Kaukolės kaulai

Šį straipsnį yra pasiūlyta išskirti į du ar daugiau straipsnių! Neakivaizdžias priežastis, dėl kurių palikta ši žymė, galite sužinoti ir aptarti aptarime (papildomos informacijos gali būti istorijoje).

Kaukolės kaulai arba kaukolė – tai galvos griaučiai, kurie sudaro ašinio skeleto viršutinę dalį.

Funkcijos požiūriu tai galvos smegenų ir svarbiausių jutimo organų – regos, uoslės, klausos – talpykla, rėmai virškinimo ir kvėpavimo organų sistemų pradžiai, kalbos padargų vieta. Kaukolė skirstoma į dvi dalis: smegeninė (neurocranium), kurią sudaro penki kaulai, ir veido griaučiai (viscerocranium), kuriuos sudaro aštuoni kaulai.

Smegeninė (neurocranium)

KAKTIKAULIS (OS FRONTALE)

Kaktikaulis, plokščias išlinkęs neporinis kaulas, įeina į kaukolės skliauto bei akiduobės ir nosies ertmės stogo sudėtį. Kaktikaulis skirstomas į tris pagrindines dalis:

• Didžiausia, į priekį išlinkusi, kaulo plokštelė – žvynas (squama), kuris turi išorinį (facies externa), vidinį (facies interna) ir smilkininį (facies temporalis) paviršius. Išorinį nuo vidinio skiria aštrus momeninis kraštas (margo parietalis), išorinį žvyno paviršių nuo akiduobės dalies skiria viršakiduobinis kraštas (margo supraorbitalis). Priekinį ir smilkininius paviršius skiriai smilkinio linija (linea temporalis). Pastaroji linija ir viršakiduobinis kraštas pereina į skruostinę ataugą (processus zygomathicus). Labiausiai išlinkusi gumburo dalis vadinama kaktos gumburu (tuber frontale). Žemiau gumburų išnyra antakių lankai (arcus superciliaris), tarp kurių yra tarpantakis (glabella).
• Akiduobės dalies (pars orbitalis) dvi plokšteles skiria akytkaulinė įlanka (incisura ethmoidalis).
• Nosinės kaktikaulio dalies (pars nasalis) karpytas apatinis kraštas (margo nasalis) jungiasi su nosikauliais ir viršutinių žandikaulių kaktinėmis ataugomis, jame kyšo nosinis dyglys (spina nasalis).

MOMENKAULIS (OS PARIETALE)

Momenkaulis – porinis kaulas, netaisyklingos keturkampės išsigaubusios plokštės pavidalo. Jo išorinį paviršių (facies externa) nuo vidinio (facies interna) skiria karpyti kraštai, vadinami pagal tai, su kuo jie jungiasi; priekyje yra kaktinis kraštas (margo frontalis), viršuje – strėlinis (margo sagittalis), užpakalinis – pakaušinis (margo occipitalis), o apatinis – žvyninis kraštas (margo squamosus). Kraštai susijungdami sudaro kampus: priekyje viršuje – kaktinis kampas (angulus frontalis), priekyje apačioje – pleištakaulinis (angulus sphenoidale), užpakalyje viršuje – pakaušinis kampas (angulus occipitalis) ir užpakalyje apačioje – speninis kampas (angulus mastoideus).
Labiausiai išlinkusi išorinio paviršiaus vieta sudaro momens gumburą (tuber parietale). Žemiau jos driekiasi ilgesnė ir ryškesnė viršutinė smilkinio linija (linea temporalis superior)ir trumpesnė neryški apatinė smilkinio linija (linea temporalis inferior).
Vidinio paviršiaus viršuje prie strėlinės briaunos eina viršutinio strėlinio ančio vaga (sulcus sinus sagittalis superioris). Speniniame kampe yra riestinio ančio vaga (sulcus sinus sigmoidei).

