Kęstaičių Šv. Roko bažnyčia

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Jump to navigation Jump to search
Christian cross.svg
Kęstaičių Šv. Roko bažnyčia
Religija Krikščionys → Katalikai
Vyskupija Telšių vyskupija
Dekanatas Plungės katalikų dekanatas
Statybinė medžiaga
Pastatyta XVII a.

Kęstaičių Šv. Roko bažnyčia
56°01′01″N 22°07′48″E / 56.017°N 22.130°E / 56.017; 22.130 (Kęstaičių Šv. Roko bažnyčia)
Respublika: Vėliava Lietuva
Apskritis: Vėliava Telšių apskritis
Savivaldybė: Vėliava Telšių rajono savivaldybė
Seniūnija: Gadūnavo seniūnija
Gyvenvietė: Kęstaičiai

Žiūrėti didesniame žemėlapyje

Kęstaičių Šv. Roko bažnyčia stovėjo Kęstaičiuose. Dabar bažnyčią meną tik likusios krūvos akmenų.

Istorija[taisyti]

Bažnyčia pastatyta XVII a. [1] Pirmąją bažnytėlę rėmė dvarininkas Kęstavičius. Jo­nas An­ta­nas Rim­gai­la 1738 m. nu­ta­rė įkur­ti Kęs­tai­čiuo­se li­go­ni­nę varg­šams in­va­li­dams ir vi­siems ken­čian­tiems, ku­riems rei­kė­jo pa­dė­ti. 1793 m. prie bažnyčios pastatyta altarija. 1808 m. medinė bažnyčia ir ligoninė sudegė, 1820 m. pastatyta nauja bažnyčia. [2]

Kęstaičių bažnyčią ir Kunigų invalidų namus uždaryti rusų valdžia ėmė ruoštis nuo 1886 m. pavasario. Tuo tarpu valdžios aukštosios sferos rengė Kęstaičių filijos, priklausiusios Alsėdžių parapijai, panaikinimo įsakymą. 1886 m. vasarą Vilniaus ir Kauno generalgubernatorius Ivanas Kochanovas gavo iš vidaus reikalų viceministerio kunigaikščio Gagarino pranešimą, kad tais metais liepos 10 d. „Viešpats imperatorius teikėsi Aukščiausiai įsakyti: ištuštinti Kęstaičių invalidų namus, ... esančią prie tų namų bažnyčią uždaryti“.

Uždaryti bažnyčią buvo paskirta rugsėjo 24 diena. Dar gerokai prieš tą dieną policija saugojo, kad Kęstaičių invalidų namų vedėjas kun. Juknevičius neišvežtų kur nors invalidų namų turto. Gyventojai, žinios apie bažnyčios uždarymą paveikti, būriais rinkosi į Kęstaičių bažnyčią. Tikintieji vieni kitus pakeisdami ištisai budėjo bažnyčioje, giedojo šventas giesmes, meldėsi. Komisija atvažiavo rugsėjo 24 d. ir rado pilną bažnyčią žmonių. Kad atvykusi komisija negalėtų uždaryti bažnyčios, moterys nukėlė bažnyčios duris ir jas paslėpė. Valdžios atstovai ir kunigai, atėję į bažnyčią, rado ją atvirą ir be durų.

Po rugsėjo 24 d. žmonės iš bažnyčios nebeišėjo ir toliau ją saugojo dieną ir naktį. Žemaičiai plūdo į Kęstaičius iš visų pusių. Bažnyčią lankančių skaičius po kelių savaičių padidėjo tiek, kad jau negalėjo sutilpti ne tik bažnyčioje, bet ir šventoriuje. Buvo padarytos bažnyčioje barikados, kad per praeinamąją zakristiją valdžios atstovai ir kunigai negalėtų prieiti prie didžiojo altoriaus, kuriame buvo laikomas Švč. Sakramentas. Kad kunigai negalėtų Jo iš bažnyčios išnešti, zakristiją užvertė akmenimis, o skersai bažnyčios sustatė ilgus suolus ir visą laiką ant jų sėdėdami nieko neprileisdavo eiti prie altoriaus. Maistą bažnyčios budėtojams gamindavo vienuolyno virtuvėje. Žemaičiai buvo įpratę Kęstaičių kunigams ir vienuoliams vežti aukas, daugiausia avinų, todėl tokių aukų pasipylė iš visos apylinkės, todėl visi, kas tik norėjo, galėjo valgyti iki soties. Policija dar labiau įtūžo dėl virtuvių pamiškėje ir ne kartą bandė išvartyti katilus ir užgesinti ugnį, bet virtuvės moterys, švaistydamos liepsnojančius nuodėgulius, juos išvaikydavo.

Nepajėgdama paimti bažnyčios valdžia kreipėse į patį carą, kuris pasiuntė kazokus. Lapkričio 19 d. iš Telšių į Kęstaičius išjojo eskadronai kazokų, paskui juos tarškėjo keletas vežimų, prikrautų kirvių, pjūklų, kastuvų, kopėčių, virvių, sienojams griauti bursiukų ir kitų įrankių ir dar iš paskos kažin kam buvo vežami besitalaškuojantys gaisrininkų bosai. Kazokai jojo greitai, ir vežimai paskui juos bildėjo su dideliu trenksmu. Pagaliau ketvertu arklių pakinkytoje karietoje atvažiavo pats gubernatorius, lydimas keliolikos raitų ant širmų žirgų kazokų, su orkestro dūdomis. Gubernatorius apžiūrėjo iš lauko bažnyčią, o viduje pamatė daugybę žmonių. Tada kazokai ėmė šturmuoti bažnyčią, daug žmonių nukentėjo, buvo pralietas kraujas, galiausiai bažnyčia paimta [3] – kirviais sukapojo altorius, kryžius, sakyklą, klausyklas, šventoriuje kryžiaus kelio stotis – koplytėles, sudaužė paveikslus ir bandė nugriauti bokštą bei nuplėšti stogą, bet, nebaigę savo darbo, kartu su gubernatoriumi išvyko iš Kęstaičių. [4] Tarp sužeistųjų ir suimtųjų buvo ir moterų [5]

1890 m. bažnyčia ir ligoninė nugriautos. [6]

2006 m. minint 120 metų skerdynių jubiliejų buvo aptvarkyta buvusios Kęstaičių bažnyčios aplinka, pastatyta meniška rodyklė, Alsėdžių parapija pastatė kryžių. [7]

Šaltiniai[taisyti]


Autoriai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius ir redaktorius.

Autoriai ir redaktoriai:
  • Vitas Povilaitis – autorius ir redaktorius (+5460-78=5382 wiki spaudos ženklai).
  • KS – redaktorius (+172-0=172 wiki spaudos ženklai).