Karoliniškės

† 19?? Karoliniškės
Karoliniškės 54°41′31″N 25°12′50″E
Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3
Respublika:	Lietuva
Apskritis:	Vilniaus apskritis
Savivaldybė:	Vilniaus miesto savivaldybė
Seniūnija:	Karoliniškių seniūnija
Panaikinimo data:	apie XX a.
Vietovardžio kirčiavimas (1 kirčiuotė) Vardininkas: Karolìniškės Kilmininkas: Karolìniškių Naudininkas: Karolìniškėms Galininkas: Karolìniškes Įnagininkas: Karolìniškėmis Vietininkas: Karolìniškėse

Karoliniškės – Vilniaus miesto dalis miesto vakaruose, Neries dešiniajame krante, į vakarus nuo Žvėryno ir į šiaurę nuo Lazdynų. Karoliniškių seniūnija.

Karoliniškėse stovi aukščiausias Lietuvos pastatas – Vilniaus televizijos bokštas. Taip pat šiame rajone įsikūręs VSDF („Sodros“) Vilniaus skyriaus administracinis pastatas, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. Rajone yra poliklinika, 3 gimnazijos (lietuvių, rusų ir lenkų kalbomis), 2 vidurinės mokyklos (lietuvių ir baltarusių kalbomis), pagrindinės ir muzikos mokyklos. 10 vaikų lopšelių-darželių, Vilniaus Vilties specialioji mokykla-daugiafunkcis centras, ugniagesių gelbėtojų rengimo centras, Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas.

Vyrauja daugiabučiai gyvenamieji namai (5, 9, 12 aukštų) sujungti į 4-5 korpusų blokus. Karoliniškių teritorijoje yra Karoliniškių draustinis, Pasakų parkas.

Geografija

Karoliniškės išsidėsčiusios tarp Sudervės upelio slėnio ir Neries skardžio (Plikakalnio atodangos). 150 ha plote įsteigtas Karoliniškių landšaftinis draustinis, Pasakų parką puošia medinės pasakų veikėjų skulptūros. Prie Vilniaus televizijos bokšto memorialo, įamžinančio 1991 m. sausio 13-osios įvykius, kasmet finišuoja jiems skirtas tradicinis bėgimas, pavasarį vyksta Gegužinės pamaldos, prieš Kalėdas bokštas puošiamas kaip didžiausia Lietuvos eglutė.

<tabber> OpenStreetMap=

Žiūrėti didesniame žemėlapyje Karoliniškės OpenStreetMap žemėlapyje

|-| SSRS genštabas (1985–1990)=

Karoliniškės TSRS topografiniame žemėlapyje.

|-| Retromaps=

'00 '10 '20 '30 '40 '50 '60 '70 '80 '90 1800s 1808 1812 1822 1832 1842 1854 1867 1871 1885 1896 1900s 1909 1915 1922 1936 1940 1942 1954 1967 1975 1985 1990 OpenStreetMap

</tabber>

Istorija

1893 m. Rusijos imperijos žemėlapis su pažymėtu Karolinka (Каролинка) kaimu

Senieji Karoliniškių gyventojai pasakojo, kad jų kaimas pavadintas šioje vietoje buvusio dvarelio dalies paveldėtojos Karolinos vardu (Karolinka). Kalbininkas Jonas Jurkštas vietovardį kildina iš XIX a. čia buvusios Karolinų karčiamos. Šioje vietoje kažkada buvo dvaras, XIX a. pradžioje stovėjo „Karčma Karolinov“, o kaimelyje – tik trys sodybos. Šalia – kelios Šaltūnų kaimo sodybos. Antroje XIX a. pusėje veikė plytinė.

Prie Vilniaus televizijos bokšto 1991 m. sausio 11-13 dienomis susirėmimuose su sovietų kariuomene žuvo 13 laisvės kovotojų.

Karoliniškės pradėtos statyti 1971 m. pagal R. Balėno ir G. Balėnienės projektą.

Karoliniškės – viena svarbiausių 1991 m. sausio 13 d. įvykių vietų. Po šių įvykių 8 Karoliniškių gatvės pervadintos aukų pavardėmis.

