Jurgis Razma

Jurgis Razma
Jurgis Razma 2008 m.
Gimė	1958 m. kovo 14 d. Žvirblaičiai, Plungės raj.
Vaikai	Agnė Razmaitė 1980 m. sausio 1 d. Vilnius Gerda Razmaitė 1982 m. sausio 1 d. Vilnius
Veikla	visuomeninė
Sritis	politinė
Pareigos	1981-1991 Viniaus universitetas Fizikos fakultetas, vyresnysis inžinierius. 1991-1992 LR Ministro Pirmininko patarėjas. 1992-1993 LR Seimo nario padėjėjas. 1993-1995 Sąjūdžio atsakingasis sekretorius. 1995-1996 Vilniaus miesto savivaldybės tarybos ir valdybos narys. 1996-2016 Seimo narys.
Išsilavinimas	1972-1976 Plungės vidurinės mokyklos, moksleivis 1976-1981 Vilniaus universitetas Fizikos fakultetas, studentas
Žinomas už	už politinę veiklą

Jurgis Razma (1958 m. kovo 14 d. Žvirblaičiuose, Plungės raj.) – fizikas, Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas.

Kilmė ir šeima

Tėvai – Jurgis Razma (....), ūkininkas. ♦ Aniceta Razmienė (Sodytė, ...), ūkininkė.
Sesuo – Dalia Razmaitė.

Šeima – išsiskyręs. Buvusi žmona (1982.06.11 - 2015 m.) Romualda Razmienė (Maziliauskaitė, g. ...), medicinos seselė, ilgametė Vilniaus Santariškių klinikų darbuotoja.
Dukros – Agnė Razmaitė (g. ...). Baigė bakalauro studijas Dailės akademijoje (... m.), ištekėjo ir gyvena savarankiškai Vilniuje, dirba socialine darbuotoja. Augina dukterį Kamilę. ♦ Gerda Razmaitė (g, ...). Baigė grafinio dizaino bakalauro studijas Dailės akademijoje (... m.), o po to – magistro studijas Londono universitete (...). Dirba Londone.

Vaikystė

Jurgis Razma gimė ir jaunystę praleido Plungės rajono Babrungo seniūnijos Žvirblaičių kaime – apie du kilometrai nuo senojo Plungės-Platelių kelio įsikūrusiame atokiame vienkiemyje. Šeimoje buvo du vaikai – Jurgis ir ketveriais metais jaunesnė sesuo Dalia. Tėvas, sunkiai dirbdamas pas ūkininkus, buvo sutaupęs šiek tiek pinigų ir nusipirkęs keliolika hektarų žemės bei miško, bet beveik ir nebespėjo tuo pasinaudoti, nes netrukus, prasidėjus prievartinei kolektyvizacijai, žemė buvo nacionalizuota. Dėl to jis labai pergyveno, tai, matyt, pakirto jo sveikatą ir kai Jurgiui buvo dvylika jis mirė. Nuo tada visas šeimos ir nedidelio ūkio išlaikymas gulė ant mamos – paprastos kolūkio darbininkės pečių. O Jurgiui teko imtis vyriškųjų ūkio darbų.

Moksleiviški metai

1965 m. Jurgis pradėjo lankyti Plungės rajono Didvyčių pradinę mokyklą, kur jo pirmoji mokytoja buvo M.Bagdonienė (žinomo operos dainininko Vlado Bagdono mama), kuri labai skatino gerai mokytis. Smagi tai buvo mokykla – visos keturios klasės vienoje patalpoje, čia pat malkomis kūrenama krosnis, “biblioteka” – tai koridoriuje stovinti nedidelė spinta.

Vėliau jam teko mokytis Vieštovėnų ir Stalgėnų aštuonmetėse mokyklose, gyventi bendrabutyje, kur ypač įsiminė bendrabučio auklėtoja Ilona Dailidonytė bei sportiškai energingas klasės auklėtojas Stasys Tutlys. Tarp buvusių tuomet klasės draugų buvo ir dabartinė Konstitucinio teismo teisėja Ramutė Ruškytė, su kuria tada jie atkakliai konkuravo dėl geriausio klasės mokinio vardo.

Vėliau jis tęsė mokymąsi Plungės 1-oje vidurinėje mokykloje, o paskutinę vienuoliktąją klasę užbaigti buvo perkeltas į naujai atidarytą Plungės 4-ąją vidurinę mokyklą, kurią baigė 1976 m.

Universitetinės studijos

Mokantis vidurinėje mokykloje gerai sekėsi tikslieji mokslai, ypač fizika (gero fizikos mokytojo Gikaro įtakoje), todėl 1976 m. be didelių svarstymų Jurgis įstojo į Vilniaus universiteto Fizikos fakultetą, pasirinkęs kietojo kūno elektronikos specializaciją. 1981 m. gerais pažymiais baigęs universitetą (trečias pagal pažymių sumą) ir įgijęs fiziko specialybę liko dirbti Vilniaus universitete Fizikos fakultete inžinieriaus – mokslininko darbą. Darbo pobūdis buvo daugiausiai susijęs su moksliniams tyrimams ir tuometinei elektronikos pramonei reikalingų matavimo stendų projektavimu ir konstravimu, tam pradedant naudoti ir tada tik pasirodžiusius personalinius kompiuterius.

