Karaliaučiaus sritis

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Karaliaučiaus sritis
Калининградская область
Karaliaučiaus srities vėliava Karaliaučiaus srities herbas
Kaliningrad in Russia.svg
Laiko juosta: (UTC+3)
Valstybė: Vėliava Rusija
Federalinė apygarda: Šiaurės Vakarų federalinė apygarda
Centras: Kaliningradas
Oficialios kalbos: rusų
Gubernatorius: Nikolajus Cukanovas
Gyventojų: 937 914 (2010 m.(57)
Plotas: 15100 km² (80)
  - vandens %: 11,7 %
Tankumas (2010): 62 žm./km²
Commons-logo.svg Vikiteka: Karaliaučiaus sritisVikiteka

Kaliningrado sritis (rus. Калининградская область) – labiausiai į vakarus nutolusi Rusijos federacijos dalis, Šiaurės Vakarų federalinėje apygardoje.

Kaliningrado sritis sudaryta 1946 m. balandžio 7 d. Srities plotas – 15,1 tūkst. km² (13,3 tūkst. km ² be Kuršių marių ir Aistmarių). Gyventojų – 937,9 tūkst. (2010 m. surašymo duomenimis). Atstumas iš šiaurės į pietus – 108 km, iš vakarų į rytus – 205 km. Pietuose Kaliningrado sritis ribojasi su Lenkija, šiaurėje ir rytuose – su Lietuva. Vakaruose Kaliningrado sritį skalauja Baltijos jūra.

Istorija

Prusija-orn.png
Pomerelijos ir Prūsijos istorija
Prūsijos priešistorė
Pomeranijos kunigaikštystė, Senovės Prūsija
Kryžiaus žygiai į Prūsiją
Vokiečių ordinas
Karališkoji Prūsija, Prūsijos kng.
Brandenburgas-Prūsija
Prūsijos karalystė:
Vakarų Prūsija, Rytų Prūsija
Dancigo koridorius, Rytų Prūsija, Klaipėdos kraštas
Lenkija, TSRS (Kaliningrado sritis)

Kaliningrado srities istorija iki 1945 m. – žr. Prūsijos istorija

Rytprūsiai, tiksliau šiaurinė jų dalis (apie 1/3 Rytų Prūsijos dalies), į Rusijos sudėtį pateko po Antrojo pasaulinio karo pabaigos pagal Potsdamo susitarimus. Iškart po Sovietų Sąjungos pergalės kare su Vokietija, buvo sukurta Specialioji Kionigsbergo karinė apygarda, kuri užsiėmė ir civiliniais klausimais. 1945 m. ši apygarda performuota į Kionigsbergo sritį Rusijos TFSR, 1946 m. rugsėjo 7 d. pervadinta į Kaliningrado sritį. Buvusių gyventojų likučiai iki 1947 m. buvo deportuoti į Vokietiją. Kaliningrado sritis tapo labiausiai militarizuota Sovietų Sąjungos dalis, kartais vadinta „nepaskandinamu sovietų lėktuvnešiu“.

Gyventojai

2002 m. gyventojų surašymo duomenimis, Kaliningrado srityje gyveno 955,2 tūkst. gyventojų. Iš jų 741,8 tūkst. gyvena miestuose, 213,4 tūkst. – kaime. Kaliningrado mieste gyvena beveik pusė srities gyventojų – 430,3 tūkst. žmonių.

Administracinis teritorinis suskirstymas

Po 2007 m. administracinės reformos Kaliningrado srityje yra 22 municipaliniai dariniai: 15 municipalinių rajonų, dar skirstomų į savivaldžias miesto ar kaimo gyvenvietes, 6 miesto apygardos ir Kaliningrado miestas.

Rajonai

Rajonas Rusiškas pavadinimas Savivaldybių
Bagrationovsko rajonas Багратионовский район 5
Baltijsko rajonas Балтийский район 3
Černiachovsko rajonas Черняховский район 4
Gurjevsko rajonas Гурьевский район 8
Gusevo rajonas Гусевский район 5
Gvardeisko rajonas Гвардейский район 5
Krasnoznamensko rajonas Краснознаменский район 4
Nemano rajonas Неманский район 3
Nesterovo rajonas Нестеровский район 4
Oziorsko rajonas Озёрский район 4
Polesko rajonas Полесский район 5
Pravdinsko rajonas Правдинский район 4
Slavsko rajonas Славский район 4
Svetlogorsko rajonas Светлогорский район 3
Zelenogradsko rajonas Зеленоградский район 5

