Kanalizacija
Kanalizacija (pranc. canalisation, iš canaliser 'daryti kanalus, nukreipti, suleisti į kanalus' (iš lot. canalis) + -ation) - reiškinys, kai aplinkos ar vidiniai veiksniai nukreipia procesą tam tikra kryptimi, arba metodas, kai žmogus tam tikrą reiškinį nukreipia norima kryptimi.
Lietuvoje nuo seno kanalizacija vadina kanalizacijos rezultatą - sukurtą nuotakynų sistemą.
- kanalizacija - (evoliucinė biologija) evoliucinio vystymosi krypties atsiradimas dėl išorinių ar vidinių kanalizacijos veiksnių.
- kanalizacija - (genetika) besivystančio organizmo gebėjimas sudaryti tam tikrą fenotipą nepriklausomai nuo genotipo ar aplinkos poveikių įvairovės.
- kanalizacija - upių tinklo pertvarkymas, užtikrinant laivybos kelius tam tikroje teritorijoje.
- kanalizacija - komunalinių (buitinių ir paviršinių) bei gamybinių nuotekų tvarkymo būdas, kai įrengiami požeminiai vamzdynai (kartais - antžeminių griovių sistema), kuriais nuotekos nukreipiamos į kaupimo, šalinimo ar valymo vietas.
- nuotakynas (kanalizacija) - vamzdynų ir kitų inžinerinių įrenginių sistema, surenkanti nuotekas ir nukreipianti jas į kaupimo, šalinimo ar valymo vietą:
|