Jurgaičių kapinynas
| Jurgaičių kapinynas | ||
| Kiti pavadinimai | ||
| Lokalizacija | ||
| Respublika: |  Lietuva
| |
| Apskritis: | Vėliava Klaipėdos apskritis | |
| Savivaldybė: |  Šilutės rajono savivaldybė
| |
| Seniūnija: | Švėkšnos seniūnija | |
| Gyvenvietė: | Jurgaičiai (Šilutė) | |
| Kapinių ypatumai | ||
| Naudojimas | I tūkstantmetis - II tūkstantmečio pradžia | |
| Žvalgymo metai | 1961 m., 1967 m., 1968 m. | |
|
Žiūrėti didesniame žemėlapyje | ||
Jurgaičių kapinynas (arba Jomantų kapinynas, Milžinkapiai), kultūros vertybės kodas A493P – kapinynas Šilutės rajono savivaldybės teritorijoje, tarp Jurgaičių ir Jomantų (Švėkšnos seniūnija) kaimų, Teisinos kairiajame krante.
Tyrimai
Kapinyno pietrytiniame pakraštyje, netoli Jurgaičių kaimo kapinaičių, buvę 2 pilkapiai ar kapai, apjuosti akmenų vainikais. Juos ardant 1961 m. rasta I a. – III a. papuošalų. 1967 m. istorijos institutas (tyrimų vadovė Laima Nakaitė-Vaitkunskienė) ištyrė 358 m² kapinyno plotą. Rasti vieno sudeginto ir 22 nedegintų VII a. - VIII a. mirusiųjų kapai bei dvi apeiginės duobės. Penkiuose kapuose mirusieji (vyrai) buvo palaidoti su žirgais. Kapuose rasta daug įkapių – geležinių ietigalių ir dalgių, žalvarinių ir sidabrinių kabučių, žalvarinių segių, apyrankių, smeigtukų, žirgų aprangos liekanų, iš viso apie 450 radinių. 1968 m. ištirtas vienas suardytas kapas.
Kapinynas priskiriamas skalviams ir datuojamas I tūkstantmečiu ar II tūkstantmečio pradžia. 1961 m. ir 1967 m. Radinius saugo Lietuvos nacionalinis muziejus ir Švėkšnos vidurinės mokyklos muziejus, 1968 m. – Palangos Gintaro muziejus. Į vakarus nuo kapinyno yra Jomantų piliakalnis.[1]
Šaltiniai
- ↑ Jurgaičių kapinynas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. ISBN 978-5-420-01654-1.
| ||||||