Kaišiadorys
Kitos reikšmės – Kaišiadorys (reikšmės).
| Kaišiadorys | ||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| ||||||||||||||||
| ||||||||||||||||
  Kaišiadorys | ||||||||||||||||
| Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3 | ||||||||||||||||
| Respublika: |  Lietuva
| |||||||||||||||
| Apskritis: |  Kauno apskritis
| |||||||||||||||
| Savivaldybė: |  Kaišiadorių rajono savivaldybė
| |||||||||||||||
| Seniūnija: | Kaišiadorių miesto seniūnija | |||||||||||||||
| Gyventojų: | 7 366 (2020 m.) | |||||||||||||||
| ||||||||||||||||
| Istoriniai pavadinimai | ||||||||||||||||
| Pašto kodas: | LT-56001 | |||||||||||||||
|
| ||||||||||||||||
 Vikiteka: |
KaišiadorysVikiteka | |||||||||||||||
Kaišiadorys – miestas vidurio Lietuvoje, Kauno apskrityje, tarp Kauno ir Vilniaus (nutolęs atitinkamai per 40 km ir 60 km). Kaišiadorių rajono savivaldybės centras, Kaišiadorių miesto seniūnija, Kaišiadorių apylinkės seniūnijos centras.
 STATINIAI IR ATMINIMO OBJEKTAI
|
 Miesto centre stovi Kaišiadorių Kristaus Atsimainymo katedra, pastatyta 1932 m., Kaišiadorių vyskupijos centras
|
 Paminklas politiniams kaliniams ir tremtiniams Gedimino g., priešais geležinkelio stotį.
|
 Ščebnicos tvenkiniai, prie kurių Kaišiadorių urėdija yra įrengusi poilsio aikštelę
|
 Kaišiadorių dvaras
|
| ✍ ŠVIETIMO IR UGDYMO ĮSTAIGOS |
 Švietimo ir ugdymo įstaigos:
|
.svg){kind=small} Kaišiadorių viešoji biblioteka
|
| ✍ VISUOMENINĖS PASKIRTIES OBJEKTAI |
 Paštas (LT-56001)
|
 Vakariniame miesto pakraštyje – rajono centrinė ligoninė ir poliklinika
|
| Apylinkės teismas, rajono apylinkės prokuratūra, Kauno VPK Kaišiadorių komisariatas, urėdija |
| ✍ KULTŪROS ĮSTAIGOS |
 Kaišiadorių muziejus, įkurtas 1998 m.
|
| Kaišiadorių kultūros centras |
| SUSISIEKIMAS |
| LAISVALAIKIS IR PRAMOGOS |
Geografija[taisyti]
Girelės miške yra Dainų slėnis. Rytuose ir šiaurėje Kaišiadorys ribojasi su Gudienos gyvenviete. Per miestą eina geležinkelis Vilnius–Kaunas (senojo geležinkelio Sankt Peterburgas-Varšuva atšaka iš Lentvario į Virbalį), taip pat atsišakoja kelias į Klaipėdą. Yra geležinkelio stotis, greta jos – nedidelė autobusų stotis.
|
Istorija[taisyti]
Pirmąkart Kaišiadorių vietovardis paminėtas 1590 m. kaip Kaišadarava.[5] Miestas pradėjo kurtis XIX a. 2-ojoje pusėje, pradėjus tiesti geležinkelį Vilnius–Kaunas, o vėliau pradėta tiesti Liepojos–Romnų geležinkelio atšaką link Šiaulių per dvaro laukus. Kaišiadorys tapo svarbiu geležinkelio mazgu. 1862 m. kovo 15 d. pro Kaišiadorių dvarą ir Jatkonių kaimą nesustodamas pravažiavo pirmasis traukinys, kadangi čia nebuvo geležinkelio stoties – ji atsirado tik nutiesus dar vieną geležinkelį. 1866 m. šiose vietose buvo Vladikiškių dvaro palivarkas.
1869 m. buvo sudarytas Liepojos geležinkelio projektas, kuris ties Jatkonių kaimu turėjo atsišakoti nuo esamos Lentvario-Kauno geležinkelio atšakos ir vesti į didžiausią tuo metu carinės Rusijos uostą – Liepoją. Netrukus šis geležinkelis buvo nutiestas ir 1871 m. spalio 24 d. iš Vilniaus per Jatkonis į Liepoją nauja geležinkelio atšaka išvažiavo pirmasis traukinys. Geležinkelių sandūroje buvo įkurta Jatkonių geležinkelio stotis (pavadinta artimiausio kaimo, kurio žemėse įsikūrė, vardu). Tačiau visi ėmė painioti šios stoties pavadinimą su tuometinės Rusijos-Prūsijos pasienyje buvusia stotimi Eitkūnais, todėl buvo nuspręsta pakeisti stoties pavadinimą į kitą. 1871 m. gruodžio 8 d. Jatkonių geležinkelio stotis pagal netoliese buvusio dvaro pavadinimą pavadinta Kaišiadorių geležinkelio stotimi. 1883 m. pastatyta Kaišiadorių sinagoga. 1896–1915 m. veikė geležinkeliečių mokykla.