Gyventojai

Pagal 2016 metų duomenis Karoliniškėse gyveno apie 30 tūkst. Žmonių, 57.4 proc. iš jų lietuvių tautybės, 17 proc. lenkų, 16,5 proc. rusų, 9,1 proc. kitų tautybių gyventojai. 24,5 proc. šių gyventojų sudaro pensinio amžiaus žmonės.

Pagal 2024 metų duomenis Karoliniškėse gyvena 24742 žmonių.

Bendruomenė

Karoliniškių „Bočiai“

Savo veiklą Lietuvos pensininkų sąjungos „Bočiai“ Vilniaus miesto bendrijos Karoliniškių skyrius (toliau – Karoliniškių „Bočiai“) pradėjo 1995 metais. 1995 – 1996 m. Karoliniškių „Bočių“ pirmininkė buvo Marija Daraškevičiūtė. Kitas asmuo 1997 m. užimti pareigas buvo Jonas Kilbauskas. Nuo 1999 m. Vadovavo Birūtė Mušiūnienė. Dabar pirmininkas - Kęstutis Turonis. Neturėjus nuotolinių patalpų veiklos dažniausiai buvo organizuojamos „Spindulio“ vidurinėje mokykloje bei Karoliniškių gimnazijoje. 2003 m. seniūnijos rūsyje buvo įrengtos patalpos. Iki 2005 m. pagrindiniai užsiiėmimai buvo pasakojimai, dainos, rateliai, mįslės, intermedijos, kadangi nebuvo saviveiklinio kolektyvo. Tačiau gavus didesnes patalpas, atsirado galimybė pasikviesti svečius iš skirtingų miestų – Anykščių, Elektrėnų, Birštono ir kitų „Bočių“ skyrių saviveiklininkus. Veiklas organizuoti padėdavo tuo metu esanti seniūnė Danutė Bekintienė. 2004 m. Danutė Bekintienė buvo išrinkta į seimą, todėl seniūnės pareigas perėmė Violeta Gedminaitė, kuri įkūrė Karoliniškių „Bočių“ chorą. Choro vadovas, kompozitorius bei dirigentas tapo Bronislovas Jankauskas. Choras ne tik buvo kviečiamas į seniūnijos organizuojamas šventes ir kituose kolektyviniuose reginiuose, bet taip pat ir kituose miestuose - Elektrėnuose, [1], Birštone, Grigiškėse bei Telšiuose. 2012 m. su Telšiais buvo pasirašyta bedradarbiavimo sutartis. 2013 m. Telšiuose buvo organizuojamos Žemaitijos sostinės dainų šventė, kuri buvo pavadinta „Bočių godos“. Tai buvo skirta Žemaičių krašto 600 metų jubiliejui paminėti, kuriose dalyvavo ir Karoliniškių „Bočiai“. Kolektyvas iki šiol aktyviai organizuoja renginius įvairioms progoms: Vasario 16 – osios minėjimas, Motinos, Tėvo dienos, Užgavėnių vakaronė, Tarptautinė senjorų diena, Senųjų metų palydos ir daug daugiau.

Karoliniškių Neįgaliųjų draugija

Draugija įkurta 1996 m., pirmąja pirmininke buvo išrinkta Ona Dulkytė. Ji subūrė 160 neįgaliųjų karoliniškiečių. Ona Dulkytė kartu buvo išrinkta į Karoliniškių bendruomenės tarybą. 2011 m. pirmininkės pareigas užėmė Danutė Genutė Karbauskienė. Šis kolektyvas kartu su kitais mikrorajonų gyventojais dalyvauja įvairiose šventėse, parodose, kelionėse po visą Lietuvą. Kadangi draugijos nariai turi fizinę negalią, pagal savo sveikatos galimybes gali dalyvauti įvairiuose būreliuose: fotografijos, darbščiųjų rankų, kai kurie lanko anglų kalbos kursus. Įvairiose Vilniaus salėse koncertuoja šios draugijos moterys. Draugijoje vykdoma sveikatingumo programa, kurioje vyksta mankšta, šiaurietiškasis ėjimas bei kitos fizinį aktyvumą skatinančios sporto šakos. Karoliniškių neįgalieji prisideda ir padeda įgyvendinti Maisto banko akcijas. Pasirūpinama ir psichologine būsena: draugijos nariams teikiama nemokama psichologo pagalba.

