KTU Muziejus

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
KTU Muziejus
Koordinatės:54°53′51.3″N 23°53′50.5″E / 54.897583°N 23.897361°E / 54.897583; 23.897361
Vaizdas:....jpg
KTU Centrinių rūmų pastatas
Forma Biudžetinė įstaiga
Įkurta 20.. m. ... d.
Vadovai Audronė Veilentienė
Būstinė Kaunas
Adresas K. Donelaičio g. 73, LT-xxxx Kaunas
Tinklalapis xxxx.lt
El. paštas info@ktu.lt
Telefonas (8-37)
Kodai Juridinių asmenų registre: ...

KTU Muziejus – žinybinis muziejus, kaupiantis, saugantis, tiriantis, eksponuojantis ir populiarinantis muziejines vertybes, atspindinčias Kauno technologijos universiteto istoriją: ištakas, tradicijas, veiklos sritis, pasiekimus, padalinių istoriją, žymius žmones bei reprezentuojantis šiandienos Kauno technologijos universitetą, atskleidžiantis jo poveikį valstybės ir visuomenės raidai, reikšmę šalies mokslo ir kultūros raidai.

Įžanga

Vaizdas:...

Muziejaus steigėjas yra Kauno technologijos universitetas (toliau – KTU). Muziejus yra KTU Rinkodaros ir komunikacijos departamento Kultūros centro padalinys.

Muziejus įsikūręs Kauno technologijos universiteto centriniuose rūmuose (K. Donelaičio g. 73, Kaunas). Ekspozicija „Nuo Aukštųjų kursų iki Kauno technologijos universiteto“ yra pirmo aukšto fojė. Muziejaus padalinys – Istorinė prof. Kazimiero Vasiliausko medžiagų atsparumo laboratorija – yra KTU Ekonomikos ir verslo fakulteto rūmuose (Gedimino g. 50, 116 auditorija).

Muziejui nuo 2008 m. gruodžio vadovauja humanitarinių mokslų daktarė Audronė Veilentienė.

Ekspozicijos

2010 m. sausio 27 d., minint Aukštųjų kursų įkūrimo 90-ąsias metines, centrinių rūmų pirmo aukšto fojė buvo atidaryta nauja ekspozicija „Nuo Aukštųjų kursų iki Kauno technologijos universiteto“.

2012 m. birželio 6 d. KTU muziejus tapo Lietuvos muziejų asociacijos (LMA) nariu.

2014 m. rudenį KTU muziejui perduota Istorinė prof. Kazimiero Vasiliausko medžiagų atsparumo laboratorija, esanti KTU II rūmuose (Gedimino g. 50), o 2015 m. rugsėjį, gavus dalinį Kultūros paveldo departamento finansavimą, čia įrengta ekspozicija ir pradėta vykdyti edukacinė veikla.

2015 m. gegužę KTU muziejus prisijungė prie Lietuvos integralios muziejų informacinės sistemos (LIMIS).

Ekspozicija „Nuo Aukštųjų kursų iki Kauno technologijos universiteto“supažindina su reikšmingiausiais Kauno technologijos universiteto istorinės raidos etapais ir pasiekimais, čia dirbusiais ir studijavusiais žmonėmis. Ekspozicija sudaryta iš 2 dalių.

Pirmoje dalyje atsispindi Universiteto ištakos, raidos etapai ir padalinių istorija, eksponuojami fizikos ir chemijos laboratorijų prietaisai, naudoti mokymo procese dar tarpukaryje ir išsaugoti II pasaulinio karo metu, Kauno politechnikos instituto mokslininkų prof. Kazimiero Ragulskio ir prof. Ramučio Bansevičiaus sukurti pirmieji pasaulyje pjezoelektriniai robotai ir kiti čia sukurti, mokymo procese naudoti prietaisai.

Antroje dalyje „Laikas ir žmonės“ Universiteto istorija atsiveria per žmones, kurie čia dirbo ar mokėsi įvairiais istorijos tarpsniais, eksponuojami jų diplominiai darbai, disertacijos, dokumentai, asmeninai daiktai, studentų statybinių būrių atributika, dovanos ir kiti eksponatai.

2015 m. rudenį Istorinėje prof. Kazimiero Vasiliausko medžiagų atsparumo laboratorijoje, įrengta ekspozicija „Prof. Kazimieras Vasiliauskas – medžiagų atsparumo ir statybinės mechanikos pradininkas Lietuvoje“ ir pradėta vykdyti edukacinė programa „Pažintis su senovine laboratorija“, kurios metu lankytojas gali daug įdomaus sužinoti apie laboratorijos istoriją, pamatyti veikiančias senovines Lietuvos universiteto bandymo mašinas ir kitus įrenginius.

Parodos

Muziejus taip pat rengia stacionarias, kilnojamas parodas ir virtualias, skirtas Universiteto istorijai, paveldui, studentų tradicijoms, tarptautiniam bendradarbiavimui, žymių profesorių ir absolventų jubiliejams, kitoms istorinėms datoms.


KTU virtualusis muziejus

Kartu su stacionaria ekspozicija, nuo 2010 m. rugsėjo mėnesio veikia ir Universiteto virtualusis muziejus (http://muziejus.ktu.lt), suteikiantis galimybę pristatyti daugiau eksponatų ir supažindinti su Universiteto istoriniu paveldu didesnę visuomenės dalį. Čia galima pamatyti dovanotus eksponatus, pažiūrėti virtualias parodas, sužinoti apie muziejaus renginius ir kt.

