Kaltanėnų Švč. Mergelės Marijos Angeliškosios bažnyčia
Kaltanėnų Švč. Mergelės Marijos Angeliškosios bažnyčia | ||
---|---|---|
Religija | Krikščionys → Katalikai | |
Vyskupija | Vilniaus vyskupija | |
Dekanatas | Švenčionių katalikų dekanatas | |
Statybinė medžiaga | plytų mūras | |
Pastatyta | 1909 m. | |
Respublika: | Lietuva | |
Apskritis: | Vilniaus apskritis | |
Savivaldybė: | Švenčionių rajono savivaldybė | |
Seniūnija: | Kaltanėnų seniūnija | |
Gyvenvietė: | Kaltanėnai | |
Žiūrėti didesniame žemėlapyje |
Kaltanėnų Švč. Mergelės Marijos Angeliškosios bažnyčia stovi Kaltanėnų miestelyje, Žeimenos kairiajame krante.
Istorija
Jonas Narbutas Kaltanėnų pranciškonams 1633 m. paskyrė 14 valakų žemės. Apie tuos metus pastatyta bažnyčia ir Kaltanėnų pranciškonų vienuolynas. 1740 m. pastatyta nauja medinė bažnyčia ir aštuoniakampė varpinė. 1796 m. įsteigta pranciškonų mokykla, nuo 1806 m. parapinė. 1820 m. pastatyta medinė kapinių koplyčia.
1832 m. Rusijos valdžia vienuolyną uždarė. Architektas Antonas Filipovičius-Dubovnikas parengė vienuolyno perstatymo į bažnyčią projektą. Jis 1902 m. patvirtintas.
1903–1909 m. pastatyta dabartinė mūrinė bažnyčia. Į Kaltanėnus 1898 m. paskirtas klebonas Mykolas Meštikas pamaldas pradėjo laikyti ir pamokslus sakyti lietuviškai (po 29 metų pertraukos). Jo rūpesčiu 1910 m. įkurtas Lietuvių katalikų blaivybės draugijos skyrius, įsteigta arbatinė. 1912 m. surengtas pirmas viešas lietuviškas vaidinimas. Lenkijos okupacijos metais veikė Šv. Kazimiero draugijos skyrius, 1933–1936 m. – „Ryto“ skaitykla.
1928–1937 m. klebonavęs Nikodemas Vaišutis Lenkijos okupacinės valdžios persekiotas, baustas. Po Antrojo pasaulinio karo Kaltanėnuose kunigavo teologijos mokslų daktaras profesorius Norbertas Skurkis (1904–1972), (palaidotas šventoriuje), Sibiro tremtinys.
Architektūra
Bažnyčia neogotikinė, stačiakampio plano, vienabokštė. Vidus 3 navų. Šventoriaus tvora metalinė, su mūriniais stulpais.
Galerija
|