Lankytinos vietos

Televizijos bokštas (Vilniaus TV)

Aukščiausias statinys Lietuvoje, stovi Vilniaus Karoliniškių mikrorajone. Bendrasis aukštis yra 326,5 metrų. Europoje pagal aukštį jis yra 8-tas, o pasaulyje 26-as. Vilniaus TV bokšto statybos darbai pradėti 1974 m. Eksploatavimo aktas, valstybinės komisijos buvo priimtas 1980 m. gruodžio 30 d. Tai, 1981 m. sausio 30 d. buvo patvirtinta tuometinės Lietuvos TSR Ministrų tarybos. Bokšto pamatai sveria 25 – 30 tūkst. tonų. Bokšto liemuo yra 190 m., jis yra tuščiaviduris. Sienelių storis nuo 50 cm apačioje iki 30 cm 165 m aukštyje. Nuo 136,47 metro prasideda metalinė antenų dalis, kur įrengtos televizijos ir radijo siustuvų antenos. Šis įrenginys elektros yra sujungtas laidais su galingu įžeminimo kontūru, tai pat veikia perkūnsargis. Signalinius žibintus ir antenas prižiūrėti buvo paruoštos išorinės aikštelės bei kopėčios. Bokšto projekto autoriai yra architektas Vladimiras Obydovas, inžinieriai Davidas Basiladzė ir Davidas Dortmanas.

TV bokštas priklauso Telecentrui – bendrovė, kuri teikia radijo ir televizijos programų siuntimu, reportažo perdavimu, telefono bei interneto paslaugas visoje Lietuvoje. Pastato pirmame aukšte yra įrengtas muziejus, skirtas sausio 13-osios įvykiams ekpocianuoti. Taip pat yra konferencijų, pobūvio salės bei administracinės, gamybinės patalpos.

Bokšto viršūnėje įsikūręs restoranas „Paukščių takas“, kuris išsiskiria tuom, jog yra besisukanti apžvalgos aikštelė, vienintelė tokiame aukštyje Lietuvoje. Platforma per 55 minutes apsisuka 360 laipsnių. Esant geram orui, matomumas nuo apžvalgos taško yra 50 km spinduliu. Į bokšto viršų galima užlipti laiptais arba pakilti liftu. 1982 m. pradėtos organizuoti ekskursijos į bokštą ir iki šiol išliko viena iš labiausiai lankytinų vietų Lietuvoje. TV bokštas tai pat pasižymi unikaliais projektais.

1999 m. birželio 12 d. buvo iškelta tautodailininkės Birutės Janavičienės nuvyta tautinė juosta, kuri siekia 326 m ilgį ir 3,5 cm plotį. Per tarptautinę Radijo dieną organizuotos bėgimo varžybos, kurias laimėjo Petras Pranckūnas, įveikęs 917 laiptų per 5 min ir 3,8 s. Tais pačiais metais bokštas papuoštas 32 girliandomis, kur bendras lempučių skaičius siekia 6000 vnt. tampa simboline Kalėdų eglute. 2000 m. liepos 6 d. per Lietuvos nepriklausomybės dieną buvo iškelta didžiausia Lietuvos vėliava, kurios plotas yra 1215 kvadratiniai metrai. 2006 m. rugpjūčio 19 d. TV bokštas pasipuošė šviečiančiu krepšinio lanku, tai buvo dėl vykusio pasaulio vyrų krepšinio čempionato, Japonijoje.

TV bokštas taip pat yra kovos už nepriklausomybę simbolis lietuvių tautoje. Šaltą naktį, 1991 m. sausio 13 d., 14 žmonių žuvo gindami bokštą: Loreta Asanavičiūtė, Virginijus Druskis, Darius Gerbutavičius, Rolandas Jankauskas, Rimantas Juknevičius, Alvydas Kanapinskas, Algimantas Petras Kavoliukas, Vytautas Koncevičius, Vidas Maciulevičius, Titas Masiulis, Alvydas Matulka, Apolinaras Juozas Povilaitis, Ignas Šimulionis, Vytautas Vaitkus. Jų atminimui pagerbti, pavadintos Karoliniškių mikrorajono gatvės. 2005 m. pastatytas paminklas TV bokšto gynėjams - 8 m aukščio bronzinė skulptūra „Aukojimas“. Jos autorius skulptorius Darius Bražiūnas ir architektas Artūras Asaukas.

