Kęstutis Jokubynas

Kęstutis Jokubynas
Gimė	1930 m. gegužės 16 d. Karkliniuose, Vilkaviškio apskritis
Veikla	Lietuvos pasipriešinimo sovietiniam režimui veikėjas, nelegalaus leidinio „Laisvės šauklys“ iniciatorius ir leidėjas, Laisvosios Europos radijo lietuvių redakcijos darbuotojas
Alma mater	1947 m. Vilniaus universitetas
Žymūs apdovanojimai
1999 m. Vyčio Kryžiaus ordino Karininko kryžius

Kęstutis Jokubynas (1930 m. gegužės 16 d. Karkliniuose, Vilkaviškio apskritis - 2016 m. spalio 6 d. Vilniuje)) - Lietuvos pasipriešinimo sovietiniam režimui veikėjas, nelegalaus leidinio „Laisvės šauklys“ iniciatorius ir leidėjas, Laisvosios Europos radijo lietuvių redakcijos darbuotojas.

Išsilavinimo kelyje

1936-1947 m. Kęstutis mokėsi Marijampolės gimnazijoje. Čia jis su kitais moksleiviais leido ir platino pogrindinį leidinį „Lietuvos varpas“.

1947 m. Kęstutis Jokubynas įstojo į Vilniaus universiteto (VVU)Istorijos filologijos fakultetą ... specialybę.

Pasipriešinimo sukūriuose

1947 m. gruodžio mėn. K. Jokubynas buvo suimtas už ... . 1948 m. balandžio mėn. įvyko „Ypatingojo pasitarimo“ teismas, kuris jį nuteisė kalėti ... m. už antisovietinę veiklą.

Iki 1954 m. birželio mėn. kalėjo Intalage. Negavęs leidimo grįžti į Lietuvą gyveno tremtyje Krasnojarsko krašte su 1948 m. ištremtais savo tėvais. KGB buvo persekiojamas, verbuojamas tapti slaptuoju informatoriumi.

1957 m. rugpjūčio mėn. suimtas per bandymą pabėgti į užsienį Igarkos uoste, kaip mokantis anglų kalbą apkaltintas bendradarbiavęs su Didžiosios Britanijos žvalgyba. Kalintas Taišeto ir Mordovijos lageriuose.

Sugrįžus į Lietuvą

1967 m. grįžo į Lietuvą. ... m. tęsė mokslus neakyvaizdiniame skyriuje Vilniaus universiteto (VVU)... fakultete sudijuojant bibliotininkystę.

Dirbo Vilniaus techninėje bibliotekoje ir 1974 m. gavo VVU baigimo dilpomą.

Iš Viki

1976-1977 m. su Juliumi Sasnausku, Dalia Sasnauskiene, Jonu Volungevičiumi, Jonu Pratusevičiumi, Angele ir Romualdu Ragaišiais, Birute Barauskaite, Zita Vanagaite, Elena ir Antanu Terleckais bei kitais leido nelegalų leidinį „Laisvės šauklys“, kuris paruošė dirvą LLL susikūrimui.

„Laisvės šauklys“ siekė:

• žadinti tautoje viltį, kad po kurio laiko bus atkurtas Lietuvos nepriklausomybė, tačiau tauta atgaus laisvę tik aktyviai, neginkluotomis priemonėmis kovodama už ją;
• išsaugoti Lietuvos tautinę istorinę atmintį;
• formuoti ir ugdyti tautinę lietuvių savimonę, ypač jaunimo;
• kovoti prieš rusifikaciją ir išaiškinti tautai formuluotės „prieš vėją nepapūsi“, žalą.

1975 m. K. Jokubynas jau buvo praleidęs 17 metų sovietų lageriuose. Jis nuolat dalyvavo žmogaus teisių gynimo sąjūdyje Maskvoje ir Vilniuje, dėl to KGB persekiotas.

