Kauno technologijos universitetas

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
(Nukreipta iš puslapio KPI)
Kauno technologijos universitetas
Ktu logo.jpg
Įkurtas 1922
Tipas Valstybinis
Rektorius Eugenijus Valatka
Vieta Kaunas, Lietuva
Fakultetai 13
Darbuotojai 3 000
Studentai per 16 000 (2010 m.)
Doktorantai daugiau nei 400
Svetainė www.ktu.lt

Kauno technologijos universitetas (KTU)) – valstybinė universitetinė aukštoji technikos ir technologijos profilio mokykla.

Raida

  • 1920 m. sausio 27 d. - 1922 m. vasario 16 d. Aukštųjų kursų (AK) technikos skyrius.
  • 1922 m. vasario 16 d. - 1930 m. birželio mėn. 7 d. Lietuvos universitetas (LU) technikos fakultetas.
  • 1930 m. birželio mėn. 7 d. - 1940 m. rugpjūčio 21 d. Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) <> fakultetas.
  • 1940 m. rugpjūčio 21 d. - 1941 m. liepos 3 d. Kauno universitetas (KU) <> fakultetas.
  • 1941 m. liepos 3 d. - 1943 m. kovo 17 d. Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) <> fakultetas.
  • 1944 m. spalio 23 d. - 1950 m. gruodžio 31 d. Kauno valstybinis Vytauto Didžiojo universitetas (KVVDU) <> fakultetas.
  • 1951 m. sausio 1 d. - 1990 m. spalio 31 d. Kauno politechnikos institutas (KPI)
  • Nuo 1990 m. spalio 31 d. Kauno technologijos universitetas (KTU)

Struktūra

Fakultetai

9 KTU fakultetai vykdo 122 programas 3-e studijų pakopose.

Institutai

Centrai

Tarnybos

Išsidėstymas

Universiteto misija – kokybiškos studijos ir moksliniai tyrimai, jaunosios kartos ugdymas, taikomoji, inovacinė, kultūrinė ir šviečiamoji veikla, nacionalinės kultūros ir demokratijos puoselėjimas, žinių visuomenės kūrimas ir žmonių gerovės kėlimas Lietuvos labui ir palankiai pasaulio kultūros ir mokslo raidai.

Universiteto tikslai – vykdyti studijas, teikiančias asmeniui moksliniais tyrimais grindžiamą šiuolaikinį pažinimo ir technologijų lygį atitinkantį aukštąjį universitetinį išsilavinimą; darniai plėtoti įvairių sričių mokslinį pažinimą ir kurti naujas mokslo žinias, vykdyti aukšto lygio mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą, rengti mokslininkus; skatinti pažangią šalies raidą bendradarbiaujant su visuomenės ir ūkio partneriais, plėtoti inovacijų diegimą, technologijų kūrimą ir perdavimą.

Faktai ir skaičiai

Universitete yra 13 fakultetų (su Panevėžio instituto fakultetais), Tarptautinių studijų centras, 13 institutų, 6 centrai; 11 bendrabučių, veikia 13 meno kolektyvų, siūlomos 11 sporto šakų treniruotės. Jau 60 metų leidžiamas laikraštis „Studijų aidai“; įkurta radijo stotis „Gaudeamus“, televizija „Kobra TV“.

Universitete siūlomos 57 pirmosios studijų pakopos, 69 magistrantūros studijų programos, 17 mokslo krypčių doktorantūra ir 2 laipsnio neteikiančios studijų programos; taip pat 5 pirmosios ir 11 magistrantūros studijų programos užsienio kalbomis (daugiausia anglų) bei daugiau kaip 500 pavienių modulių. Studijų sritys: technologijos, fiziniai, socialiniai, humanitariniai, biomedicinos mokslai ir menas.

Universitete įsteigta per kelis šimtus mecenatų stipendijų, teikiama Rektoriaus skatinamoji stipendija, piniginėmis premijomis apdovanojami aktyviausieji KTU jaunieji mokslininkai ir doktorantai.

Per dvidešimt Nepriklausomybės metų KTU parengė daugiau kaip 62 000 bakalaurų, magistrų, diplomuotų inžinierių ir mokytojų, daugiau kaip 1 000 daktarų. Nuo Universiteto įkūrimo 1922 m. jį baigė per 125 000 absolventų.