Karoliniškių kraštovaizdžio draustinis

Draustinis driekiasi miškingame Neries slėnio šlaite, priešais Vingio parką. Šiaurinėje pusėje ribojasi su Lazdynais, Karoliniškėmis, Viršuliškėmis, Šeškinėmis, o iš rytų pusės su Žvėrynu. Draustinis sudaro 162 ha ploto ir yra priskiriamas prie kompleksinių kraštovaizdžio draustinių, skirtų vertingam ir kultūriniam kraštovaizdžiui saugoti. Lietuvos kraštovaizdžio draustinis buvo įsteigtas 1960 m., o 1977 m. buvo naujai patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu. Draustinio pagrindinis tikslas – išsaugoti Neries upės slėnio erozinius raguvynus, Plikakalnio atodangą, retų rūšių augalus. Vadovaujantis tvarkymo projektu, kuris buvo remiamas aplinkos ministerijos Saugomų teritorijų tarnybos, draustinis buvo pritaikytas pažintiniam poilsiui: įrengti linijiniai ir tranzitiniai pėsčiujų trasų sistema į kuriuos įeina upės slėnio, kalvų keterų, raguvų dugnų takai, draustinis įtrauktas į dviračių trasų tinklą. Taip pat draustinio teritorijoje pilna informacinių stendų, draustinio ženklų, poilsio vietų, regyklų, vietų renginiams su laužaviete (fejerverkų stebėjimui), o žiemai nutiestos rogučių bei slidžių trasos.

Kadangi visi takai yra susieti vieni su kitais, jie gali būti naudojama kaip lokalios sistemos dalis. Įrengti takai pritaikyti prie esamo reljefo, yra susiaurinti iki 1 m. Pažeistos kalvų viršūnės dėl karo metu vykusių gynybinių kompleksų – apkasų, buvo rekultivuoti mechanizacijos priemones arba rankiniu būdu.

Vietovė yra prižiūrima aplinkosaugininkų, vykdomi ugdomieji, sanitariniai kraštovaizdžio kirtimai. Iškirsti mažaverčiai bei nudžiūvę medžiai, krūmai, kurie atskleidė įspūdingus vaizdus į miestą. Takai įrengti taip, jog neskatintų erozijos proceso, todėl jie yra pastatyti toliau nuo eroduojančių atkarpų.

Mokyklos

• Vilniaus Jono Pauliaus II gimnazija (lenkų kalba), V. Druskio g. 11. 1994 m. vidurinė mokykla duris atvėrė lenkų kalba kalbantiems vaikams. 2002 m. tapo viena iš pirmųjų ugdymų įstaigų, paskatinusių mokyklų reorganizaciją: švietimo įstaiga pasidalijo į dvi mokyklas: Vilniaus Jono Pauliaus II pagrindinę mokyklą ir Vilniaus Jono Pauliaus II keturmetę vidurinę mokyklą. 2004 m. mokykla tapo gimnazija. 2020 m. esant šv. Jono Pauliaus II metais, gimnazijos bendruomenė teikė prašymą keisti gimnazijos pavadinimą: „Vilniaus šv. Jono Pauliaus II gimnazija”. 2020 m. rugpjūčio 26 d. Vilniaus miesto taryba davė leidimą pakeisti gimnazijos pavadinimą.
• „Spindulio“ pagrindinė mokykla, R. Jankausko g. 17. 1978 m. duris atvėrė 47-oji vidurinė mokykla. 2000 m. mokykla reorganizuojama į „Spindulio“ pagrindinę mokyklą.
• Vilniaus Pranciškaus Skorinos gimnazija (gudų kalba), Sietyno g. 21.1994 m. duris atvėrė vienintelė Lietuvoje mokykla mokinanti baltarusų kalba. 2013 m. vasario 15 d. pertvarkyta į Vilniaus Pranciškaus Skorinos gimnaziją.
• Vilniaus Ryto progimnazija, D. Gerbutavičiaus g. 9. 1976 m. duris atvėrė 43-ioji vidurinė mokykla. 1996 m. mokyklai buvo suteiktas Vilniaus „Ryto“ vidurinės mokyklos vardas. 2013 m. perorganizuota į Vilniaus „Ryto“ progimnaziją.
• Vilniaus Vasilijaus Kačialovo gimnazija (rusų kalba), A. J. Povilaičio g. 1. Įkurta 1975 metais, vidurinė mokykla pamokas veda rusų kalba. 2001 m. rugsėjo 23d. suteiktas gimnazijos statusas.
• Vilniaus Karoliniškių gimnazija, Sausio 13-osios g. 17. Įkurta 1974 metais. 1999 m. mokyklai suteiktas gimnazijos statusas.
• Vilniaus Karoliniškių muzikos mokykla, L. Asanavičiūtės g. 2. Mokykla atvėrė duris 1973 metų gruodžio 1 d. 1993 m. suteiktas Vilniaus Karoliniškių muzikos mokyklos vardas.

