Jurbarko rajonas
Vaizdas:Flag of Lithuanian SSR.svg Jurbarko rajonas | ||
TSRS topografija | ||
Centras: | Jurbarkas | |
Sudarytas: | 1950 m. birželio 20 d. | |
Panaikintas: | 1995 m. kovo 25 d. | |
Anksčiau: | Jurbarko apskritis | |
Vėliau: | Jurbarko rajono savivaldybė | |
Jurbarko rajonas – 1950–1995 m. LTSR administracinis teritorinis vienetas pietvakarinėje Lietuvos dalyje, Nemuno dešiniajame krante. Centras – Jurbarkas.
Istorija
Jurbarko rajonas sudarytas 1950 m. birželio 20 d. iš panaikintos Jurbarko apskrities 30 apylinkių. 1950–1953 m. priklausė Kauno sričiai. 1962 m. prie jo prijungtos Kauno rajono 5 apylinkės, Tauragės rajono 5 apylinkės ir dalis Vilkijos rajono. 1963 m. prijungtos Raseinių rajono 4 apylinkės: Paalsio apylinkė, Paišlynio apylinkė, Šimkaičių apylinkė, Vadžgirio apylinkė. 1965 m. prijungta dalis Kauno rajono. 1968 m. šiek tiek pakeistos rajono ribos.
Rajone kas dvejus – trejus metus buvo renkama Darbo žmonių deputatų taryba, taip pat Jurbarko miesto taryba bei apylinkių tarybos. Tačiau faktinė valdžia priklausė rajono Vykdomajam komitetui ir LKP rajono komitetui. Rajone buvo leidžiamas LKP Jurbarko rajono komiteto ir Darbo žmonių deputatų tarybos organas laikraštis „Šviesa“.
Pagal 1990 m. vasario 12 d. LTSR Aukščiausiosios Tarybos priimtą Vietos savivaldos pagrindų įstatymą rajonui suteiktos savivaldos teisės, kurias įgyvendinti turėjo penkeriems metams renkama Jurbarko rajono Liaudies deputatų taryba. Rinkimai vyko pagal mažoritarinę sistemą, vadovaujantis Lietuvos TRS Aukščiausiosios Tarybos 1989 m. gruodžio 7 d. priimtu Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos Vietinių liaudies deputatų tarybų rinkimų įstatymu. Tačiau rajono taryba, nuo 1990 m. balandžio mėn. pavadinta Jurbarko rajono taryba, rajono teritorijoje įgyvendino jau Lietuvos Respublikos įstatymus. Savo įgaliojimų ji neteko 1995 m. kovo 25 d.
Pagal 1994 m. liepos 7 d. Lietuvos Respublikos Vietos savivaldos įstatymą [1] nuo 1995 m. rajono teritorijoje sudaryta Jurbarko rajono savivaldybė.
Savivaldybės istorija | ||||
Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Suskirstymas | Gyvenvietės |
1950 | 736 | 30 apylinkių |
| |
1954 | 15 apylinkių | |||
1959 | 739,47 | 41892 | 15 apylinkių |
|
1963 | 17 apylinkių | |||
1967 | 1514 | 43100 | ||
1970 | 1500 | 41624 | 17 apylinkių |
|
1972 | 1513,7 | 17 apylinkių | ||
1976 | 1507 | 41000 | 16 apylinkių |
|
1979 | 40511 | 14 apylinkių |
| |
1985 | 1507 | 13 apylinkių |
| |
1989 | 1508 | 40351 | 10 apylinkių |
|
Šaltiniai
|