1906 m. pradėta statyti Kaišiadorių bažnyčia, tais metais susikūrė Kaišiadorių parapija. 1915 m. liepos 22 d. I pasaulinio karo metu Kaišiadoris okupavo vokiečiai; Kaišiadorys pirmąkart tapo administracinio vieneto – apskrities centru, buvo vadinami Koschedary.[6] 1918 m. lapkričio 23 d., dar tebeesant okupantų vokiečių daliniams, Kaišiadorių klebono kun. Alfonso Varno pastangomis susikūrė Kaišiadorių parapijos (valsčiaus) komitetas. Ši data laikoma Kaišiadorių savivaldos pradžia. Po kelių savaičių, 1918 m. gruodžio 16 d. Kaišiadoryse įvyko apskrities valsčių ir parapijų komitetų atstovų suvažiavimas, kuriame buvo suformuotas Kaišiadorių apskrities komitetas.
Kaišiadorių miestas įėjo ir į nepriklausomos Lietuvos geležinkelių istoriją – 1919 m. liepos 6 d. iš Kaišiadorių į Radviliškį išvyko pirmasis nepriklausomos Lietuvos traukinys. 1920 m. Lenkijai okupavus Trakus ir rytų Lietuvą, Kaišiadorys tapo Trakų apskrities ir neokupuotos Vilniaus vyskupijos dalies centru. 1926 m. balandžio 4 d. popiežius Pijus XI savo raštu „Lituanorum gente“ įsteigė Lietuvos bažnytinę provinciją. Kaišiadorys tapo Kaišiadorių vyskupijos centru.
1928 m. po rekonstrukcijos pradėjo veikti klijų fabrikas (stambiausias to meto Lietuvoje), 1933 m. ėmė veikti pieninė. 1934 m. Kaišiadoryse pastatyti apskrities savivaldybės rūmai, 1935 m. – Kaišiadorių vyskupijos kurijos rūmai (archit. Vaclovas Michnevičius), 1936 m. pašventinta Kaišiadorių katedra. Tarpukariu prie miesto prijungti Juodkonys.
II pasaulinio karo metu traukdamiesi vokiečiai sudegino geležinkelio stotį ir išardė bėgius. Kartu sudegė ir šiaurinė miesto dalis (atstatyta 1944–1951 m.), išliko tik vandes bokštas. 1946 m. balandžio 24 d. įkūrus apskritį Kaišiadorys gavo miesto teises (iki tol buvo miestelis). Sovietmečiu pastatyti du dideli paukštynai, Lietuvos gyvulininkystės ir veterinarijos mokslinių tyrimų instituto veterinarijos skyrius, ligoninė, valgykla-restoranas (architektas A. Kučinskas), veikė didžiausias Lietuvoje klijų fabrikas. 1972 m. Kaišiadoryse pradėjo veikti pirmoji Lietuvoje tarprajoninė veterinarinė-sanitarinė utilizacijos gamykla.
1996 m. patvirtintas Kaišiadorių herbas, herbo pagrindu taip pat paruošti ir patvirtinti Kaišiadorių vėliavos ir antspaudo etalonai.
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | |||
|---|---|---|---|
| XX a. pradžia | Žiežmarių valsčius | Trakų apskritis | |
| 1915–1918 m. | ? | Kaišiadorių apskrities centras | |
| 1918–1919 m. | Kaišiadorių valsčiaus centras | ||
| 1919–1940 m. | Trakų apskrities centras | ||
| 1940–1946 m. | Trakų apskritis | ||
| 1946–1950 m. | apskrities pavaldumo miestas, Kaišiadorių valsčiaus centras | Kaišiadorių apskrities centras | |
| 1950–1953 m. | rajoninio pavaldumo miestas | Kaišiadorių rajono centras | Kauno sritis |
| 1953–1995 m. | |||
| 1995– | Kaišiadorių miesto seniūnija, Kaišiadorių apylinkės seniūnijos centras | Kaišiadorių rajono savivaldybės centras | Kauno apskritis |
Pavadinimo kilmė[taisyti]
Kaišiadorių vardas savotiškas Lietuvoje savo arabiška kilme – jis yra asmenvardinis vietovardis. Miesto vardas kildinamas iš kilmingo totoriaus, gyvenusio šiose vietose dar XVI a., vardo Chašaidaras – tai samplaikinis darinys iš dviejų arabiškų vardų Hadži (Chadži) – „piligrimas į Meką“ + Haidar – „liūtas“. Tai buvo totorius, Kaišiadorių dvaro savininkas Choišadaras Momulevičius – jis minimas 1565 m. liepos 30 d. LDK pašauktinių sąraše. Palaipsniui gyvenvietė įgavo Kaišiadorių pavadinimą.[7]
Liaudies etimologija teigia, kad pavadinimas galėjęs kilti nuo žodžių kašė (slavybė, reiškianti „krepšys, pintinė“) + daryti („dirbti, gaminti“), taigi, turėtų reikšti „krepšių gamintojus, dirbėjus“. Pirmasis pavadinimo sandas galėjo būti ir nuo žodžio kaištis („volė, kamštis, kuolelis kam nors užkimšti“ ir pan.), tuomet galėjo reikšti „kaiščių dirbėjas“.[8] Tačiau abiem pastarosioms versijoms pagrįsti trūksta istorinio pagrindo, kadangi prie geležinkelio kuriantis gyvenvietei tokie amatai neturėjo esminės svarbos.
