Kančia budizme

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).

    
Budizmas

Dharma Wheel.svg

Pagrindai

Keturios tauriosios tiesos
Taurusis aštuonialypis kelias
Trys brangenybės

Pagrindinės sąvokos

Trys būties požymiai
Dievo samprata budizme
Devyni vienijantys teiginiai
Dharma · Skandha · Šūnjata
Atbudimas · Nirvana · Atgimimas
Samsara · Sąlygotoji kilmė · Karma

Veikėjai ir vietovės

Mitologija · Sidharta Gautama
Buda · Bodhisatva
· Budos mokiniai ·
Piligrimystės vietovės

Mokyklos

Theravada
Hinajana · Mahajana
Vadžrajana · Lamaizmas
Dzenas

Tekstai

Tripitaka · Pali kanonas
Mahajanos sūtros

Terminai ir vardai

Sanskritiškos kilmės
Pali kalbos kilmės

Dharma Wheel.svg

Kančia budizme yra vienas pamatinių terminų, kadangi kančia (duhkha) yra svarbiausia sąvoka Keturiose tauriosiose tiesose.

Sanskrito žodis „duhkha“ (skr. duḥkha, Pali dukkha) tiesiogiai reiškia „kančia“, „kentėjimas“, „skausmas“, „liūdesys“, „bėda“. Jis laikomas antonimu žodžiui „sukha“ – „laimingumas“, „paguoda“, „neįsitempimas“.

Kaip pamatinis budizmo terminas „duhkha“ išreiškia daug platesnę prasmę, nei reiškia pats žodis. Keturiose tauriosiose tiesose jis iš tiesų reiškia „kančią“, bet kartu jis apima gilesnes prasmes, kaip „netobulumas“, „laikinumas“, „tuštumas“, „nesubstancionalumas“. Sunku atrasti visas šias prasmes apjungiantį lietuvišką žodį. Tai gali būti „sunkumai“, bet kaip terminas jis labai nevienareikšmis. Todėl būtų tiksliau naudoti originalų sanskrito terminą „duhkha“. Kasdieniniuose tekstuose suprantamesni žodžiai „kančia“ ir „sunkumai“.

Buda, sakydamas „kančia“, neprieštarauja gyvenimo laimei. Netgi priešingai, jis nuolat kartoja, kad gyvenimas turi visą spektrą laimės apraiškų, materialių ir dvasinių, derančių ir pasauliečiams, ir vienuoliams. Šaltiniuose (pvz., Anguttara - nikaya) randame laimės aprašymų, kur minima šeimos laimė ir vienumos laimė, jutiminių malonumų laimė ir išsižadėjimo laimė, prisirišimo ir neprisirišimo laimė, fizinė laimė ir proto laimė. Tačiau visas šias laimes, nežiūrint vienų tariamo šventumo, kitų žemiškumo, savyje apima duhkha. Taigi budizme kažkas yra kančia, arba duhkha, ne dėl to, kad verčia kentėti kasdienine prasme, o todėl, kad „visa, kas laikina, yra duhkha“.

Dėl kančios svarbumo, Budos mokymas būna vadinamas pesimistišku. Iš tiesų jis – nei pesimistiškas, nei optimistiškas. Tinkamiausia būtų jį vadinti tikrovišku, kadangi jis nusako pasaulį tikroviškai, nei jį pagražindamas, nei apjuodindamas. Jis nei siūlo gyvenimą be rūpesčių rojuje, nei gąsdina sunkiai įsivaizduojamais kankinimais ir nuodėmėmis. Budizmas tiktai tiksliai ir objektyviai aiškina "kas aš esu" ir „kas tu esi“, ir kokia yra asmeninė būtis aplinkiniame pasaulyje, bei nurodo kelią į tobulą (budistiniu supratimu) laisvę, ramybę, atsipalaidavimą ir laimę. O kančia, gyvenimą lydintys sunkumai, tėra tikrovės suvokimo pradžia, vedanti į išsilaisvinimą.

Šaltiniai

  • What The Buddha Taught /Walpola Rahula.- SriLanka, 1967.
  • Pasaulio religijos.- Vilnius: Alma Littera, 1997.


Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius – 100% (+3327-0=3327 wiki spaudos ženklai).