Darželiai

• Vilniaus lopšelis-darželis „Žiburėlis” Adresas: Laisvės pr. 46
• Vilniaus darželis-mokykla „Lokiukas" Adresas: I. Šimulionio g. 8
• Vilniaus lopšelis-darželis „Raktelis”, Algimanto Petro Kavoliuko g. 12
• Vilniaus lopšelis-darželis „Strazdelis”, Igno Šimulionio g. 14
• Vilniaus lopšelis-darželis „Medynėlis”, Algimanto Petro Kavoliuko g. 5
• Vilniaus lopšelis-darželis „Šilelis”, Sietyno g. 5
• Vilniaus lopšelis-darželis „Prie pasakų parko”, Loretos Asanavičiūtės g. 7
• Vilniaus specialusis lopšelis-darželis „Čiauškutis”, Sausio 13-osios g. 6
• Vilniaus lopšelis-darželis „Delfinukas“, Vido Maciulevičiaus g. 32 / Sietyno g. 9

Miestų partnerystė

Suomija

Karoliniškės glaudžiai bendradarbiauja su Joenso miestu. Karoliniškiečiams postūmis megzti ryšius su suomiais buvo paminklas, pastatytas Karoliniškėse pavadinimu „Auksinė Karelijos gegutė“. 2006 m. įsteigta visuomeninė organizacija „Karoliniškių bendruomenė“, sukūrusi galimybes kurti būrelius ir klubines organizacijas vaikams, jaunimui ir suaugusiems. Bendruomenės iniciatyva buvo įkurtas klubas „Karjala“ (Karelija) siekiant sukurti bendruomeniškus santykius su Suomijos gyventojais. Šio klubo nuostatos buvo patvirtintos 2006 m. lapkričio 9d. Pirmuoju pirmininku buvo išrinktas Vygandas Čaplikas. Gruodžio 8 d. įvyko pirmasis „Karjala“ klubo pristatymas ir Suomijos nepriklausomybės dienos paminėjimas. Nuo to laiko kasmet Karoliniškėse minima Suomijos nepriklausomybės diena.

2007 m. gruodžio 13 d. TV bokšto salėje įvyko klubo suorganizuota tarptautinė konferencija „Aktyvios vietinės bendruomenės – veiklios Lietuvos Europos Sąjungoje pagrindas“. Renginys buvo paremtas Vilniaus savivaldybės. Konferencija buvo organizuojama su specialistais iš Joenso miesto. Taip pat konferencijoje dalyvavo bei kalbėjo Suomijos ambasadorius Lietuvoje Timo Lahelma.

2008 m. Suomijos nepriklausomybės diena buvo paminėta prie „Aksinės Karelijos gegutės“.

2009 m. buvo parengtas projektas „Vilniaus ir Joensu miestų vietos bendruomenių veikla informacinių ir inovacinių projektų kūrimo srityje“ siekiant pristatyti Joenso miesto bendruomenę. Vilniaus miesto savivaldybei parėmus projektą financiškai atsirado galimybė bendruomenės aktyvui bei Karoliniškių muzikos mokyklos pedagogų koncertinei grupei keliauti į Suomiją.