Momenkaulis, išorė

Momenkaulis

Numeris	Kaulo dalis lotyniškai	Kaulo dalis lietuviškai	Kaulo dalis angliškai
1	angulus frontalis	kaktinis kampas	frontlets angle
2	margo sagittalis	strėlinis kraštas	sagittal border
3	tuber parietale	momens gumburas	parietal tuber
4	margo occipitalis	pakaušinis kraštas	occipital border
5	angulus occipitalis	pakauškaulinis kampas	occipital angle
6	linea temporalis superior	viršutinė smilkinio linija	superior temporal line
7	angulus mastoideus	speninis kampas	mastoid angle
8	linea temporalis inferior	apatinė smilkinio linija	inferior temporal line
9	margo squamosus	žvyninis kraštas	squamous border
10	angulus sphenoidalis	pleištakaulinis kampas	sphenoid angle
11	margo frontalis	kaktinis kraštas	frontal border
12	facies externa	išorinis paviršius	external surface

Numeris	Kaulo dalis lotyniškai	Kaulo dalis lietuviškai	Kaulo dalis angliškai
1	margo sagittalis	strėlinis kraštas	sagittal border
2	margo occipitalis	pakaušinis kraštas	occipital border
3	facies interna	vidinis paviršius	internal surface
4	sulcus arteriae meningeae mediae	vidurinės smegenų dangalų arterijos vaga	furrow of the median of tapetum surface
5	margo squamosus	žvyninis kraštas	squamous border
6	sulcus sinus sigmoidei	riestinio ančio vaga	furrow of the convoluted sinus
7	mago frontalis	kaktinis kraštas	frontal border

PAKAUŠKAULIS (OS OCCIPITALE)

Pakauškaulis yra neporinė išlinkusi samčio pavidalo plokštė. Apie didžiąją angą (foramen magnum) išsidėsto keturios kaulo dalys: pamatinė dalis (pars basilaris), porinės šoninės dalys (pars lateralis), į viršų – pakauškaulio žvynas (squama occipitalis).

• Pamatinė dalis yra kaulo storgalys, kurio kraštais driekiasi apatinio uolinio ančio vaga (sulcus sinus petrosi inferioris). Apatinio paviršiaus viduryje išnyra neryškus ryklinis gumburėlis (tuberculum pharyngeum).
• Šoninės dalies apatiniame paviršiuje iškyla porinis pakauškaulio krumplys (condylus occipitalis). Skersai krumplio eina poliežuvinio nervo kanalas (canalis nervi hypoglossi), kartai kanalas esti dvigubas ar net trigubas. Už krumplio yra krumplinė duobė (fossa condylaris). Viršutinį ir apatinį paviršius skiriantis šoninis kraštas turi jungo įlanką (incisura jugularis), kurią iš užpakalio riboja jungo atauga (processus jugularis).
• Žvyno išorinio paviršiaus centre yra ryškus išorinis pakauškaulio kyšulys (protuberantia occipitalis externa), nuo kurio leidžiasi išorinė pakauškaulio skiauterė (crista occipitalis externa). Skersai gumburo lanku driekiasi viršutinė sprando linija (linea nuchalis superior), žemiau lygiagrečiai eina apatinė sprando linija (linea nuchalis inferior). Žvyno vidiniame paviršiuje kyšo vidinis pakauškaulinis kyšulys (protuberantia occipitalis interna). Nuo jos žemyn eina vidinė pakauškaulio skiauterė (crista occipitalis interna), į viršų – viršutinio strėlinio ančio vaga (sulcus sinus sagittalis superioris), į šonus – skersinio ančio vaga (sulcus sinus transversi).

PLEIŠTAKAULIS (OS SPHENOIDALE)

Pleištakaulis - netaisyklingos formos neporinis kaulas, kuris yra įsiterpęs tarp kitų kaukolės pamato kaulų. Jį galima palyginti su drugiu. kaulo laibesnė dalis vadinama kūnu (corpus), nuo kurios į visas puses nutįsta trys ataugų poros: į viršų - mažasis sparnas (ala minor), į šonus - didysis sparnas (ala major), į apačią - sparninė atauga (processu pterygoideus).