Darbinė veikla

2015 m. lapkričio mėnesį

1981–1991 m. Viniaus universiteto Fizikos fakulteto vyresnysis inžinierius.

1991 m. sausio mėn. – 1992 m. liepos mėn. Ministro Pirmininko Gedimino Vagnoriaus patarėjas.

1992 m. liepos mėn. – 1993 m. liepos mėn. Seimo nario Tautvydo Lideikio padėjėjas.

1993 m. liepos mėn. – 1995 m. Sąjūdžio atsakingasis sekretorius.

1995–1996 m. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos ir valdybos narys.

1996 m. lapkričio mėn. – 2000 m. spalio mėn. VII Seimo narys, išrinktas pagal Tėvynės sąjungos (Lietuvos konservatorių) sąrašą. Seimo kancleris, Seimo valdybos narys, dirbo Teisės ir teisėtvarkos komitete.

2000 m. lapkričio mėn. – 2004 m. spalio mėn. VIII Seimo narys, išrinktas pagal Tėvynės sąjungos (Lietuvos konservatorių) sąrašą.

2004 m. lapkričio mėn. – 2008 m. spalio mėn. IX Seimo narys, išrinktas pagal Tėvynės sąjungos (Lietuvos konservatorių) sąrašą.

2008 m. lapkričio mėn. – 2012 m. spalio mėn. X Seimo narys, išrinktas pagal Tėvynės sąjungos (Lietuvos konservatorių) sąrašą.

Nuo 2012 m. lapkričio mėn. XI Seimo narys, išrinktas vienmandatėje Plungės - Rietavo apylinkėje.

Kelias į politiką

Nuo 1988 m. vasaros Jurgis Razma įsitraukė į Sąjūdžio veiklą, VU Fizikos fakultete buvo įkurta vieną iš pirmųjų Sąjūdžio rėmimo grupių, kurios nariams (gal dėl to kad buvom tiksliųjų mokslų atstovai) teko rūpintis praktiniais Sąjūdžio organizavimo reikalais: pirmųjų didžiųjų mitingų organizavimu, žaliaraiščių būrimu, kitomis akcijomis.

1991 m. sausio mėn. Sąjūdžio tarybos narys, vėliau tragiškai žuvęs Tautvydas Lideikis netikėtai pakvietė dirbti į Vyriausybės kanceliariją. Tą apsisprendimą nulėmė jo žodžiai: “jeigu mes norime pakeisti komunistinės nomenklatūros suformuotą biurokratinį aparatą, jeigu norime turėti žmonėms nuoširdžiai tarnaujančią valdžią, kaip to pasieksi, jeigu čia ryžtingai neateis tikrojo Sąjūdžio idealizmo turintys žmonės”. Ta nuostatą Jugis laiko svarbia ir šiandien.

Jurgis Razma nuo 1993 m. įsikūrus Tėvynės sąjungai tapo jos nariu, vėliau Tėvynės sąjungos Tarybos ir Prezidiumo nariu.

Dirbdamas ministro pirmininko patarėju Jurgis Razma pradėjo profesionalaus politiko veiklą. Sąjūdžiui pralaimėjus rinkimus ir esant opozicijoje, dirbo Sąjūdžio atsakinguoju sekretoriumi ir aktyviai dalyvavo Sąjūdį reorganizuojant į politinę partiją – Tėvynės Sąjungą. 1995 m. buvo išrinktas Vilniaus savivaldybės tarybos ir valdybos nariu. Miesto taryboje rūpinosi savivaldos plėtojimu, bendruomenių ir seniūnų veiklos stiprinimu, savivaldybės ir policijos bendradarbiavimu.

Jurgis Razma visą laiką buvo vienas iš darbščiausių, produktyviausių ir komunikabiliausių Seimo narių.

Ryšiai su Plunge, laisvalaikis

Tėviškės sodybos Žvirblaičiu kaime jau senai nebėra. Tenai liko tik tik vaikystę menantys ąžuolai. Tačiau Plungėje liko gyventi sesuo Dalia su šeima, pas kurią senatvėje įsikūrė ir mama. Todėl Plungėje Šlaito gatvėje Jurgis yra neretas svečias. Visuose gyvenimo etapuose jam rūpėjo Plungės reikalai, todėl ir tolesniam atstovavimui Seime buvo pasirinkta Plungė ir Plungės žmonės patikėjo jam atstovavimą 2012–2016 m.

Jurgio Razmos pomėgiai – poilsis gamtoje, sportas, roko, džiazo ir kitos muzikos klausymas.

Šaltiniai

Parengta pagal iki 2016 m. įvairiuose šaltiniuose pateiktą medžiagą. Duomenys sutikslinti bendradarbiaujant su Jurgiu Razma.