Kęstutis Juknis
| Kęstutis Juknis | |
|---|---|
| |
|
| |
| Gimė | 1959 m. birželio 29 d. Linkuvoje, Pakruojo raj. |
|
| |
| Veikla | Lietuvos profsąjungų ir politinis veikėjas
|
| Organizacijos | Lietuvos profesinė sąjunga "Sandrauga" |
| Pareigos | pirmininkas |
|
| |
| Išsilavinimas | aukštasis universitetinis |
| Alma mater | 2011 m. M. Romerio universitetas |
Kęstutis Juknis (g. 1959 m. birželio 29 d. Linkuvoje, Pakruojo raj.) – Lietuvos profsąjungų ir politinis veikėjas.
Biografija
1966–1977 m. mokėsi Linkuvos Karolio Požėlos vidurinėje mokykloje, 1977–1978 m. Radviliškio technikos mokykloje, ją baigė su pagyrimu. 1983 m. baigė Lietuvos veterinarijos akademiją. 1998–2002 m. studijavo Kauno aukštesniosios ekonomikos mokyklos Teisės fakultete, teisės bakalauras.
1983–1984 m. tarnavo tarybinėje armijoje. 1984–1989 m. Pakruojo rajono „Jaunosios Gvardijos“ kolūkio vyr. specialistas, 1998–1999 m. Kauno regiono profesinių sąjungų susivienijimo inspektorius, Lengvosios pramonės ir paslaugų verslo mokyklos profsąjungos pirmininkas, nuo 1999 m. Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ pirmininkas.
2003–2007 m. Kauno rajono savivaldybės tarybos narys, 2005–2006 m. mero pavaduotojas. Politinės partijos "Profesinių sąjungų centras" pirmininkas. 2011 m. M. Romerio universitetas teisės bakalauras.
Prisiminimai
|
Daug metų prabėgo, bet prisiminimai liko. Apie mūsų mokyklą išliko tik geriausi prisiminimai, o tas laikas praleistas repeticijose (rodos kasdien) tikrai buvo nuostabus. Nors dabar tas mūsų anų dienų muzikavimas atrodo gana prastai, bet mes buvome savamoksliai. Tais laikais labai trūko muzikinio išprusimo, nebuvo daug galimybių susipažinti su pasaulio populiaria muzika, nebuvo youtube, nebuvo interneto, tokių TV muzikinių projektų. Netgi muzikos mokytojai Linkuvos mokykloje dažnai keitėsi, o pusmetį atrodo visai nebuvo muzikos pamokų. Reikėjo remtis tik savo entuziazmu ir dideliu noru. Vėjavaikių repertuare daugiausia buvo grojamos tuo metu populiarios lietuvių ansamblių dainos ir tik viena kita buvo kitokios. Prisimenu, kad kai susinešdavome aparatūrą iš „kazarmės“ į salę, viską sujungdavom, paaiškėdavo, kad neveikia garso kolonėlės, vėl koks laidas nutrūko, tekdavo lituoti. Mūsų ansamblio solistės Agota ir Vaiva tuo metu mokydavosi pamokas. Taip ne kartą ateidavo ir vėlus vakaras. Vieną vakarą, jau kai aparatūrą sutvarkėme ir ėmėme repetuoti, gerai pavyko susigroti, buvo labai smagu, kad net nepajutom kaip prabėgo laikas, jau buvo pusė dvylikos. Greitai viską išjungėm ir ėmėme nešti aparatūrą į "kazarmę", žiūrim tarpdury pasirodo mokyklos direktorius a. a. Jonas Klikūnas su apatiniais ir su lazda. Jau galvojom tvos su ta lazda, arba apšauks, bet jis tik pakraipė galvą ir pasakė kad per ilgai užsibuvom ir mums jau laikas namo. Turbūt šis mano laiškas jau pavėluotas ir jau nelabai pagelbės toms mergaitėms, bet dar noriu prisiminti ir kitus mokyklinius ansamblius. Kai mokiausi IX klasėje mane ir Rimantą pakvietė groti Vitalijus Kacilevičius ir Gediminas Čekauskas. Tada repetuodavome Guostagalyje, kultūros namuose, aš grojau būgnais, Rimantas bosine gitara, Vitalijus (vadovas) soline, o G. Čekauskas elektriniais vargonais. Kitais mokslo metais, kai mokiausi X klasėje groti neteko. Tais metais grojo Vitalijus, Rimantas, Gediminas ir Virgis Krivickas (būgnais). Jie jau bandė groti savos kūrybos dainas, Virgis dainavo „angliškai“ Creedence Clearwater Revival ir Cream dainas. XI klasėje jau buvo „Vėjavaikiai“. Pavadinimą pasiūlė labai kūrybinga ir talentinga mokytoja a. a. Irena Liutkevičiūtė, kuri ir pavadinimą meniškai užrašė ant būgno. Ansamblį suburti sekėsi sunkiai, labai padėjo mūsų fizikos mokytojas, a.a. Henrikas Juodeika. Reikėjo išprašyti iš mokyklos direktoriaus pinigų instrumentams, aparatūrai. Gerai, kad Direktorius (parašiau iš didžiosios raidės su didele pagarba jam) buvo labai aktyvus, energingas ir suprato jaunimą, jų norus, užsidegimą, mėgo ir propagavo sportą, saviveiklą. Ir iš viso daug darė ir stengėsi dėl mūsų mokyklos. Kai gavom pažadą, kad bus skirti pinigai (aišku ne tokie dideli), teko ieškoti nusipirkti instrumentų, aparatūros. Pamenu su mokytoju Juodeika motociklu važiavom į Panevėžį į muzikos instrumentų parduotuvę. Nuvažiavom, o parduotuvė nedirba (gal pirmadienis buvo), teko tuščiomis grįžti atgal. Bet po to instrumentus ir dalį aparatūros nusipirkom, kolonėles dar pasiskolinom iš Alberto Builio. Taip ir bandėm muzikuoti. Iš pradžių ansamblyje grojo: Voldemaras Švėgžda, Rimantas Kilčiauskas, Kęstutis Juknis. Po to sudėtis pasikeitė, prisijungė Rimantas Pėželis, kuris grojo gitara ir dainavo bei turėjo labai gerą Beag firmos mikrofoną, ir vietoj Rimanto, kuris nebenorėjo su mumis kartu groti, pakvietėme bosine gitara grot a. a. Joną Krivicką. Mūsų ansamblio išskirtinumas - pagrindinės solistės buvo merginos: Agutė ir Vaiva. Manau, iki „Vėjavaikių“ niekada mokykliniuose estradiniuose ansambliuose merginos nedainavo. Taip pat dainavo dar viena mergaitė Sandra Žalkauskaitė (rodos toks jos vardas). Kiek atsimenu, kadangi ji buvo dar labai jauna, dainavo krokodilo Genos dainą apie gimtadienį. Tai tiek tų prisiminimų... Voldemaras |
|
Agutė, Voldemaras, Vaiva, Rimantas, Kęstutis, Jonas Krivickas
53 laida; Valdemaras Švegžda, Rimantas Kilčiauskas, Kęstas Juknis, Agota Balzarevičiūtė
52 laida Vitalijus Kilčiauskas,kiti 53 laida; Valdas Švėgžda, Kęstutis Juknis
| ||||||