Miestai

Dabartinis pavadinimas Rusiškas pavadinimas Vokiškas pavadinimas Lietuviškas pavadinimas Gyventojų (2002) Gyventojų (2010)
Bagrationovskas Багратионовск Preußisch Eylau Prūsų Ylava 7 200 6 399
Baltijskas Балтийск Pillau Piliava 33 300 32 670
Černiachovskas Черняховск Insterburg Įsrutis 44 300 40 464
Gurjevskas Гурьевск Neuhausen, Villenkolonie Sembų Romuva, Noihauzenas 10 900 12 433
Gusevas Гусев Gumbinnen Gumbinė 28 500 28 260
Gvardeiskas Гвардейск Tapiau Tepliava 14 600 13 888
Kaliningradas Калининград Königsberg in Preußen Karaliaučius 430 000 431 491
Krasnoznamenskas Краснознаменск Haselberg Prūsų Lazdynai 3 800 3 522
Laduškinas Ладушкин Ludwigsort Liudvigsortas 3 800 3 788
Mamonovas Мaмоново Heiligenbeil Šventapilė 7 400 7 757
Nemanas Неман Raganita Ragnit Ragainė 12 700 11 794
Nesterovas Нестеров Stallupenen, Ebenrode Stalupėnai 5 000 4 584
Oziorskas Озерск Darkehmen, Angerapp Darkiemis 5 800 4 740
Pionerskis Пионерский Neukuhren Naujieji Kuršiai 11 800 11 017
Poleskas Полесск Labiau Labguva 7 700 7 580
Pravdinskas Правдинск Fridland Bartų Romuva, Frydlandas 4 500 4 323
Slavskas Славск Heinrichswalde Gastos 5 200 4 614
Sovetskas Советск Tilse, Tilsit Tilžė 43 200 41 709
Svetlas Светлый Zimmerbude Cimerbudė 21 700 21 380
Svetlogorskas Светлогорск Rauschen Rūsiai 11 000 10 775
Zelenogradskas Зеленоградск Kranz Prūsų Krantas 12 500 13 015

Miesto tipo gyvenvietės

Dabartinis pavadinimas Rusiškas pavadinimas Vokiškas pavadinimas Lietuviškas pavadinimas Gyventojų, tūkst. (2002) Gyventojų (2010)
Jantarnas Янтарный Palmnicken Palmininkai 5 500 5 520
Primorjė Приморье Groß Kuhren Didieji Kuršiai 800 952
Primorskas Приморск Fischhausen Žuvininkai 2 066
Znamenskas Знаменск Wehlau Vėluva 4300
Železnodorožnas Железнодорожный Gerdauen Girdava 2 900 2 755

Panaudota

  • Tradicinis lietuviškų Kaliningrado (Karaliaučiaus krašto) vietovardžių sąrašas, patvirtintas Valstybinės lietuvių kalbos komisijos protokoliniu nutarimu 1997 m. gegužės 25 d.
  • Eine Sammlung nach dem Gebietsstand vom 31.12.1937

Ekonomika ir transportas

Kaliningrado srityje išvystyta transporto (vagonų gamykla) ir kėlimo įrenginių (gamykla „Baltkran“) mašinų gamyba, laivų statyba ir remontas (Kaliningrade ir Sovetske). Taip pat automobilių surinkimas, televizorių gamyba, statybinių medžiagų gamyba (Kaliningrado gelžbetonio kontrukcijų gamykla). Išvystyta maisto pramonė.

Kaliningrado srityje yra didžiausios gintaro atsargos (daugiau nei 90 %). Gintaras kasamas Jantarno gyvenvietės apylinkėse, ten pat gintaro kombinate gintaras apdirbamas. Kaliningrado srityje taip pat išgaunama nafta.

Išvystyta žvejyba, dideli žvejybiniai uostai yra Kaliningrade ir Pionerske, mažesni – Rybačyje ir Svetle.

Kaliningrade, Pionerske ir Baltijske yra dideli prekybiniai uostai, Černiachovske ir Sovietske – upių uostai. Kaliningradą ir Sankt Peterburgą jungia keltų linija.

Kalinigrade yra tarptautinis aerouostas.

Kaliningradas geležinkeliu susijęs ne tik su Rusijos miestais (Maskva ir Sankt Peterburgu), bet ir su Gdyne Lenkijoje ir Berlynu Vokietijoje.

Lietuvos ir Kaliningrado srities santykiai

Lietuvos ir Rusijos Federacijos Kaliningrado srities santykius apibrėžia 1991 m. pasirašytas Susitarimas dėl bendradarbiavimo ekonominėje ir socialinėje – kultūrinėje Kaliningrado srities raidoje.

Veikia Lietuvos ir Kaliningrado srities ilgalaikio bendradarbiavimo taryba.

Iki 2002 m. pagrindinis klausimas, susijęs su Kaliningrado sritimi, buvo tranzito problematika.

Nuorodos

Symbol star2.svg

Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.

Vaizdas:Symbol star2.svg Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.


Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius ir redaktorius – 105% (+13691-781=12910 wiki spaudos ženklai).
  • Rimantas Lamauskas – redaktorius – 1% (+181-0=181 wiki spaudos ženklai).
  • KS – redaktorius – 0% (+0-37=-37 wiki spaudos ženklai).