Kaišiadorys

Kitos reikšmės – Kaišiadorys (reikšmės).

Kaišiadorys
Kaišiadorys
Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3
Respublika:	Lietuva
Apskritis:	Kauno apskritis
Savivaldybė:	Kaišiadorių rajono savivaldybė
Seniūnija:	Kaišiadorių miesto seniūnija
Gyventojų:	7 366 (2020 m.)
Vietovardžio kirčiavimas (3 kirčiuotė) Vardininkas: Kaišiadórys Kilmininkas: Kaišiadorių̃ Naudininkas: Kaišiadorìms Galininkas: Kaišiadóris Įnagininkas: Kaišiadorimìs Vietininkas: Kaišiadorysè
Istoriniai pavadinimai
lenk. Koszedary rus. Кошедары vok. Koschedary
Pašto kodas:	LT-56001
Filmuota medžiaga.
Vikiteka:	KaišiadorysVikiteka

Kaišiadorys – miestas vidurio Lietuvoje, Kauno apskrityje, tarp Kauno ir Vilniaus (nutolęs atitinkamai per 40 km ir 60 km). Kaišiadorių rajono savivaldybės centras, Kaišiadorių miesto seniūnija, Kaišiadorių apylinkės seniūnijos centras.

STATINIAI IR ATMINIMO OBJEKTAI

Miesto centre stovi Kaišiadorių Kristaus Atsimainymo katedra, pastatyta 1932 m., Kaišiadorių vyskupijos centras Vyskupijos rūmai, pastatyti 1933 m. (architektas Vaclovas Michnevičius), Kęstučio g. 44 Rytiniame pakraštyje, kapinėse piečiau geležinkelio stovi didelė balta Kaišiadorių partizanų koplyčia, pastatyta 1998 m. ant 19-os partizanų kapo kaip paminklas Didžiosios kovos apygardos partizanams (architektas S. Petrauskas, skulptorė A. Skarbaliūtė, vitražai K. Morkūno).

Paminklas politiniams kaliniams ir tremtiniams Gedimino g., priešais geležinkelio stotį. Freska „Bučinys“ (Gedimino g. 115c), nutapyta 2017 m. (autoriai Tadas Vincaitis-Plūgas ir Edvardas Šeputis-Shepa). T. Matulionio paminklas, pastatytas 1999 m. (skulptorius V. Žuklys, architektas S. Petrauskas)

Ščebnicos tvenkiniai, prie kurių Kaišiadorių urėdija yra įrengusi poilsio aikštelę

Kaišiadorių dvaras

✍ ŠVIETIMO IR UGDYMO ĮSTAIGOS

Švietimo ir ugdymo įstaigos: Lietuvos veterinarijos institutas Kaišiadorių Algirdo Brazausko gimnazija Kaišiadorių Vaclovo Giržado pagrindinė mokykla Kaišiadorių jaunimo ir suaugusiųjų mokykla Kaišiadorių specialioji mokykla

Kaišiadorių viešoji biblioteka

✍ VISUOMENINĖS PASKIRTIES OBJEKTAI

Paštas (LT-56001)

Vakariniame miesto pakraštyje – rajono centrinė ligoninė ir poliklinika

Apylinkės teismas, rajono apylinkės prokuratūra, Kauno VPK Kaišiadorių komisariatas, urėdija

✍ KULTŪROS ĮSTAIGOS

Kaišiadorių muziejus, įkurtas 1998 m. Kaišiadorių dailės galerija Agronomo Viktoro Ruokio memorialinis namas (nugriautas 2008 m.) Prezidento Algirdo Brazausko memorialinis namas-muziejus (įkurtas 2011 m.)

Kaišiadorių kultūros centras

SUSISIEKIMAS

LAISVALAIKIS IR PRAMOGOS

Geografija

Geležinkelio stotis

Kaišiadorių partizanų koplyčia miesto kapinėse

Girelės miške yra Dainų slėnis. Rytuose ir šiaurėje Kaišiadorys ribojasi su Gudienos gyvenviete. Per miestą eina geležinkelis Vilnius–Kaunas (senojo geležinkelio Sankt Peterburgas-Varšuva atšaka iš Lentvario į Virbalį), taip pat atsišakoja kelias į Klaipėdą. Yra geležinkelio stotis, greta jos – nedidelė autobusų stotis.

Geležinkelio ruožas

Livintai Kaišiadorys Pagiriai Žasliai

Žiūrėti didesniame žemėlapyje Kaišiadorys OpenStreetMap žemėlapyje

Kaišiadorys TSRS topografiniame žemėlapyje.

'00 '10 '20 '30 '40 '50 '60 '70 '80 '90 1800s 1808 1812 1822 1832 1842 1854 1867 1871 1885 1896 1900s 1909 1915 1922 1936 1940 1942 1954 1967 1975 1985 1990 OpenStreetMap

Istorija

Vandens bokštas prie geležinkelio, 52 m aukščio, pastatytas 1883 m. – vienas seniausių miesto pastatų

Pirmąkart Kaišiadorių vietovardis paminėtas 1590 m. kaip Kaišadarava. Miestas pradėjo kurtis XIX a. 2-ojoje pusėje, pradėjus tiesti geležinkelį Vilnius–Kaunas, o vėliau pradėta tiesti Liepojos–Romnų geležinkelio atšaką link Šiaulių per dvaro laukus. Kaišiadorys tapo svarbiu geležinkelio mazgu. 1862 m. kovo 15 d. pro Kaišiadorių dvarą ir Jatkonių kaimą nesustodamas pravažiavo pirmasis traukinys, kadangi čia nebuvo geležinkelio stoties – ji atsirado tik nutiesus dar vieną geležinkelį. 1866 m. šiose vietose buvo Vladikiškių dvaro palivarkas.

1869 m. buvo sudarytas Liepojos geležinkelio projektas, kuris ties Jatkonių kaimu turėjo atsišakoti nuo esamos Lentvario-Kauno geležinkelio atšakos ir vesti į didžiausią tuo metu carinės Rusijos uostą – Liepoją. Netrukus šis geležinkelis buvo nutiestas ir 1871 m. spalio 24 d. iš Vilniaus per Jatkonis į Liepoją nauja geležinkelio atšaka išvažiavo pirmasis traukinys. Geležinkelių sandūroje buvo įkurta Jatkonių geležinkelio stotis (pavadinta artimiausio kaimo, kurio žemėse įsikūrė, vardu). Tačiau visi ėmė painioti šios stoties pavadinimą su tuometinės Rusijos-Prūsijos pasienyje buvusia stotimi Eitkūnais, todėl buvo nuspręsta pakeisti stoties pavadinimą į kitą. 1871 m. gruodžio 8 d. Jatkonių geležinkelio stotis pagal netoliese buvusio dvaro pavadinimą pavadinta Kaišiadorių geležinkelio stotimi. 1883 m. pastatyta Kaišiadorių sinagoga. 1896–1915 m. veikė geležinkeliečių mokykla.

1906 m. pradėta statyti Kaišiadorių bažnyčia, tais metais susikūrė Kaišiadorių parapija. 1915 m. liepos 22 d. I pasaulinio karo metu Kaišiadoris okupavo vokiečiai; Kaišiadorys pirmąkart tapo administracinio vieneto – apskrities centru, buvo vadinami Koschedary. 1918 m. lapkričio 23 d., dar tebeesant okupantų vokiečių daliniams, Kaišiadorių klebono kun. Alfonso Varno pastangomis susikūrė Kaišiadorių parapijos (valsčiaus) komitetas. Ši data laikoma Kaišiadorių savivaldos pradžia. Po kelių savaičių, 1918 m. gruodžio 16 d. Kaišiadoryse įvyko apskrities valsčių ir parapijų komitetų atstovų suvažiavimas, kuriame buvo suformuotas Kaišiadorių apskrities komitetas.

Paminklas tremtiniams prie geležinkelio

Kaišiadorių miestas įėjo ir į nepriklausomos Lietuvos geležinkelių istoriją – 1919 m. liepos 6 d. iš Kaišiadorių į Radviliškį išvyko pirmasis nepriklausomos Lietuvos traukinys. 1920 m. Lenkijai okupavus Trakus ir rytų Lietuvą, Kaišiadorys tapo Trakų apskrities ir neokupuotos Vilniaus vyskupijos dalies centru. 1926 m. balandžio 4 d. popiežius Pijus XI savo raštu „Lituanorum gente“ įsteigė Lietuvos bažnytinę provinciją. Kaišiadorys tapo Kaišiadorių vyskupijos centru.

1928 m. po rekonstrukcijos pradėjo veikti klijų fabrikas (stambiausias to meto Lietuvoje), 1933 m. ėmė veikti pieninė. 1934 m. Kaišiadoryse pastatyti apskrities savivaldybės rūmai, 1935 m. – Kaišiadorių vyskupijos kurijos rūmai (archit. Vaclovas Michnevičius), 1936 m. pašventinta Kaišiadorių katedra. Tarpukariu prie miesto prijungti Juodkonys.

II pasaulinio karo metu traukdamiesi vokiečiai sudegino geležinkelio stotį ir išardė bėgius. Kartu sudegė ir šiaurinė miesto dalis (atstatyta 1944–1951 m.), išliko tik vandes bokštas. 1946 m. balandžio 24 d. įkūrus apskritį Kaišiadorys gavo miesto teises (iki tol buvo miestelis). Sovietmečiu pastatyti du dideli paukštynai, Lietuvos gyvulininkystės ir veterinarijos mokslinių tyrimų instituto veterinarijos skyrius, ligoninė, valgykla-restoranas (architektas A. Kučinskas), veikė didžiausias Lietuvoje klijų fabrikas. 1972 m. Kaišiadoryse pradėjo veikti pirmoji Lietuvoje tarprajoninė veterinarinė-sanitarinė utilizacijos gamykla.

