Kėdainių Viešpaties Atsimainymo cerkvė
Kėdainių Viešpaties Atsimainymo cerkvė | ||
---|---|---|
Religija | Krikščionys → Stačiatikiai | |
Regionas | Kauno stačiatikių dekanatas | |
Statybinė medžiaga | mūras | |
Pastatyta | 1895 m. | |
Respublika: | Lietuva | |
Apskritis: | Kauno apskritis | |
Savivaldybė: | Kėdainių rajono savivaldybė | |
Seniūnija: | Kėdainių miesto seniūnija | |
Gyvenvietė: | Kėdainiai | |
Adresas | Gedimino g. 2 | |
Žiūrėti didesniame žemėlapyje |
Kėdainių Viešpaties Atsimainymo cerkvė – stačiatikių cerkvė Kėdainių miesto centre, J. Basanavičiaus ir Gedimino gatvių sankryžoje.
Istorija
Stačiatikių bendruomenės pradžia Kėdainiuose siekia XVII a. vidurį. Kunigaikščiui Jonušui Radvilai vedus stačiatikę Moldavijos kunigaikštytę Mariją Lupul, jos garbei 1648–1652 m. Kėdainiuose buvo pastatyta Šv. Andrejaus cerkvė ir Kristaus Atsimainymo vyrų vienuolynas. 1798 m. Kėdainių stačiatikių vienuolynas buvo uždarytas. 1820 m. uždaryta ir cerkvė. Jos atnaujinimas siejamas su carinės Rusijos kariuomene. 1846 m. caro Nikolajaus I įsakymu Kėdainiuose vėl buvo atkurta stačiatikių parapija. 1854 m. Kėdainių savininkas grafas Marijonas Čapskis stačiatikiams dovanojo mūrinį gyvenamąjį pastatą, kuris pagal architekto S. Ikonikovo projektą 1861 m. buvo perstatytas į cerkvę. Po 1893 m. rekonstrukcijos cerkvė įgavo bizantinį vaizdą, kuris išlikęs iki šių dienų. 1913 m. Rusijos imperijos ministras pirmininkas Piotras Stolypinas skyrė pinigų cerkvės remontui. Buvo pakviestas meistras iš Sankt Peterburgo, kuris ištapė cerkvės sienas ir lubas. Šiuo metu cerkvė veikia, viduje išlikusi XX a. pradžios tapyba, yra kelios vertingos ikonos.
Parapija
Parapijai priklauso Kėdainių Viešpaties Atsimainymo cerkvė ir Raseinių Švč. Trejybės cerkvė. 1846 m. caro Nikolajaus I įsakymu Kėdainiuose buvo įkurta stačiatikių parapija. Per I pasaulinį karą didelė dalis parapijiečių pasitraukė į Rusiją. Parapija savo veiklą atnaujino 1918 m. lapkričio mėnesį. 1937 m. parapijoje buvo 341 tikintysis. Po II pasaulinio karo liko 230 tikinčiųjų. 1947 m. parapija oficialiai įregistruota sovietų valdžios.
Nuorodos
- [1]
- Parapijos rekvizitai
- G. Szlewis, Православные храмы Литвы, Свято-Духов Монастыр, Vilnius 2006, ISBN 9986-559-62-6
|