Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Čilėje esanti didžiausia ir antra pagal gilumą atvira kasykla.
Kalnakasyba arba Kasyba – vertingų mineralinių medžiagų ar kitokių medžiagų išgavimas iš žemės, paprastai iš rūdos kūno, gyslos ar sluoksnio. Kalnakasybos metodais išgaunami netaurieji metalai, brangieji metalai, metalų rūdos, akmens anglis, deimantai, klintys, naftos skalūnai, akmens druska ir kalis. Bet kuri medžiaga, kuri negali būti auginama taikant žemės ūkio procesus, arba būti dirbtinai sukurta laboratorijoje ar gamykloje, paprastai yra kasama. Kalnakasyba apima visų neatsinaujinančių išteklių eksploatavimą (pvz., nafta, gamtinės dujos ar net vanduo), o taip pat kai kurių atsinaujinančių gamtos išteklių eksploatavimą (durpės).
Uolienų ir metalų kasyba prasidėjo dar priešistorės laikotarpiu. Į šiuolaikinę kalnakasybą įeina išteklių žvalgyba, paklausos ir pelno analizė, išgavimo būdo parinkimas, pats išgavimo procesas ir žemės rekultivacija, kad po išteklių išgavimo būtų tinkama panaudoti kitiems tikslams.
Pirmos straipsnio versijos licencija |
---|
|
Šio puslapio pirmajai versijai buvo panaudotas 2012 m. balandžio 3 d.CC-BY-SA turinys iš Lietuviškos Vikipedijos straipsnio „ Kalnakasyba“. Istorija. Vikipedijos dalyviai: Bearas, Qwarc. Pirmąją straipsnio versiją iš Vikipedijos įkėlė naudotojas VP-bot. Jei straipsnis be šio naudotojo turi daugiau autorių arba redaktorių, tai straipsnis Enciklopedijoje Lietuvai ir pasaulis buvo keistais bei papildytas ir net iš viso perrašytas. |
|
|
Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai
Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.- Vitas Povilaitis – autorius – 100% (+25-0=25 wiki spaudos ženklai).