Jurbarko piliakalnis
| Jurbarko piliakalnis | ||
| Kiti pavadinimai |
Jurbarko piliakalnio su gyvenviete piliakalnis, | |
| ||
| Lokalizacija | ||
| Respublika: |  Lietuva
| |
| Apskritis: |  Tauragės apskritis
| |
| Savivaldybė: |  Jurbarko rajono savivaldybė
| |
| Seniūnija: | Jurbarko miesto seniūnija | |
| Gyvenvietė: | Jurbarkas | |
| Piliakalnio ypatumai | ||
| Aukštis, m | 17-20 | |
| Aikštelės apimtis, m | 58 × 28 | |
| Priešpilis | gyvenvietė | |
| Naudojimo laikotarpis | I tūkstm. 1-oji pusė – XIV a. | |
| Žvalgymo metai | 1960 m. | |
| Registrinės savybės | ||
| Statusas | Paminklas | |
| Tipas | Piliakalnis, Gyvenvietė | |
| Unikalusis objekto kodas | 2036 | |
| Objekto kodas iki 2005-04-19 |
A675K1P | |
| Objekto kodas iki 1990-12-28 |
AR251 | |
| Piliakalniai.lt informacija | ||
| Aprašymo nuoroda | Tinklalapis | |
| ||
| Žemėlapio nuoroda | Žemėlapis | |
|
Žiūrėti didesniame žemėlapyje | ||
Jurbarko piliakalnis (arba Bišpilis, Višpilis) yra Jurbarko rajono savivaldybės teritorijoje, Jurbarko šiaurės vakarų pakraštyje, Imsrės kairiajame krante.
Piliakalnis
Piliakalnį iš šiaurės, vakarų ir pietų juosia upės slėnis ir jos pakrančių daubos, rytuose yra aukštuma. Šlaitai nuo upės yra statūs, jie siekia 17–20 m aukščio. Piliakalnio aikštelė 58x28 m dydžio, jos pietvakarinis galas smailesnis. Ji nuo aukštumos atskirta 5 m aukščio pylimu, kuris juosia aikštelės šiaurės rytų, pietryčių ir iš dalies pietinį galus.
Tyrimai
Piliakalnio žvalgomuosius archeologinius tyrimus 1960 m. atliko Lietuvos istorijos institutas. Aikštelėje ir aukštumoje už pylimo rasta žiestos keramikos, lanko ir arbaleto strėlių antgalių, kitų radinių, datuojamų XI a.–XIV a. Radinius saugo Vytauto Didžiojo karo muziejus.
Istorija
Manoma, ant piliakalnio stovėjo medinė Kolainių pilis, XIII a. pabaigoje – XIV a. pradžioje priklausiusi Panemunių (Nemuno) gynybinei sistemai, 1291 m. sudeginta kryžiuočių.[1]
Manoma, kad 3 km į pietvakarius nuo Mituvos žiočių 1259 m. buvo pastatyta Georgenburgo pilis, viena seniausių kryžiuočių pilių prie Nemuno, šie po 1260 m. Durbės mūšio ją apleido, lietuviai sugriovė. Maždaug tuo pat metu ant Jurbarko piliakalnio pilį pasistatė lietuviai. 1336 m. kryžiuočiai atnaujino Georgenburgo pilį, pavadino ją Jurgenburgu. Iki XV a. pradžios vyko lietuvių kovos su kryžiuočiais. 1403 m. Vytauto kariuomenė paskutinį kartą sudegino Jurgenburgo pilį. Po Žalgirio mūšio 1410 m. gyvenvietė pradėjo plėstis. Po 1422 m. Melno taikos nustačius Lietuvos ir Vokiečių ordino sieną miestelis atiteko Lietuvai, tapo jos pasienio punktu, svarbiu prekybos centru.[2]
Aplinkiniai piliakalniai | |||||||||||
|
Kiukiškių piliakalnis 24 km | Meškininkų piliakalnis 6 km | Kalnųjų piliakalnis 34 km |
| |||||||
| Opstainio I piliakalnis 36 km Vilkyškių piliakalnis 36 km |
|
Antkalniškių piliakalnis 8 km | |||||||||
| Sudargo piliakalniai 11 km | Georgenburgas 2 km | Kukarskės piliakalnis 5 km | |||||||||
Šaltiniai
- ↑ Bišpilio piliakalnis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. - 43 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.
- ↑ Vincas Brazauskas, Kazys Misius. Bišpilio piliakalnis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. - 41 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.
| ||||||