Karlheinz Stockhausen
Karlheinz Stockhausen | ||
---|---|---|
| ||
Biografija | ||
Gimė | 1928 m. rugpjūčio 22 d. Kelnas, Vokietija | |
Mirė | † 2007 m. gruodžio 5 d. Kiurtenas, Vokietija | |
Kilmė | Vokietija | |
Žanras | elektroninė muzika | |
Užsiėmimas | kompozitorius | |
Aktyvumo metai | 1951–2007 |
Karlheincas Štokhauzenas (vok. Karlheinz Stockhausen; 1928 m. rugpjūčio 22 d. – 2007 m. gruodžio 5 d.) – vienas žymiausių XX amžiaus vidurio moderniosios muzikos vokiečių kompozitorių, kuris vadinamas tikruoju elektroninės muzikos lyderiu.
Ypatingai žinomas dėl savo elektroninės muzikos kūrinių, aleatorikos panaudojimo serijiniuose kūriniuose ir erdvinių muzikos kompozicijų. Studijavo Kelno aukštojoje muzikos mokykloje ir Kelno universitete, Paryžiuje pas Olivier Messiaen ir Bonos universitete pas Werner Meyer-Eppler.
Kompozitoriui įspūdį padarė prancūzų konkrečiosios muzikos eksperimentai, kuriuos pradėjo pats bandyti Kelno radijo studijoje. Visais gyvenimo etapais kompozitorius su dideliu išradingumu kūrė elektroninę muziką, kurioje geriausiai apibendrino ieškojimus elektroninės muzikos srityje ir kartu atspindėjo viso amžiaus laikmečio techninę pažangą: nuo sudėtingų, matematiškai apskaičiuotų elektroninių kūrinių iki muzikos, transliuojamos tiesiog iš dangaus („Malūnsparnių kvartetas“ (Helikopter-Streichquartett); kompozitoriaus partitūrą 1995 m. atliko muzikantai ir pilotai, o radijo ir televizijos ryšiu kūrinys buvo matomas ir girdimas).
Kompozitorius mirė Kiurtene, būdamas 79 metų.
Kūryba
Kūryboje jis niekada nesikartodavo, kiekvienas jo projektas buvo ieškojimas, kiekvienas kūrinys – kaip atradimas. Jo muzika – ieškojimų muzika.
K.Štokhauzenas parašė vienintelį styginį kvartetą – „Malūnsparnių kvartetą“ (Helicopter Quartet). Kūriniui jis pasitelkė keturis tradiciškai kvartetui priskiriamus instrumentus. Bet čia tradiciškumas ir baigiasi. Muzikantai ne tik groja, bet ir „dainuoja“ partitūroje užrašytus skaičius. Visa muzika atliekama muzikantams skraidant malūnsparniais virš miesto. Kvartetą repetuojant, lygiagrečiai dirbo muzikantai, garso režisieriai ir malūnsparnių technikų komanda. Viskas sustyguota sekundžių tikslumu, partitūra irgi surašyta sekundėmis.
K.Štokhauzenas rašė operas, kurios nieko bendro neturi su tradicinėmis operomis. Į garsą, žodį žiūrėdavo naujai, lyg vaikas, pirmą kartą girdintis garsą, žodį.
Svarbesnieji kūriniai:
- 19 Klavierstücke (19 pjesių fortepijonui)
- Kontra‐Punkte (Kontrapunktai) dešimčiai instrumentų
- Gesang der Jünglinge (Jaunuolių giesmė) – elektroninė/konkrečioji muzika
- Gruppen (Grupės) trims orkestrams
- Zyklus (Ciklas) solo mušamiesiems
- Kontakte (Kontaktai)
- Momente (Momentai)
- Mikrophonie I (I mikrofonija) – gyvai atliekama elektroninė muzika
- Hymnen (Himnai)
- Stimmung (Derinimas) šešiems vokalistams
- Aus den sieben Tagen (Iš septynių dienų)
- Mantra dviem fortepijonams ir elektronikai
- Tierkreis (Zodiako ženklai) įvairioms sudėtims
- Inori solistams ir orkestrui
- Licht (Šviesa) – 7 operų ciklas