1975 m. gruodį per plauką išvengė arešto: paprastai visada ateidavęs tiksliai sutartu laiku, K. Jokubynas tąkart pavėlavo pasitikti į Sergejaus Kovaliovo, žymaus disidento, kovotojo už laisvę ir demokratiją, teismo procesą Vilniuje atvykusius disidentus iš Maskvos ir Leningrado. Tai jį išgelbėjo nuo arešto, o V. Petkų, A. Terlecką, J. Volungevičių ir V. Smolkiną sovietų saugumiečiai sulaikė.

Apie 1976 m., įkalbintas Balio Gajausko, išvertė dalį Aleksandro Solženicyno knygos „Gulago archipelagas“.

Palaikė ryšius su buvusiu „The Financial Times] korespondentu Maskvoje David Satter, su kuriuo susipažino [Maskvoje ir susitarė susitikti Vilniuje.

1977 m. vasarį, paskatintas K. Jokubyno, žurnalistas atvyko į Vilnių. K. Jokubynas D. Sateriui nurodė žmonių, su kuriais galima būtų pasikalbėti Rygoje ir Taline pavardes. Vilniuje nusivedė pas Antaną Terlecką, kurio namuose užmiestyje prie Nemenčinės plento žurnalistas susitiko su kitais disidentais, kurie jį supažindino su tikrąją Lietuvos padėtimi.

Balandį D. Sateris, remdamasis Baltijos šalyse surinkta medžiaga, išspausdino straipsnį „The Ghost in the machine“ leidimyje "The Financial Times“ (gegužę perspausdinta „Le Matin de Paris").

Tą vakarą K. Jokubyną, pakeliui į susitikimą su D. Sateriu viešbutyje „Neringa“ areštavo: apsupo penki neuniformuoti vyrai ir nusivežė į milicijos skyrių Dzeržinskio (dabartinėje Kalvarijų) gatvėje – tą patį, į kurį buvo atvežtas po suėmimo 1947 m. Jis buvo uždarytas kameroje, po to prasidėjo apklausa. Tardė milicijos karininkas – jis aiškiai buvo girtas ir kalbėjo keistu lietuvių ir rusų kalbos mišiniu.

Gavęs leidimą 1977 m. emigravo pas brolį į Kanadą, vėliau persikėlė į Miuncheną.

1978 m., paskatintas Nobelio taikos premijos laureato Andrejaus Sacharovo kreipimosi į pasaulio visuomenę apginti politinį kalinį Balį Gajauską, kartu su Dr. Kroniku Liubarskiu (jiedu kalėjo kartu su B. Gajausku), rašė dr. Kordonui, įsipareigojusiam ginti žmogaus teises bei teikti pagalbą krikščionims nelaimėje, kad atkreiptų į tai dėmesį. Ypač daug pastangų ir jautrumo visomis išgalėmis padėti B. Gajauskui bei jo šeimai rodė K. Jokubynas.

Vokietijoje dirbo Laisvosios Europos radijo lietuvių redakcijoje, JAV Kongreso finansuojamoje žiniasklaidos bendrovėje, transliuojančioje laidas Rytų Europa ir Pietryčių Europos, Rusijos, Kaukazo, Vidurinės ir Pietvakarių Azijos bei Artimųjų Rytų šalims. K. Jokubynas turėjo gerų ryšių ne tik su LLL žmonėmis, bet ir su rusų disidentais, taip pat ir su akademiku Andrejumi Sacharovu. Todėl būtent per K. Jokubyną dirbusiems Laisvosios Europos radijo lietuvių redakcijoje buvo galima gauti labai daug ir įvairios informacijos.

K. Jokubynas radijuje vedė dvi pusvalandines laidas per savaitę apie disidentus. Tuose pusvalandžiuose buvo pakankamai vietos polemikai, ir tai buvo vieta ir laikas, kur galėjo prasiveržti patriotiniai jausmai, tačiau objektyvumo buvo stengiamasi laikytis.

1990-1994 m. dirbo Laisvosios Europos radijo lietuvių skyriaus direktoriaus pavaduotoju.

1994-2001 m. gyveno JAV.

2001 m. K. Jokubynas grįžo į Lietuvą, nors tik emigravęs į Kanadą kalbėjo, jog nesitiki kada nors grįžti į Tėvynę.

Įvertinimai

• 1999 m. Vyčio Kryžiaus ordino Karininko kryžius