Kachetija
Kachetija (gruz. კახეთი) - administracinis regionas rytų Gruzijoje.
- Gyventojų skaičius - 407 000 (2005)
- Plotas - 11 310 km² (17,5 % Gruzijos)
- Sostinė - Telavis
- Rajonų skaičius - 8
- Regiono kodas pagal ISO 3166 - GE-KA
Geografija
Šiaurėje regioną riboja Didysis Kaukazo kalnagūbris ir Rusija, rytuose ir pietuose - Azerbaidžanas, vakaruose - Kartlis. Kachetija dalinama į dvi dalis: Vidinė Kachetija yra į rytus nuo Civ-Gomborio kalnų virtinės, o Išorinė Kachetija - į vakarus. Rytinėje dalyje didžiausia upė yra Alazanis, o vakarinėje - Joris.
Imeretiją sudaro:
- Telavio rajonas (70,6 tūkst.gyv.)
- Achmetos rajonas (41,7 tūkst.gyv.)
- Kvarelio rajonas (37,2 tūkst.gyv.)
- Gurdžaanio rajonas (70,9 tūkst.gyv.)
- Lagodechio rajonas (50,9 tūkst.gyv.)
- Sagaredžo rajonas (58,8 tūkst.gyv.)
- Signachio rajonas (43,9 tūkst.gyv.)
- Dedoplisckaro rajonas (30,8 tūkst.gyv.)
Regione:
- 9 miestai - Telavis, Achmeta, Gurdžaanis, Dedoplisckaras, Lagodechis, Sagaredžas, Signachis, Cnoris, Kvarelis.
- 1 miesto tipo gyvenvietė - Mirzaanis.
- 278 kaimai.
Gyventojų tankis - 37 žm./km². Gyventojai - gruzinai, armėnai, rusai, azerbaidžaniečiai. Vietiniai gruzinai daugiausia yra kachetinai, kalbantys vietiniu gruzinų kalbos dialektu.
Istorija
Gruzijos regionas Kachetija კახეთი | |
Tauta | kachetinai |
Nuo VIII a. pabaigos Kachetija buvo nepriklausoma kunigaikštystė. XI а. pradžioje buvo įjungta į suvienytą Gruzijos karalystę, bet mažiau kaip po dešimties metų vėl atskilo. XII a. pradžioje Kachetiją vėl, tik dabar jau ilgam prijungė Gruzijos karalius Davidas Statytojas (1089–1125).
Vėl nepriklausoma Kachetija tapo apie 1460 m., kai vieninga Gruzija suskilo.
1762 m. Kachetijos karalystė vėl susijungė su kaimyninę gruzinų Kartlio karalyste, o Telavis tapo vieningos Rytų Gruzijos Kartlio ir Kachetijos karalystės sostine. Jungtinę karalystę nusilpnino dažni Persijos puldinėjimai.
1801 m. Kartlio ir Kachetijos karalystę aneksavo Rusijos imperija.
1918–1921 m. Kachetija buvo nepriklausomos Gruzijos respublikos dalis.
1922–1936 m. ji buvo Užkaukazės TFSR dalis, o 1936–1991 m. - Gruzijos TSR dalis.
Nuorodos
Gruzijos istoriniai regionai | |
---|---|
Vakarų Gruzija: Sadzenas | Abchazija | Megrelija | Svanetija | Imeretija | Gurija | Lečchumija | Rača Kartlija | Erco-Tianetija | Chevija | Pchovija (Chevsuretija | Pšavija) | Mtiuretija | Tušetija | Kachetija | Heretija Tao-Klardžetija: Adžarija | Klardžetija | Tao | Šavšetija | Lazona | Meschetija | Erušetija | Džavachetija | Artaani | Kola | Tori | Trialetija |
|