Kita kultūrinė veikla

...

Edukacinė veikla

KTU muziejus organizuoja edukacinius renginius: „Sugrįžimas į Lietuvos universitetą“, „Tarpukario studentų tradicijos“, „Ką daro muziejininkas?“ ir kt.

Mokslo ir mokslo populiarinimo veiklos

...

Muziejaus fondų rinkiniai

Muziejaus rinkiniuose kaupiami eksponatai, susiję su Universiteto istorija: fotonuotraukos, fotonegatyvai, spauda ir dokumentai, suvenyrai, sportiniai prizai, dovanos, apdovanojimai, faleristikos eksponatai, drabužiai ir jų dalys, vėliavos, meno kūriniai, žymių žmonių asmeniniai daiktai, baldai, mokymo prietaisai, modeliai ir kiti eksponatai.

Muziejuje saugoma apie 5000 eksponatų, susijusių su Kauno technologijos universiteto istorija: fotografijos, dokumentiniai filmai, knygos, atsiminimai, rankraščiai, dokumentai, studijų knygelės, diplominiai darbai ir disertacijos, suvenyrai ir sportiniai prizai; dovanos, rektorių, profesorių ir kitų asmenų asmeniniai daiktai, portretai, baldai; mokymo priemonės ir prietaisai.

Seniausias eksponatas – prof. Antanui Purėnui priklausęs Antano Juškos parengtas ir 1897 m. Peterburge išspausdintas lietuvių kalbos žodynas, kuriame lietuviškų žodžių reikšmės išverstos į rusų ir lenkų kalbas.

Seniausias diplominis darbas – Kazimiero Vasiliausko ranka rašytas ir Rygos politechnikos institute 1907 m. apgintas diplominis darbas „Garo mašina“.

Ypatingą istorinę reikšmę universitetui turi jo kilmę menančios relikvijos – Lietuvos universiteto vyresniojo mokslo personalo albumas ir antspaudai bei Vytauto Didžiojo universiteto didysis antspaudas.

Įdomiausius eksponatus galima pamatyti muziejaus parodose ir ekspozicijose, tarp jų ir užsienio šalių vadovų dovanas universitetui – Belgijos karaliaus Alberto II dovanotas žvakides su monogramomis ir Čekijos prezidento Vaclavo Klauso dovanotą krištolo vazą.

Bendradarbiavimas

Muziejus glaudžiai bendradarbiauja su KTU veteranų klubu „Emeritus“, kurio nariai suteikia vertingos informacijos apie Universitete vykusius įvykius, dirbusius žmones, padeda rasti unikalių eksponatų. Muziejus taip pat bendradarbiauja su Vytauto Didžiojo karo, Genocido aukų, Lietuvos švietimo istorijos ir Lietuvos aukštųjų mokyklų muziejais, dalyvauja Lietuvos muziejų asociacijos veikloje.

Istorija, raida

1964 m. balandžio 9 d. KPI rektoriaus Kazimiero Baršausko iniciatyva nutarta įsteigti KPI muziejų, kuriam centriniuose rūmuose buvo skirti 2 kambariai.

1964 m. balandžio 27 d. sudaryta KPI muziejaus taryba. Pirmuoju muziejaus vedėju paskirtas Kazys Papečkys (1914–1973) – buvęs politinis kalinys, vertėjas ir rašytojas, tuo metu dirbęs Užsienio kalbų katedroje dėstytoju.

Netrukus mirus K. Baršauskui, viename muziejaus kambaryje nuspręsta įrengti jo memorialinį kambarį. Oficialus K. Baršausko memorialinio kambario atidarymas įvyko 1965 m. gegužės 24 d.

Vėliau KPI istorijos ekspozicija buvo įrengta ketvirto aukšto koridoriuje ir antrajame kambaryje. Muziejaus vedėjas K. Papečkys, baigęs rengti ekspoziciją, paskirtas redaktoriumi KPI Mokslinio tyrimo sektoriuje. Muziejaus kūrimas jam buvo visuomeninis darbas.

1974 m. kovo 15 d. antrajame muziejaus kambaryje pakeista ekspozicija – čia pradėjo veikti visuomeninis KPI komjaunimo istorijos muziejus, įkurtas tuometinio rektoriaus Marijono Martynaičio iniciatyva.

Pirmasis etatinis Universiteto muziejininkas buvo Laimutis Vištakis (1928–2008), paskirtas 1996 m. Jis rinko eksponatus, istorinę medžiagą, rašė Universiteto metraštį.

1997 m. vasario 16 d., minint KTU pirmtako Lietuvos universiteto 75-metį, KTU centrinių rūmų trečiajame aukšte atidaryta nauja muziejaus ekspozicija, kurią parengė doc. Juozas Sveikata (1943–2008).

2009 m. kovo 27 d. KTU muziejus buvo įteisintas kaip žinybinis muziejus, rektoriaus įsakymu patvirtinus jo nuostatus.

Galerija

...

Nuorodos ir šaltiniai


Parengė: Audronė Veilentienė, 2016 m..
  • ...

Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Edvinas Giedrimas – autorius ir redaktorius – 421% (+37569-28650=8919 wiki spaudos ženklai).