KTU mokslinį potencialą puikiai iliustruoja šie metiniai rodikliai: daugiau kaip 500 straipsnių Mokslinės informacijos instituto (ISI) sąrašo mokslo leidiniuose, per 10 monografijų, per 700 straipsnių kituose recenzuojamuose mokslo leidiniuose, gausus dalyvavimas įvairiuose žemynuose vykstančiose mokslinėse konferencijose, dešimtys didelių tarptautinių mokslo projektų, šimtai šalies ūkio subjektų užsakymų, atnešančių Universitetui kasmet bent 10 mln. litų pajamų. Vykdydamas ūkiskaitines mokslinio tyrimo, projektavimo ar net vienetines gamybos sutartis su įmonėmis ir įvairiomis Lietuvos bei užsienio institucijomis Universitetas tvirtai pirmauja tarp visų Lietuvos aukštųjų mokyklų – KTU mokslininkai atlieka 70 proc. visų šalies aukštųjų mokyklų verslui atliekamų tyrimų.

Kauno technologijos universiteto biblioteka yra viena didžiausių akademinių bibliotekų Lietuvoje ir vienintelė Kaune bei Kauno apskrityje, perkanti ir sauganti fizinių ir technologijos mokslų literatūrą ir informaciją. Spausdinti ir elektroninės informacijos šaltiniai įsigyjami pagal Universiteto studijų ir mokslo kryptis. Biblioteka yra atvira visuomenei. Bibliotekos Retų knygų skyriuje saugoma per 35 tūkst. egz. XV–XX a. pirmosios pusės spaudinių, kartografijos ir ikonografijos dokumentų. Dauguma jų turi išliekamąją lituanistinę vertę. Vertingiausią dalį sudaro įvairiakalbiai XV–XVII a. spaudiniai, atskleidžiantys Europos kultūros ir mokslo raidą iki 1800 metų. Ypatingą vietą užima lietuviškųjų spaudinių paveldas (1591–1945). Bibliotekoje sukaupta viena gausiausių inžinerijos, technologijos ir fizinių mokslų lietuviškos ir užsienio literatūros kolekcija. Bibliotekoje saugoma apie 1,4 mln. spaudinių, tarp kurių daug itin retų, Lietuvos mokslo ir kultūros istorijai reikšmingų leidinių.

Pagrindiniai Bibliotekos 2009 m. veiklos rodikliai

  • Fonduose – 1,33 mln. egz.
  • Gauta naujų leidinių per metus – 11,6 tūkst. egz.
  • Išduota spaudinių per metus per – 1,01 mln. egz.
  • Naudotasi visateksčiais straipsniais iš prenumeruojamų DB – 217,9 tūkst. str.

Įvykiai ir laimėjimai

1998 m. buvo įsteigtas KTU regioninis verslo inkubatorius, kuris yra pirmasis technologinis verslo inkubatorius Lietuvoje, teikiantis paramą naujai verslą pradėjusioms įmonėms.

2007 m. Universitetui įteiktas Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos (PINO) apdovanojimas už pramoninės nuosavybės objektų patentavimą ir registravimą. 2008 m. PINO apdovanojimai įteikti KTU Cheminės technologijos fakulteto mokslininkams prof. Vytautui Getaučiui ir prof. Juozui Vidui Gražulevičiui.

Per 20 metų Nepriklausomybės laikotarpį Lietuvos mokslo premijų laureatais tapo 45 Universiteto mokslininkai, premijuoti 23 darbai.

2008 m. Partnerystės pažangos premija, kuri skiriama už indėlį į gyvenimo kokybės gerinimą ir šalies konkurencingumo didinimą, atiteko prof. Rymantui Jonui Kažiui – už ultragarsinių matavimo ir diagnostikos technologijų sukūrimą ir proveržį į Europos mokslinių tyrimų ir taikymų erdves.

2008 m. KTU Aplinkos inžinerijos institutui, vadovaujamam prof. Jurgio Kazimiero Staniškio, Europos Parlamente buvo įteiktas „Energijos gaublio“ (Energy Globe) diplomas už prevencinių energiją taupančių inovacijų kūrimo ir diegimo sistemą (APINI-SPIN). 2010 m. prof. J. K. Staniškiui įteiktas Baltijos jūros apdovanojimas (The Baltic Sea Award 2010). Tai kol kas vienintelis lietuvis mokslininkas, pelnęs šį garbingą apdovanojimą, kuris kasmet skiriamas asmeniui arba organizacijai už praktiškai įdiegtus mokslinių tyrimų rezultatus, techninius sprendimus ar kitą veiklą, turinčią ypatingą reikšmę Baltijos jūrai ir jos regiono darniajai plėtrai.

