Karolis Jelskis
Karolis Jelskis (minimas nuo 1749 m. – 1824 m. ar 1825 m. Vilnius) – Lietuvos skulptorius, tapytojas.
Biografija
Sūnūs architektai Jonas Jelskis ir Kazimieras Jelskis. Šv. Juozapo brolijos prie Šv. Teresės bažnyčios Vilniuje vėliavininkas. 1778–1782 m. su K. Spampaniu dekoravo D. Pšezdzeckio rūmų Zaslavlyje, T. Moravskos namų Beličiuose, Zavišų šeimos antkapinės koplyčios Kuchčicuose interjerus (visi Minsko srityje). 1783 m. sukūrė K. Spampani antkapinį paminklą Bazilijonų bažnyčioje Caproje prie Nesvyžiaus. 1791–1792 m. pagal L. Gucevičiaus projektą atliko Šv. Elenos, Šv. Kazimiero ir Šv. Stanislovo skulptūras virš Vilniaus katedros frontono, 1950 m. jos sunaikintos, 1997 m. atkurtos, skulptorius Stanislovas Kuzma. 1798 m. sukūrė pagrindinį altorių, jo skulptūras ir reljefą Švč. Trejybės bažnyčioje Troškūnuose (arch. Martynas Knakfusas), šiai bažnyčiai nutapė Švč. Trejybės paveikslą, išdrožė ir paauksavo kitų paveikslų rėmus.[1]
Šaltiniai
- ↑ Linas Gedminas. Karolis Jelskis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VIII (Imhof-Junusas). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. - 627 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.
| ||||||