Kapčiamiestis
Kapčiamiestis | ||||||||||||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Visuotinė lietuvių enciklopedija | ||||||||||||||||
![]() | ||||||||||||||||
![]() Miestelio centrinė aikštė | ||||||||||||||||
Koordinatės: | ||||||||||||||||
Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3 | ||||||||||||||||
Respublika: | ||||||||||||||||
Apskritis: | ![]() | |||||||||||||||
Savivaldybė: | ![]() | |||||||||||||||
Seniūnija: | Kapčiamiesčio seniūnija | |||||||||||||||
Gyventojų: | 478 (2021 m.) | |||||||||||||||
| ||||||||||||||||
Istoriniai pavadinimai | ||||||||||||||||
| ||||||||||||||||
![]() |
KapčiamiestisVikiteka |
Kapčiamiestis – miestelis Lazdijų rajono savivaldybėje, 11 km į pietvakarius nuo Veisiejų. Seniūnijos, seniūnaitijos ir parapijos centras. Radialinio plano.
![]() |
![]() |
![]() |
✍ ŠVIETIMO IR UGDYMO ĮSTAIGOS |
![]() |
![]() |
✍ VISUOMENINĖS PASKIRTIES OBJEKTAI |
![]() |
✍ KULTŪROS ĮSTAIGOS |
![]() |
SUSISIEKIMAS |
LAISVALAIKIS IR PRAMOGOS |
Geografija
Kapčiamiestis įsikūręs kelių Veisiejai–Sapackinė–Gardinas ir Seinai–Leipalingis sankryžoje, 10 km į rytus nuo sienos su Lenkija ir 7 km į šiaurę nuo sienos su Baltarusija, Baltosios Ančios ir Niedos upių santakoje. Pietuose plyti Kapčiamiesčio giria (yra gamtos pažintinis takas), netoli yra Veisiejų regioninis parkas, telkšo 717 ha Kapčiamiesčio tvenkinys.
Aplinkinės gyvenvietės | |||||||||||
![]() |
VEISIEJAI – 11 km | ![]() | |||||||||
|
LEIPALINGIS – 19 km Viktarinas – 10 km | ||||||||||
<tabber>
OpenStreetMap=
|
|-| SSRS genštabas (1985–1990)=
Kapčiamiestis TSRS topografiniame žemėlapyje[4][5]. |
|-| Retromaps=
|
</tabber>
Istorija
Į pietus nuo miestelio, Baltosios Ančios kilpoje yra akmens amžiaus Kapčiamiesčio senovės gyvenvietė (Pinčiaragis). Gyvenvietė 2007 m. tyrinėta mokslininko dr. E. Šatavičiaus. Tyrimų metu surasta titnaginių radinių, datuojamų finalinio paleolito laikotarpiu (X tūkstm. pr. m. e.).
Gyvenvietė įsikūrė XVI a. pradžioje. 1516 m. Ldk Žygimantas Augustas dovanojo Pervalko valdytojui Sidorui Kapočiui girios plotą, kur jis įkūrė Kapčiamiesčio dvarą, vėliau prie jo išsiplėtė kaimas. XVIII a. Kapčiamiestį valdė Oginskiai. 1724 m. pastatyta koplyčia, 1824 m. – medinė bažnyčia. 1777 m. atidaryta parapinė mokykla. Nuo XVIII a. pabaigos iki XX a. pradžios veikė metalo dirbinių įmonė, veikė hidraulinė kalvė (vandens malūnas kilnojo dumples, kurios geležį įkaitindavo iki baltumo, o sunkus kūjis, kilnojamas to paties vandens rato, geležį daužydavo). XIX a. per miestelį ėjo svarbūs prekybiniai keliai.
1939 m. įsteigta biblioteka. 1939 m. rugpjūtį pasirašytas Ribentropo-Molotovo paktas nustatė, kad Kapčiamiestis kaip ir visa Lietuva atitenka Vokietijai; rugsėjo pabaigoje pasirašius papildomą „draugystės“ sutartį, beveik visa Lietuva atiteko TSRS įtakos zonon, tačiau Kapčiamiestis (kaip ir Liudvinavas, Vilkaviškis) išliko vokiečių zonoje, bet šias žemes vėliau Stalinas atpirko.
Per II pasaulinį karą beveik visai sunaikintas. 1945–1949 m. sovietinė valdžia ištrėmė 33 gyventojus. Po karo Kapčiamiesčio apylinkėse veikė Dainavos apygardos Šarūno rinktinės partizanai.
1950–1992 m. buvo Kapčiamiesčio kolūkio centrinė gyvenvietė. 1948 m. įkurti kultūros namai, felčerių punktas, yra parapiniai senelių namai, Lazdijų rajono ugdymo ir globos centras. Miestelyje įsikūrusi Lazdijų rinktinės Kapčiamiesčio užkarda. Nuo 1976 m. vyksta Česlovo Sasnausko chorų festivalis.
2006 m. patvirtintas Kapčiamiesčio herbas. Miestelyje veikė Kapčiamiesčio-Berznyko pasienio punktas.
Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||
---|---|---|
XIX a. pradžia – 1941 m. | Kapčiamiesčio valsčiaus centras | Seinų apskritis |
1941–1950 m. | Lazdijų apskritis | |
1950–1959 m. | Kapčiamiesčio apylinkės centras | Veisiejų rajonas |
1959–1995 m. | Lazdijų rajonas | |
1995– | Kapčiamiesčio seniūnijos centras | Lazdijų rajono savivaldybė |
Pavadinimo kilmė
Miestelio vardas – asmenvardinis vietovardis. Jis pavadintas pagal XVI a. vietos dvaro įkūrėjo pavardę (Kapčius arba Kapočius), pridedant -miestis.
Kapčiamiestis – kapčiaus (ežiaženklio) miestas. Pirmasis dvaro savininkas buvo nuo Smolensko kilęs Kapčius Sidoras Vasiljevičius Kapčius, šaltiniuose paprastai vadinamas tik Kapčiaus vardu, galbūt pravardiniu, arba vardu ir tėvavardžiu Kopec Vasilevič. 1516 m. už gerą tarnybą jis gavo prie Veisiejų nemažą Pervalko girios gabalą, kuris ribojosi su Ančios upe. Jau tada besikuriantis Kapčiaus dvaras galėjo būti pavadintas jo vardu: Kopćiwsk, lenk. Kopciowo (Kapčiavas), iš kurio išsirutuliojo lietuviškas Kapčiamiestis. Kapčiais (iš slavų kalbų kopec) vadinti ežiaženkliai, iš žemių supilti ar iš akmenų sudėlioti kauburėliai, kartais turintys nedidelius stulpelius su įrašais ir kitais ženklais. Tokie ežiaženkliai žymėdavo žemių, miškų ir kitų valdų ribas. Jis atvaizduotas ir miestelio herbe.[6].
Gyventojai
Demografinė raida tarp 1827 m. ir 2021 m. | |||||||
1827 m. | 1883 m. | 1895 m. | 1923 m.sur. | 1959 m.sur. | 1977 m. | ||
---|---|---|---|---|---|---|---|
176 | 925 | 926 | 835 | 828 | 700 | ||
1979 m.sur. | 1985 m. | 1989 m.sur. | 2001 m.sur. | 2011 m.sur. | 2021 m. | ||
744 | 677 | 719 | 691 | 589 | 478 | ||
|
Žymūs žmonės
- Emilija Pliaterytė (1806–1831), grafaitė, kilusi iš garsios Pliaterių giminės, 1831 m. sukilimo dalyvė, palaidota senosiose miestelio kapinėse. Miestelyje yra E. Pliaterytės muziejus.
- Česlovas Sasnauskas (1867–1916), kompozitorius, vargonininkas, choro dirigentas, dainininkas. Pažymėta vieta, kur buvo jo gimtasis namas.
- Petras Kadziauskas (1902–; kitais duomenimis gimė Vidugiriuose) [7], agronomas ir mokslininkas.
- Mečislovas Bulaka (1907–1994), žymus lietuvių grafikas, scenografas.
- Juozas Zdebskis (1929–1986), kunigas, vienas žymiausių XX a. pokario disidentų ir kovotojų už tikinčiųjų teises.
- Antanas Olšauskas (1911–1994), miškininkas, dainininkas. Lietuvos nusipelnęs miškininkas (1965).
- Arvydas Gaičiūnas (1943–), cirko artistas, režisierius, sportininkas, akrobatikos sporto meistras (1959).
- Veronika Povilionienė (1946–), žymi lietuvių folkloro dainų atlikėja, mokėsi Kapčiamiesčio vidurinėje mokykloje.
Galerija
Koplytėlė ant bažnyčios apsidės
Šaltiniai
- ↑ Kapčiamiestis. Vietovės.lt. Video YouTube.
- ↑ Lietuvos vietovardžiai (Valstybinė lietuvių kalbos komisija, 2010 m.)
- ↑ Копцiово. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона (Brokhauzo ir Jefrono enciklopedinis žodynas), Т. 16 (31) : Конкорд — Коялович. С.-Петербургъ, 1895., 178 psl. (rus.){{#subobject:Kapčiamiestis (Копцiово, ESBE) |Straipsnis=Kapčiamiestis |Žodynas=Brokhauzo ir Jefrono enciklopedinis žodynas |Žodyno sąvoka=Копцiово |Žodyno tomas=Т. 16 (31) |Žodyno puslapis= 178 psl. }}
- ↑ Kapčiamiestis SSRS genštabas 1985–1990 m.
- ↑ Kapčiamiestis loadmap.net
- ↑ „Lietuvos heraldika“. Parengė Edmundas Rimša. // Vilnius, „Baltos lankos“, 2008. 201–202 p.
- ↑ Algis Uzdila. Vladą Pajaujienę išlydėjus
- Kapčiamiestis. „Lietuvos istorija“. Enciklopedinis žinynas, T. I (A–K). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2011. ISBN 978-5-420-01689-3. – 721 psl.
- Kapčiamiestis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. - 350 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.
- Kapčiamiestis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). - Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. - 205 psl.
- Kapčiamiestis. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, V t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1979. T.V: Janenka-Kombatantai. - 267 psl.
- Kapčiamiestis. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 46 psl.
- Kapčiamiestis. Mūsų Lietuva, T. 3. - Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1966. - 483 psl.
- Kapciamiestis.lt
- Kapčiamiesčio pramonė
|