2009 m. Europos Komisijos vykdomoji agentūra (EACEA) KTU suteikė Diplomo priedėlio (Diploma Supplement) etiketę. Diplomai su šiuo priedėliu pripažįstami visoje Europoje, todėl absolventams palengvina įsidarbinimo galimybes ne tik savo šalyje, bet ir užsienyje.

2009 m. Kauno jaunimo apdovanojimuose KTU pelnė geriausio Jaunimo partnerio nominaciją, o KTU Studentų atstovybė – geriausios Jaunimo organizacijos vardą.

2009 m. įsteigtas Akademinės pažangos centras (APC), kuriame studentams sudaromos sąlygos maksimaliai tobulinti intelektinius gebėjimus: formuojamos sustiprintos studijų grupės (SSG), teikiama visokeriopa parama mokymosi sunkumų turintiems studentams. Atidarytas KTU Vaikų universitetas, kuriame 8–12 metų vaikai turi galimybę susipažinti su įvairiomis mokslo sritimis, bendrauti su mokslininkais, lankytis laboratorijose ir stebėti ten atliekamus mokslinius tyrimus.

KTU įsteigta gimnazija (1989 m.) – pirmoji Lietuvoje universitetinė mokykla gabiems moksleiviams ugdyti. 2010 m. ji buvo pripažinta geriausia vidurinio ugdymo įstaiga mūsų šalyje (pagal savaitraščio „Veidas“ sudarytą reitingą).

2010 m. pasirašyta sutartis dėl integruoto mokslo, studijų ir verslo slėnio „Santaka“ pirmojo investicinio projekto finansavimo. Vykdant šį projektą Kaune, KTU studentų miestelyje bus įkurtas pasaulinio lygio Nacionalinis atviros prieigos mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) centras, kuriame bus kryptingai plėtojamos Lietuvos ūkiui svarbios darniosios chemijos, mechatronikos, energetikos, informacinės ir komunikacinės technologijos, jau dabar sudarančios svarią šalies eksporto dalį. Projekto vertė – 117,257 mln. Lt. 

Taip pat įgyvendinamas Maisto mokslų ir technologijų kompetencijos centro projektas. Šį mokslo, studijų ir verslo slėnio „Nemunas“ projektą vykdo Kauno technologijos universitetas (KTU) ir Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institutas (LSDI). Centre bus sukoncentruota maisto inžinerijos, technologijos ir kokybės analizės tyrimų įranga, kuria bus galima modeliuoti, optimizuoti bei tirti maisto produktų gamybos ir laikymo procesus. Maisto mokslų ir technologijų kompetencijos centrui numatytas 8,43 mln. Lt finansavimas.

Istorija

Kauno technologijos universitetas save kildina iš Lietuvos universiteto (vėliau – Vytauto Didžiojo, Kauno universitetas, Kauno valstybinis Vytauto Didžiojo universitetas), įkurto 1922 m. vasario 16 d. Kaune, 1920 m. įsteigtų Aukštųjų kursų pagrindu.

KTU centriniai rūmai
KTU aula

Lietuvos universitetas

1922 m. vasario 16 d., Lietuvos nepriklausomybės šventės dieną, Aukštųjų kursų (dabartinių KTU I rūmų) salėje (auloje) įvyko iškilmingas Lietuvos universiteto atidarymo aktas. Aukštųjų kursų rūmai ir kita sukurta studijų bazė perėjo naujai įsteigto Lietuvos universiteto žinion. Vos prasidėjus darbui Universitete, Steigiamasis Seimas patvirtino ilgai svarstytą naują Lietuvos universiteto Statutą.

Vytauto Didžiojo universitetas

1930 m. birželio 7 d., įvertinus Lietuvos universiteto laimėjimus ir reikšmę šalies mokslo, švietimo ir kultūros plėtotei, Vyriausybė Lietuvos valdovo Vytauto mirties 500 m. sukakties proga Universitetui suteikė Vytauto Didžiojo pavadinimą. Universitetą sudarė septyni fakultetai: Teologijos-filosofijos, Evangelikų teologijos, Humanitarinių mokslų, Teisių, Matematikos-gamtos, Medicinos ir Technikos.