2009 m. gruodžio 7 d. Suomijos nepriklausomybės diena buvo minima viešbučio „Karolina“ konferencijų salėje. Joje dalyvavo naujoji Suomijos ambasadorė p. Marja Liisa Kiljunen. Keturesdešimties metų bendradarbiavimui paminėti, Vilniaus miesto delegacija, tarp jų buvo karoliniškiečių seniūnė Violeta Gedminaitė, klubo „Karjala“ pirmininkas Vygandas Čaplikas, vertėjas Stasys Drakšas, vyko į Joenso miestą. Tarptautiniame renginyje taip pat dalyvavo delegacija iš Vokietijos Holfo miesto. Renginį rėmė Europos Sąjunga.

2010 m, gegužės 28 d. Karoliniškių draustinyje, dėl Neries upės terasose augančių ąžuolų, buvo surengtas seminaras „Ąžuolas Lietuvoje ir pasaulyje“. Po seminaro buvo aplankytas didžiausias Lietuvoje Dūkšto ąžuolynas. Visi renginiai vyko lietuvių ir suomių kalbomis.

Už ilgalaikį ryšių plėtojimą tarp Suomijos ir Lietuvos 2009 m. Suomijos prezidentė Tarja Halonen apdovanojo Karoliniškių bendruomenės klubo „Karjala“ pirmininką Vygandą Čapliką Suomijos Baltosios Rožės garbės riterio ordinu, jį įteikė Suomijos ambasadorė Lietuvoje Marija Lissa Kiljunen.

Parduotuvės

• Maxima
• Norfa
• LIDL
• Rimi
• Multi Cook
• Cesta
• Kaimiška krautuvėlė

Galerija

• Karoliniškių rajono vaizdai
• 
• 
• 
• 
• 

Šaltiniai

• Karoliniškės. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). - Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. - 223 psl.
• Karoliniškės. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, V t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1979. T.V: Janenka-Kombatantai. - 331 psl.
• Karoliniškės. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 69 psl.
• Каролинка. Географическо-статистический словарь Российской империи (Rusijos imperijos geografinis-statistinis žodynas), T. 2 (Дабанъ — Кяхтинское Градоначальство). СПб, 1865, 518 psl. (rus.)
• Karoliniškių žinios internete
• Nuorodos: Vilniaus Vasilijaus Kačialovo gimnazija (2021). Bendros žinios apie gimnaziją. Prieiga per internetą:https://www.kachialov.lt/index.php/apie-gimnazija/bendros-zinios
• Vilniaus Pranciškaus Skorinos gimnazija (2024). Gimnazijos istorija. Prieiga per internetą:https://skorinosgimnazija.lt/gimnazija/gimnazijos-istorija
• Vilniaus „Ryto“ progimnazija (2020). Apie mokyklą. Prieiga per internetą:https://vilniausrytoprogimnazija.lt/apie-mokykla/
• Vilniaus Karoliniškių muzikos mokykla (2021). Apie muzikos mokyklą. Prieiga per internetą:https://www.karoliniskiumm.lt/muzikos-mokykla/apie-gimnazija
• Karoliniškių gimnazija (2024). Istorija. Prieiga per internetą:http://www.vkg.vilnius.lm.lt/vkg/?page_id=125
• Vilniaus Spindulio progimnazija (2019). Istorija. Prieiga per internetą:https://spindulioprogimnazija.lt/?cat=96
• Vilniaus šv. Jono Pauliaus II gimnazija (2023). Gimnazijos istorija Prieiga per internetą:https://www.jp2.lt/psl/gimnazijos_istorija
• Vilniaus Karoliniškių muzikos mokykla (2021). Apie muzikos mokyklą. Prieiga per internetą:https://www.karoliniskiumm.lt/muzikos-mokykla/apie-gimnazija
• Didikienė, O., Gedminaitė, V., Matulienė, A. ir Turonis, K. (2016). Karoliniškės. Vilnius: Petro Ofsetas spaustuvė.
• Ugdu·lt Darželiai Karoliniškės, Vilniuje. Prieiga per internetą: https://ugdu.lt/vilnius/karoliniskes
• Infocloud. Vilniaus miesto gyventojų skaičius pagal mikrorajonus Prieiga per internetą: https://infocloud.lt/vilniaus-miesto-gyventoju-skaicius-pagal-mikrorajonus/