Liaudies etimologija miesto pavadinimą taip pat kildina iš XIX a., kai caro laikais buvo statomas geležinkelis, o gyventojai vis klausdavo kū čia dara? („ką čia daro?“).
1862 m. miestas vadintas lenk. Koszedary, 1905 m. rus. Кошедары, 1906 m. – Kašedarai, 1926 m. – Kaišedorys [9]. Tarpukariu buvo vartojama vienaskaitinė forma (t. y. kilmininkas ne Kaišiadorių, bet Kaišiadorio, Kaišedorio).
Miestų partnerystė[taisyti]
Miestai, su kuriais Kaišiadorys yra užmezgę partnerystės ryšius:
- Tvistringenas,
Vokietija. Šiame mieste veikia „Draugystės su Lietuva ratelis“ [1]
Gyventojai[taisyti]
 | |||||||
| 1866 m. | 1897 m.sur. | 1923 m.sur. | 1959 m.sur. | 1967 m. | 1970 m.sur. | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 29 | 833 | 1 929 | 3 011 | 3 902 | 4 618 | ||
| 1974 m. | 1976 m. | 1979 m.sur. | 1989 m.sur. | 2001 m.sur. | 2011 m.sur. | ||
| 5 900 | 8 100 | 9 022 | 10 964 | 10 002 | 8 664 | ||
| |||||||
Žymūs žmonės[taisyti]
Kaišiadorių vyskupijoje dirbo kardinolas Vincentas Sladkevičius (1920–2000), nors sovietinė valdžia jam neleido tapti vyskupu. Kaišiadoryse mokyklą baigė politikas Algirdas Brazauskas (1932–2010). Krepšininkas Ramūnas Šiškauskas (1978–) gimė, užaugo ir pradėjo profesionalo karjerą Kaišiadoryse. Kaišiadoryse ilgai dirbo agronomas Viktoras Ruokis (1885–1971).
Sportas[taisyti]
Futbolas[taisyti]
Pramonė[taisyti]
Mieste yra verslo informacinis centras, vienas didžiausių Lietuvoje pramoninių paukštynų (UAB „Kaišiadorių paukštynas“). Taip pat yra dar vienas „Girelės paukštynas“. Šiaurės vakariniame pakraštyje yra valymo įrenginiai.
Šaltiniai[taisyti]
- ↑ Kaišiadorys. Vietovės.lt. Video YouTube.
- ↑ http://www.kaisiadorieciams.lt/kaisiadorieciu-dovana-lietuvai-bucinys/
- ↑ Kaišiadorys SSRS genštabas 1985–1990 m.
- ↑ Kaišiadorys loadmap.net
- ↑ Lietuvos miestai: Kaišiadorys. „Lietuvos ryto televizija“, 2020-11-28
- ↑ Kaišiadorys praeityje. Lietuvos istorija. 2020-04-10.
- ↑ Laimutis Bilkus. Dėl miesto vardo Kaišiadorys kilmės. Acta Linguistica Lithuanica, T. XLVII. Vilnius, 2002.
- ↑ Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas) // Vilnius, „Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas“, 2004. 78–80 psl.
- ↑ http://lithuanianphilately.com/postal-history/kaisiadorys.html
- Kaišiadorys. „Lietuvos istorija“. Enciklopedinis žinynas, T. I (A–K). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2011. ISBN 978-5-420-01689-3. – 692 psl.
- 153 įdomiausi Lietuvos miesteliai. // Kaunas, Terra Publica, 2010. 72 psl.
- Kaišiadorys. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). - Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. - 176 psl.
- Kaišiadorys. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, V t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1979. T.V: Janenka-Kombatantai. - 183 psl.
- Kaišiadorys. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 20 psl.
- Kaišiadorys. Mūsų Lietuva, T. 1. - Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1964. - 493 psl.
- Apie Kaišiadoris
| ||||||||||||||