Lietuvai atgavus Vilnių, buvo pradėtos VDU ir Vilniaus universiteto pertvarkymo reformos. 1940 m. Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) padėjo atkurti Vilniaus universitetą: žiemą į Vilnių perkelti Humanitarinių mokslų ir Teisių fakultetai. Iš Universiteto teko perkelti į Vilniaus universitetą ne tik du fakultetus, bet ir 1 000 šių fakultetų studentų, mokymo ir pagalbinį personalą, daugelį mokymo priemonių bei inventorių, įdiegti lietuvišką akademinę kultūrą ir universitetinę dvasią bei tradicijas.

Kauno universitetas

Sovietų Sąjungos kariuomenei okupavus mūsų šalį, 1940 m. rugpjūčio 21 d. Lietuvos sovietinės vyriausybės įsakymu VDU buvo pavadintas Kauno universitetu. Buvo uždarytos beveik visos studentų organizacijos, suimti kai kurie dėstytojai ir studentai. Rudenį į Vilniaus universitetą perkeltas Matematikos-gamtos fakultetas.

Vytauto Didžiojo universitetas

1941 m. vokiečiams okupavus Lietuvą, Universitetui grąžintas Vytauto Didžiojo vardas. Laikinosios vyriausybės šiek tiek pertvarkytas, turėjo 5 fakultetus: Teologijos, Filosofijos, Technologijos, Statybos ir Medicinos. 1943 m. kovo 17 d. nepavykus Lietuvoje suformuoti SS dalinių, vokiečių okupacinė valdžia uždarė beveik visas aukštąsias mokyklas, tai pat ir VDU. Siekdami sudaryti sąlygas jaunimui studijuoti technikos ir medicinos mokslus, grupė uždaryto Universiteto dėstytojų tęsė užsiėmimus namuose ir Suaugusiųjų institute. 1944 m. besitraukianti vokiečių kariuomenė susprogdino Fizikos-chemijos instituto rūmus.

1944 m. lapkričio 13 d., SSRS okupacinė valdžia nutarė vėl atidaryti Universitetą, iki 1946 m. veikusio Kauno valstybinio Vytauto Didžiojo universiteto pavadinimu.

Kauno valstybinis universitetas

1949 m. birželį uždarytas Kauno valstybinio universiteto Istorijos-filologijos fakultetas.

Kauno politechnikos institutas

1950 m. spalio 31 d. . išleistas Sovietų Sąjungos aukštojo mokslo ministro S. Kaftanovo įsakymas, kuriuo nutarta Kauno valstybinį universitetą reorganizuotį į Kauno politechnikos institutą (suteikiant pirmąją kategoriją), o to paties Universiteto Medicinos fakultetą – į Kauno ir medicinos institutą (suteikiant antrąją kategoriją). Kauno politechnikos institutas (KPI), veikęs 19511990 m., buvo pirmoji savarankiška aukštoji technikos mokykla.

1964 metais mirus pirmajam rektoriui prof. Kazimierui Baršauskui, Instituto vadovybė pasiūlė Lietuvos komunistų partijos Centro komitetui (LKP CK) pavadinti Institutą jo organizatoriaus vardu, bet LKP CK nesutiko. Tačiau, įvertinus prof. K. Baršausko nuopelnus, jo vardas suteiktas KPI Probleminei ultragarso laboratorijai, kurią jis buvo įkūręs.

Nuo 1974 m. balandžio 22 d. iki 1989 m. spalio 23 d. KPI buvo pavadintas Kauno Antano Sniečkaus politechnikos institutu.

Kauno technologijos universitetas

1990 m. balandžio 4 d. Instituto tarybos daugumos pritarimu, buvo nuspręsta KPI pervadinti Kauno technologijos universitetu (KTU). Buvo kreiptasi į Lietuvos Aukščiausiąją Tarybą su prašymu pakeisti KPI pavadinimą. 1990 m. spalio 31 d. Lietuvos Aukščiausios Tarybos Prezidiumo nutarimu KPI atgavo ankstesnį universitetinį statusą, įgytą dar 1922 m. vasario 16 d.

1991 m. kovo 27 d. Universiteto darbuotojų konferencijos antrajame posėdyje buvo patvirtintas Universiteto statutas. Darbuotojų konferencija ne tik priėmė statutą, bet ir nustatė tolesnę veiksmų eigą reformuojant Universitetą.