• Kūnas yra beveik kubo pavidalo, tuščiaviduris. Viršutinis paviršius primena turkišką balną, todėl taip ir vadinamas (sella turcica). Balno centre yra posmegeninės liaukos duobė (fossa hypophysialis). Prieš duobę iškyla balno gumburėlis (tuberculum sellae). Dar labiau į priekį driekiasi prieškryžminė vaga (sulcus priechiasmaticus). Vagos galai baiiasi prie regos kanalo (canalis opticus). Prieš vagą yra plokštuma - pleištakaulio jungas (jugum sphenoidale), jungiantis mažuosius sparnus. Posmegeninės liaukos duobę iš nugaros riboja balno nugara (dorsum sellae).
• Mažojo sparno viršutinis paviršius atsikreipęs į kaukolės ertmę. Tarp ma-ojo ir didžiojo sparno lieka viršutinis akiduobės plyšys (fissura orbitalis superior), jungiantis ją su kaukolės ertme. Užpakaliniame sparno krašte iškyla smaili porinė nuožulnioji atauga (processus clinoideus anterior).
• Didysis sparnas turi kelis paviršius: smegeninį (facies cerebralis), smilkininį (facies temporalis), posmilkininį (facies infratemporalis) ir akiduobinį (facies orbitalis). Apačioje akiduobinis paviršius pereina į nedidelį žandikaulinį paviršių (facies maxillaris). Taip pat turi kraštus: kaktinį kraštą (margo frontalis), momeninį kraštą (margo parietalis), skruostinį kraštą (margo zygomaticus) ir žvyninį kraštą (margo squamosus). Didžiojo sparno šaknyje yra trys angos nervams ir kraujagyslėms: apskritoji anga (foramen rotundum), ovalioji anga (foramen ovale), dyglinė anga (foramen spinosum).
• Sparninė atauga yra sudėta iš kampu susijungusių plokštelių: vidinės (lamina medialis) ir šoninės (lamina lateralis). Jų pradžią perveria sparninis kanalas (canalis pterygoidea). Užpakalinėje dalyje plokštelės apriboja sparninę duobę (fossa pterygoidea), o aukščiau yra neryški valtinė duobė (fossa scaphoidea). Vidinė plokštelė ilgesnė, jos užlinkęs smaigalys vadinamas sparniniu kabliu (hamulus pterygoideus).

SMILKINKAULIS (OS TEMPORALE)

Smilkinkaulis yra porinis, sudėtingos formos kaulas. Iš išorės matyti didoka išorinė klausomoji anga (porus acusticus externus). Apie šią dalį išsidėsčiusios trys pagrindinės kaulo dalys: žvyninė dalis (pars squamosa), uolinė dalis (pars petrosa) ir būgninė dalis (pars tympanica).

• Žvyninė dalis. Šią dalį iš viršaus riboja momeninis kraštas (margo parietalis), pereinantis į užpakalinėje dalyje esančią momeninę įlanką (incisura parietale), iš priekio žvyną riboja pleištakaulinis kraštas (margo sphenoidale). Žvyninę dalį nuo uolinės dalies skiria uolinis žvyno plyšys (fissura petrosquamosa), o nuo būgninės dalies - būgninis žvyno plyšys (fissura tympanosquamosa). Žvyno vidinis paviršius vadinamas smegeniniu (facies cerebralis), o išorinis - smilkininiu (facies temporalis). Su skruostikauliu jungiasi plona skruostine atauga (processus zygomaticus), o jos pamate esantis sąnarinis gumburėlis riboja apatinio žandikaulio duobę (fossa mandibularis), į kurią įsistato jo krumplys. Smegeninis žvyno paviršius yra nelygus dėl jame esančių arterijų vagų, kaip vidurinė smegenų dangalų arterija (sulcus arteriae meningea media).
• Uolinė dalis. Smilkinkaulio uolinei daliai priklauso į vidinę kaukolės dalį atsikišusi piramidė. Uolinės dalies pamatas yra atskirtas nuo būgninės dalies uoliniu būgnelio plyšiu (fissura petrotympanica). Piramidėje yra daug įvairių angų ir kanalų. Iš jų ryškiausiai matoma vidinė klausomoji anga (porus acusticus internus) ir miego arterijos kanalas (canalis caroticus). Uolinė dalis turi speninę ataugą(processus mastoideus). Šios ataugos išorėje galima matyti speninę įlanką (incisura mastoidea), o šalia jos - pakaušinės arterijos vagą (sulcus arteriae occipitalis). Vidiniame ataugos paviršiuje aiškiai matoma riestinė ančio vaga (sulcus sinus sigmoidei). Speninės dalies viduje yra daugybė mažų ertmių, vadinamų speninėmis akutėmis (cellulae mastoideae).
• Būgninė dalis. Vidinę būgninę dalį iš išorės dengia ausies būgnelis. Joje yra daug kanalų ir vagų skirtingiems nervams bei kraujagyslėms.