Kanutas Saurimavičius
| Kanutas Saurimavičius | |
|---|---|
|
| |
| Gimė | 1814 m. |
|
| |
| Veikla | Kunigas, bažnyčios statytojas
|
Kanutas Saurimavičius (Siaurimavičius, Sawrynowicz, 1814 m., – ) – Kunigas, bažnyčios statytojas.
Biografija
Baigė keturių klasių Ilūkstės (dabar – Alūksta, Latvija) gimnaziją. 1836–1839 m. mokėsi Vilniaus dvasinėje seminarijoje, 1839–1842 m. studijavo Vilniaus dvasinėje akademijoje, studijų metais 1841 m. sulaukė oficialaus akademijos valdybos įspėjimo dėl prasto mokymosi ir elgesio. Ją iškėlus į Sankt Peterburgą (Rusija), ten baigė teologijos studijas.
Apie 1844 m. buvo įšventintas kunigu.
Nuo 1844 m. K. Saurimavičius tarnavo Svėdasuose, Anykščių raj.. 1844–1851 m. jis buvo Svėdasų parapijos vikaras, talkino vikarui adjutoriui, paskui klebonui Juozui Ruseckui, o 1851–1867 m. buvo Svėdasų parapijos klebonas. Svėdasuose jis ugdė vikarus: 1852–1856 m. – Vincentą Sanulevičių, 1857–1859 m. – Ignotą Juozapą Petrkevičių, 1859–1860 m. – Albiną Rubinavičių, 1861–1867 m. – Kazimierą Švilpą, nuo 1863 m. kiek laiko – Mataušą Gulbiną.
Jis aktyviai stiprino ir gausino parapijos ūkį, jo iniciatyva 1857–1858 m. buvo skarda uždengtas ir nudažytas medinės bažnyčios stogas, sudėtos medinės grindys, 1862 m. bažnyčios vidus dekoruotas.
1863–1865 m. kairiajame bažnyčios šventoriaus kampe jis pastatė 36 metrų aukščio – aukštesnę už bažnyčią – mūrinę neogotikinę tinkuotą varpinę, išlikusią iki šiol.
Traukdamiesi iš Teresboro Biržų link, Svėdasų miestelyje pas kleboną K. Saurimavičių buvo sustoję 1863 m. sukilimo dalyviai, o jų vadas kunigas Antanas Mackevičius iš tebestatomos varpinės pasakė kalbą.
Už palankumą sukilėliams K. Saurimavičius buvo skundžiamas policijai ir dėl to apie 1867 m. iškeltas vikaru į Kuršą. 1872 m. jis minimas kaip Ilūkstės (dabar – Alūksta, Latvija) katalikų parapijos vikaras.
Mirė (?).
Šaltiniai
| Autorius: Anykštėnų biografijos - Tautvydas Kontrimavičius |