Permainos neapsiribojo instituto pervardijimu į universitetą – jis tapo techniškuoju universitetu su pasaulinius reikalavimus atitinkančia studijų sistema. Tai patvirtino 1993 m. pavasarį surengta KTU įvertinimo konferencija, kurioje dalyvavo specialistai iš JAV, Anglijos, Danijos, Švedijos, Suomijos ir kitų šalių techniškųjų universitetų, bei speciali Europos inžinerinio lavinimo federacija.

1992 m. Universitete pradėta įgyvendinti trijų pakopų aukštojo mokslo sistema. Įdiegta ir toliau tobulinama lanksti modulinė-kreditinė studijų sistema, akcentuojanti mokslo ir studijų vienovę, platų fundamentinį išsilavinimą, liberalias studijų programas ir savarankišką darbą. Siekiant skatinti internacionalizavimą ir pritraukti užsienio studentų, pradėtos rengti studijų programos užsienio kalbomis.

1998 m. KTU prisijungė prie Didžiosios universitetų chartijos ir per kelerius metus tapo 9 tarptautinių organizacijų narys.

Rektoriai

Lietuvos universitetas (1922 m. vasario 16 d. – 1930 m. birželio 7 d.):

Vytauto Didžiojo universitetas (1930 m. birželio 7 d. – 1940 m. rugpjūčio 21 d.):

Kauno universitetas (1940 m. rugpjūčio 21 d. – 1941 m. birželio 22 d.):

Vytauto Didžiojo universitetas (1941 m. birželio 22 d. – 1944 m. spalio 10 d.):

Universitetas vokiečių okupacinės valdžios uždarytas 1943 m. kovo 16 d.;

Kauno valstybinis Vytauto Didžiojo universitetas (1944 m. spalio 10 d. – 1946 m. birželio 7 d.):

Kauno valstybinis universitetas (1946 m. birželio 7 d. – 1950 m. spalio 31 d.):

Kauno politechnikos institutas (1950 m. spalio 31 d. – 1990 m. spalio 31 d.):

Kauno technologijos universitetas (nuo 1990 m. spalio 31 d.):

Fakultetai, centrai ir institutai

Fakultetai:

Centrai:

Institutai:

Tarptautiniai ryšiai

Kauno technologijos universitetas yra šių tarptautinių organizacijų narys:

  • Europos universitetų asociacijos (Association of European Universities – EUA)
  • Europos inžinerinio mokymo draugijos (Societe Europeene pour la Formation des Ingenieurs – SEFI)
  • Europos pažangių inžinerinių studijų ir mokslinių tyrimų mokyklų konferencijos (the Conference of European Schools for Advanced Engineering Education and Research – CESAER)
  • UNESCO tarptautinio inžinerijos studijų centro (UNESCO international centre of engineering education – UICEE)
  • Tarptautinio tęstinio inžinerinio mokymo asociacijos (International Association of Continuing Engineering Education – IACEE)
  • Europos universitetų tęstinio mokymo tinklo (European Universities Continuing Education Network – EUCEN)
  • Baltijos jūros regiono universitetų tinklo (Baltic Sea Region Universities Network – BSRUN)
  • Baltijos jūros šalių technikos universitetų asociacijos (Association of Technical Universities of Baltic States – ATUBS)
  • Baltijos šalių techniškųjų universitetų mokslo ir technologijos konsorciumo BALTECH

KTU yra pasirašęs daugiau kaip 60 dvišalių bendradarbiavimo susitarimų su įvairiomis užsienio aukštosiomis mokyklomis. Bendradarbiaujama ne tik su Europos šalimis, bet ir su Japonija, Pietų Korėja, Singapūru, Australija, Brazilija. Taip pat pasirašyta per 200 dvišalių bendradarbiavimo sutarčių su ES programos „Erasmus“ partneriais Europoje. 1999–2009 m. KTU studijavo beveik 400 „Erasmus“ studentų iš Europos aukštųjų mokyklų, KTU studentų, išvykusių dalinėms studijoms svetur, – kelis kartus daugiau.

Per Nepriklausomybės 20-metį KTU aplankė daug garbių užsienio svečių, tarp kurių – Belgijos karalius Albertas II, pasaulinio garso violončelininkas, pianistas ir dirigentas Mstislavas Rostropovičius, Nobelio premijos laureatas šveicarų fizikas Heinrichas Rohreris, Nyderlandų Karalienė Beatričė, kiti.

Šaltiniai


Fakultetai:

Centrai:

Institutai: