Kaliningrado gintaro kombinatas

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Būstinė.
Kasyklos.

Kaliningrado gintaro kombinatas {rus. Калининградский янтарный комбинат) – valstybinė įmonė Kaliningrado srityje, vienintelė pasaulio įmonė pramoniniu būdu kasanti gintarą.

Buvęs gintaringos žemės karjeras.

Gintaras kasamas Baltijos jūros pakrantėje, netoli Jantarno miesto, kur, geologų duomenimis, yra 90 % pasaulinių gintaro sukcinito atsargų. Gintaro kombinato išgaunamas gintaras sudaro 90 % pasaulio gintaro gamybos. 80 % iškasamo ginaro yra smulkios frakcijos, 19 % – vidutinės frakcijos, 1 % – stambios frakcijos.

Kombinate kuriamos smulkių gintaro frakcijų perdirbimo technologijos.

Prognozuojamos gintaro atsargos kombinato eksploatuojamame telkinyje yra apie 300 000 tonų. Kombinatas turi savo geologinės žvalgybos skyrių. 2010 m. gintaro kombinatas iškasė 342 tonas žaliavinio gintaro.

Istorija

Įmonė įsteigta 1947 m. vasario mėnesį TSRS vyriausybės nutarimu. Įmonė buvo įkurta Kenigsbergo gintaro fabriko, kuris Vokietijoje buvo Valstybinės gintaro manufaktūros dalis, bazėje. Ji turėjo eksploatuoti Palmininkų gintaro telkinį. Buvo rekonstruotas dar XX a. pradžioje vokiečių imtas eksploatuoti karjeras, kuris baigiantis karui buvo užtvindytas. Karjero nusausinimu, gamybinės įrangos remontu ir tolesne eksploatacija buvo pavesta užsiimti TSRS Vidaus reikalų liaudies komisariatui.

1948 m. viduryje jau buvo iškastos 127 tonos žaliavinio gintaro. Ėmė veikti gintaro dervos fabrikas, pradėta prekių (karolių, apyrankių, kandiklių) gamyba. 1949 m. buvo iškastos jau 309 tonos gintaro.

1948 m. buvo atlikta Jantarno apylinkių gintaro telkinių geologinė žvalgyba. Tuo metu gintaringas gruntas buvo kasamas daugiakaušiais ekskavatoriais ir vagonais vežamas į sodrinimo fabriką, iš kur sodrintas gintaras buvo perduodamas į gintaro mechaninio apdirbimo fabriką ar į lydyto gintaro fabriką.

1957 m. po didžiulės nuošliaužos buvo pakeista karjero eksploatavimo technologija. Viršutiniai negintaringi sluoksniai imti ne nukasinėti ekskavatoriais, o nuplauti galingais hidromonitoriais, kurie gruntą vertė į pulpą, kurią žemsiurbėmis perpumpuodavo į jūrą. Pasiekus gintaringos žemės klodą, pulpa vamzdynu buvo pumpuojama į sodrinimo fabriką.

Vokiečių pradėtas karjeras viso buvo eksploatuojamas daugiau kaip 60 metų ir išsemtas tik 8-tojo dešimtmečio pradžioje.

1976 m. buvo pradėtas naujas Primorsko karjeras, pagal projektą turėjęs tiekti 1100 t gintaro per metus. Tačiau dėl didelio akmenų kiekio gruntuose netiko žemsiurbės, o stambius gintaro gabalus sutrupindavo ekskavatoriai. Realiai vėlesniais metais šiame karjere buvo išgaunama tik 100–150 t gintaro per metus.

1972 m. pradėti darbai Paplūdimio sklype, esančiame jūros pakrantėje tarp Siniavino gyvenvietės ir Jantarno. Gavyba šiame sklype išgelbėjo kombinatą nuo bankroto, kadangi čia išgaunamo gintaro savikaina buvo maža, nes gintaringieji klodai čia buvo negiliai, o gintaro koncentracija didelė. Šiame sklype per metus buvo iškasama 500–600 tonų gintaro. Gintaro gavyba šiame sklype baigta 2003 m. gruodžio 14 d.

Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius – 100% (+3807-0=3807 wiki spaudos ženklai).