Kačėniškės piliakalnis
| Kačėniškės piliakalnis | ||
| Kiti pavadinimai | ||
| Lokalizacija | ||
| Respublika: |  Lietuva
| |
| Apskritis: |  Vilniaus apskritis
| |
| Savivaldybė: |  Švenčionių rajono savivaldybė
| |
| Seniūnija: | Švenčionių seniūnija | |
| Gyvenvietė: | Kačėniškė | |
| Piliakalnio ypatumai | ||
| Aukštis, m | 22–23 | |
| Aikštelės apimtis, m | 66×10 | |
| Naudojimo laikotarpis | I tūkstm. pr. m. e. pabaiga – I tūkstm. | |
| Žvalgymo metai | 1958 m., 1979 m., 1987 m. | |
| Registrinės savybės | ||
| Statusas | Paminklas | |
| Tipas | Piliakalnis, Gyvenvietė | |
| Unikalusis objekto kodas | 3417 | |
| Objekto kodas iki 2005-04-19 |
A1074K1P | |
| Objekto kodas iki 1990-12-28 |
AR1140 | |
| Piliakalniai.lt informacija | ||
| Aprašymo nuoroda | Tinklalapis | |
| ||
| Žemėlapio nuoroda | Žemėlapis | |
|
Žiūrėti didesniame žemėlapyje | ||
Kačėniškės piliakalnis stūkso Švenčionių rajono savivaldybės teritorijoje, į rytus nuo Kačėniškės. Pasiekiamas iš kelio Raudonė–Ceikiniai, Bijutiškėje ties kapinėmis pasukus į dešinę pietryčių kryptimi, pavažiavus miško keliuku 1,1 km iki kalvos Mergežerio ežero pietvakariniame krante, yra 100 m į kairę šiaurėn.
Piliakalnis
Piliakalnis įrengtas atskiros pailgos kalvos, esančios Mergežerio ežero vakariniame krante, aukščiausioje dalyje. Aikštelė keturkampė, pailga šiaurės–pietų kryptimi, 66×10 m dydžio. Ji buvo įtvirtinta šlaituose įrengtu grioviu ir pylimu. 2 m žemiau aikštelės šiaurinio krašto, šlaite iškastas 1,5 m pločio, 0,2 m gylio griovys, už kurio supiltas 0,3 m aukščio, 3 m pločio pylimas. Už šio pylimo iškastas antras 10 m pločio, 0,5 m gylio griovys. Pietiniame šlaite pirmasis griovys ir pylimas virtę 8 m pločio terasa, antras griovys - 9 m pločio, 0,3 m gylio. Vakarinis šlaitas 3 m žemiau aikštelės statintas. Jame 5 m žemiau aikštelės yra 2 m pločio terasa, jungianti šiauriniame ir pietiniame šlaituose esantį pirmą griovį ir pylimą. Šoniniai šlaitai statūs, 22-23 m aukščio, galiniai - vidutinio statumo, 5-6 m aukščio. Rytiniame šlaite rasta brūkšniuotos keramikos.
Piliakalnis apardytas arimų, aikštelės rytinė dalis nuslinkusi į ežerą. Apaugęs praretintu mišriu mišku.
Senovės gyvenvietė
Pietrytinėje papėdėje, 0,5 ha plote yra papėdės gyvenvietė.
Tyrimai
1958 m., 1979 m., 1987 m. piliakalnį žvalgė Lietuvos istorijos institutas. Radinius saugo Lietuvos nacionalinis muziejus. [1] Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečio pr. m. e. pabaiga - I tūkstantmečiu. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas dėl paskelbimo kultūros paminklu – 1998-05-19; Nr.612. Paminklo teritorijos plotas 45000 m². Vizualinio apsaugos zonos pozonio plotas 707000 m².
Aplinkiniai piliakalniai | |||||||||||
|
Papravalės piliakalnis 10 km | Mažulonių piliakalnis 8,5 km | Jakaviškių piliakalnis 7 km |
| |||||||
| Rakštelių piliakalnis 4 km |
|
Stajėtiškio piliakalnis 18 km | |||||||||
| Aučynų piliakalnis 3 km | Mikštų piliakalnis 11 km | Diaugūnų piliakalnis 19 km | |||||||||
Šaltiniai
- ↑ Lietuvos TSR archeologijos atlasas, II Piliakalniai, Vilnius, Mintis, 1975 m. t. 2 p. 76 (Nr. 274).
- Kultūros paminklų enciklopedija: Rytų Lietuva. I. V., 1996. P.314.
- Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas, V., 1973, p.184.
- Lietuvos Respublikos istorijos ir kultūros paminklų sąrašas, V.,1993, p.65.
- Lietuvos piliakalniai: atlasas. Vilnius, 2005, t. 3, p. 72-73.
- Ona Kuncienė. Žvalgomosios archeologinės ekspedicijos dienoraštis 1958 m. gegužės mėn. 26 d. - birželio mėn. 27 d. LII rankraštynas. F.1. B.78. P.99.
- Jonas Balčiūnas. 1979 m. žvalgomosios archeologinės ekspedicijos Švenčionių rajone ataskaita. KPC archyvas. F.27. Ap.1. B.80. P.9-10.
- Jonas Balčiūnas. 1987 m. žvalgomosios archeologinės ekspedicijos Švenčionių rajone ataskaita.
- I. Šopara. Šventėnai // Vilniaus žinios. 1905, balandžio 12. Nr. 92. P.3 (minimas Kačėniškės piliakalnis).
| ||||||