1996 m. patvirtintas Kaišiadorių herbas, herbo pagrindu taip pat paruošti ir patvirtinti Kaišiadorių vėliavos ir antspaudo etalonai.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XX a. pradžia	Žiežmarių valsčius	Trakų apskritis
1915–1918 m.	?		Kaišiadorių apskrities centras
1918–1919 m.	Kaišiadorių valsčiaus centras
1919–1940 m.		Trakų apskrities centras
1940–1946 m.		Trakų apskritis
1946–1950 m.	apskrities pavaldumo miestas, Kaišiadorių valsčiaus centras	Kaišiadorių apskrities centras
1950–1953 m.	rajoninio pavaldumo miestas	Kaišiadorių rajono centras	Kauno sritis
1953–1995 m.
1995–	Kaišiadorių miesto seniūnija, Kaišiadorių apylinkės seniūnijos centras	Kaišiadorių rajono savivaldybės centras	Kauno apskritis

Pavadinimo kilmė

Kaišiadorių katedra

Kaišiadorių vardas savotiškas Lietuvoje savo arabiška kilme – jis yra asmenvardinis vietovardis. Miesto vardas kildinamas iš kilmingo totoriaus, gyvenusio šiose vietose dar XVI a., vardo Chašaidaras – tai samplaikinis darinys iš dviejų arabiškų vardų Hadži (Chadži) – „piligrimas į Meką“ + Haidar – „liūtas“. Tai buvo totorius, Kaišiadorių dvaro savininkas Choišadaras Momulevičius – jis minimas 1565 m. liepos 30 d. LDK pašauktinių sąraše. Palaipsniui gyvenvietė įgavo Kaišiadorių pavadinimą.

Liaudies etimologija teigia, kad pavadinimas galėjęs kilti nuo žodžių kašė (slavybė, reiškianti „krepšys, pintinė“) + daryti („dirbti, gaminti“), taigi, turėtų reikšti „krepšių gamintojus, dirbėjus“. Pirmasis pavadinimo sandas galėjo būti ir nuo žodžio kaištis („volė, kamštis, kuolelis kam nors užkimšti“ ir pan.), tuomet galėjo reikšti „kaiščių dirbėjas“. Tačiau abiem pastarosioms versijoms pagrįsti trūksta istorinio pagrindo, kadangi prie geležinkelio kuriantis gyvenvietei tokie amatai neturėjo esminės svarbos.

Liaudies etimologija miesto pavadinimą taip pat kildina iš XIX a., kai caro laikais buvo statomas geležinkelis, o gyventojai vis klausdavo kū čia dara? („ką čia daro?“).

1862 m. miestas vadintas lenk. Koszedary, 1905 m. rus. Кошедары, 1906 m. – Kašedarai, 1926 m. – Kaišedorys . Tarpukariu buvo vartojama vienaskaitinė forma (t. y. kilmininkas ne Kaišiadorių, bet Kaišiadorio, Kaišedorio).

Miestų partnerystė

Miestai, su kuriais Kaišiadorys yra užmezgę partnerystės ryšius:

• Tvistringenas, Vokietija. Šiame mieste veikia „Draugystės su Lietuva ratelis“ [1]

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1967 m. ir 2011 m.
1967 m.	1970 m.sur.	1974 m.	1976 m.
3 902	4 618	5 900	8 100
1979 m.sur.	1989 m.sur.	2001 m.sur.	2011 m.sur.
9 022	10 964	10 002	8 664
Demografinės raidos histograma 2 500 5 000 7 500 10 000 12 500 15 000 1967 1970 1974 1976 1979 1989 2001 2011

Žymūs žmonės

Kaišiadorių vyskupijoje dirbo kardinolas Vincentas Sladkevičius (1920–2000), nors sovietinė valdžia jam neleido tapti vyskupu. Kaišiadoryse mokyklą baigė politikas Algirdas Brazauskas (1932–2010). Krepšininkas Ramūnas Šiškauskas (1978–) gimė, užaugo ir pradėjo profesionalo karjerą Kaišiadoryse. Kaišiadoryse ilgai dirbo agronomas Viktoras Ruokis (1885–1971).

Sportas

Futbolas

• SC Baltai Kaišiadorys
• FK Kaišiadorys
• SC Savingė Kaišiadorys

Pramonė

Mieste yra verslo informacinis centras, vienas didžiausių Lietuvoje pramoninių paukštynų (UAB „Kaišiadorių paukštynas“). Taip pat yra dar vienas „Girelės paukštynas“. Šiaurės vakariniame pakraštyje yra valymo įrenginiai.

Šaltiniai

• Kaišiadorys. „Lietuvos istorija“. Enciklopedinis žinynas, T. I (A–K). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2011. ISBN 978-5-420-01689-3. – 692 psl.
• 153 įdomiausi Lietuvos miesteliai. // Kaunas, Terra Publica, 2010. 72 psl.

• Kaišiadorys. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). - Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. - 176 psl.
• Kaišiadorys. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, V t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1979. T.V: Janenka-Kombatantai. - 183 psl.
• Kaišiadorys. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 20 psl.
• Kaišiadorys. Mūsų Lietuva, T. 1. - Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1964. - 493 psl.
• Apie Kaišiadoris