tarmėje ši forma pavirto Jurgenborg, o lietuviai ilgainiui šį pavadinimą prisitaikę pagal savo kalbą ir nusistovėjo Jurbarkas.

Liaudies etimologija turi kitą versiją. Anot jos, kadaise kunigaikštis Palemonas turėjęs tris sūnus – Barką, Kūną ir Spėrą. Kartą visi išplaukę Nemunu: vyriausiasis Barkas nuplaukęs iki Jūros upės, pastatęs tenpilį ir pavadinęs ją Jurbarku.

Kultūra

Yra nemažai užsiėmimų: aktyvi skautų veikla, Jurbarko kultūros centras 2009 m. pripažintas geriausiu Lietuvoje aukščiausiosios kategorijos kultūros centru, jame veikia keli chorai, šokių kolektyvai, teatrai, įvairūs ansambliai. Yra sporto centras ir mokykla, Jurbarko rankininkai ir ypač orientacininkai yra pelnę daug apdovanojimų Lietuvoje ir užsienyje.

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1823 m. ir 2021 m.
1823 m.	1885 m.	1897 m.sur.	1904 m.	1923 m.sur.	1939 m.	1959 m.sur.	1970 m.sur.
3 000	2 869	7 400	6 490	4 409	5 200	4 422	6 541
1974 m.	1976 m.	1979 m.sur.	1989 m.sur.	2001 m.sur.	2010 m.	2011 m.sur.	2021 m.
10 500	11 200	10 644	14 310	13 797	12 510	11 232	10 186
Demografinės raidos histograma 2 500 5 000 7 500 10 000 12 500 15 000 1823 1885 1897 1904 1923 1939 1959 1970 1974 1976 1979 1989 2001 2010 2011 2021

Žymūs žmonės

Paminklas Vytautui Didžiajam

• Vladas Baltrušaitis (1912–1975), operos solistas. Mokėsi Jurbarko gimnazijoje, vėliau ir gyveno Jurbarke. 1998 m. jo palaikai perlaidoti Jurbarko kapinėse.
• Antanas Giedraitis-Giedrius (1892–1977), rašytojas, pedagogas, dirbęs Jurbarke. Jo garbei pavadinta miesto gimnazija. 1979 m. jis išleido knygą „Mūsų Jurbarkas“.
• Konstantinas Glinskis (1886–1938), aktorius ir režisierius. Jo gimtajame name įkurta memorialinė ekspozicija.
• Elena Grinaveckienė (1928–1999), kalbininkė.
• Vincas Grybas (1890–1941), skulptorius, 1929–1941 m. gyvenęs Jurbarke. Išlikęs jo namas prie parko, kuriame įrengtas memorialinis muziejus, parke pastatytas paminklas (skulptorius V. Pleškūnas, architektas E. Budreika).
• Petras Paulaitis, pasipriešinimo judėjimo veikėjas, mokytojavo Jurbarke.
• Antanas Sodeika (1890–1979), dainininkas (baritonas), vargonininkas, pedagogas. Jo garbei pavadinta Jurbarko muzikos mokykla.
• Antanas Šabaniauskas (1903–1987), dainininkas, gimęs ir kurį laiką gyvenęs Jurbarke.
• Romualdas Marcinkus (1907–1944), lakūnas, oro žvalgas.
• Pranciškus Mikutaitis (1890–1988), tapytojas, skulptorius.
• Leonas Radus-Zenkavičius Lietuvos karinis veikėjas, generolas.
• William Zorach (1887–1966), skulptorius, tapytojas, rašytojas.
• Vytautas Žilius (1911–1961), muzikas.

Garbės piliečiai

• Ričardas Durbinas, JAV senatorius, kurio motina kilusi iš Jurbarko. Kartu su broliu viešėjo Lietuvoje, parėmė miesto ligoninę.
• 2009 – Jonas Kubilius, matematikas, VU rektorius.

Sportas

Futbolas

• SK Brig
• FK Mituva Jurbarkas
• SK Vulkanas

Lengvoji atletika

Jurbarke kasmet vyksta miesto vardo lengvosios atletikos tarptautinis čempionatas, kuriame sportininkai dažniausiai varžosi įvairių sprintų ir disko metimo rungtyse. 2003 m. čempionate užfiksuotas Lietuvos 300 m bėgimo nacionalinis rekordas.

Miestai partneriai

• Rynas, Lenkija
• Lakdalas, Belgija
• Rusija Nemanas, Rusija
• Bogensė, Danija
• Berlyno Lichtenbergo rajonas, Vokietija
• Krailsheimas, Vokietija

Šaltiniai

• Jurbarkas. „Lietuvos istorija“. Enciklopedinis žinynas, T. I (A–K). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2011. ISBN 978-5-420-01689-3. – 672 psl.
• Jurbarkas. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). - Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. - 152 psl.
• Jurbarkas. Mūsų Lietuva, T. 4. - Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1968. - 568 psl.
• Юрбургъ. Географическо-статистический словарь Российской империи (Rusijos imperijos geografinis-statistinis žodynas), T. 5 (Таарджалъ — Яя). СПб, 1885, 900 psl. (rus.)
• Jurbarkui – 750 metų: albumas (sud. Radeta Savickienė). – Kaunas: V3 studija, 2009. – 100 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-737-41-4
• Apie Jurbarką