Kaulinis dubuo

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Vyro dubuo

Dubuo (kaulinis dubuo) – kaulas, esantis stuburo atramos taške. Dubuo jungia dalį gūžduobių. Pas dvikojus – abiejų kojų šlaunies dalį, pas keturkojus – tik užpakalines kojas.

Sandara

Kaulinį dubenį sudaro:

Dubenkaulis - stambiausias porinis plokščiasis kaulas, kuriuo kojos laisvoji dalis siejasi su ašinių griaučių apačia. Kartu su kryžkauliu dubenkauliai sudaro kaulinį dubenį (pelvis). Dubenkaulis susidaro iš trijų suaugusių kaulų - į viršų nukrypusio klubakaulio, žemyn nukrypusio sėdynkaulio ir į priekį atsigręžusio gaktikaulio. Visų trijų kaulų sąaugoje išoriniame kaulo paviršiuje yra gili gūžduobė, į kurią įsistato šlaunikaulio galva.

Anksčiausiai, trečią embriono vystymosi mėnesį, užsimezga klubakaulio plėtros centras, šiek tiek vėliau (4-5 mėnesį) sėdynkaulio, o paskui (5-6 mėnesį) - ir gaktikaulio. Kiekvieno kaulo keli osifikacijos centrai suauga apie 10-12 gyvenimo metus, o gūžduobė susilieja 15-16 metais. Sėdynkaulio šiurkštuma ir klubinė skaiuterė savarankiškai kaulėja apie 17-19 metus.

Klubakaulis

Klubakaulis (os ilium) - didžiausias dubenkaulio dėmuo. Į apačią nukrypęs jo drūtgalys, arba klubakaulio kūnas (corpus ossis ilii) įeina į gūžduobės sudėtį. Plokštėdamas į viršų kūnas pereina į klubakaulio sparną (ala ossis ilii). Sparnas viršuje baigiasi klubine skiautere (crista iliaca) prie kurios tvirtinasi platieji pilvo raumenys. Skiauterės išorėje yra žymi išorinė lūpa (labium externum). Beveik per patį vidurį ši lūpa labiau išvirsta į išorę, sudarydama klubinį gumburėlį. Iš vidaus skiauterė turi vidinę lūpą (labium internum). Tarp lūpų tai išnykdama, tai vėl išryškėdama, driekiasi tarpinė linija (linea intermedia). Skiauterė priekyje pereina į priekinį sparno kraštą, o užpakalinėje pusėje - į užpakalinį. Juose yra po dvi ataugas, kurios vadinamos pagal tai, kaip išsidėsčiusios. Priekiniame krašte viena jų guli aukščiau - tai priekinis viršutinis klubakaulio dyglys (spina iliaca anterior superior). Kita atauga guli žemiau, todėl vadinama priekiniu apatiniu klubakaulio dygliu (spina iliaca anterior inferior). Užpakalinėje briaunoje yra analogiškos ataugos, tik jos ne taip aiškiai matomos: užpakalinis viršutinis klubakaulio dyglys (spina iliaca posterior superior) ir užpakalinis apatinis klubakaulio dyglys (spina iliaca posterior inferior). Po pastaruoju dygliu prasideda didžioji sėdimoji įlanka (incisura ischiadica major) kurios priekinės briaunos vidurys yra ta vieta, kurioje suauga klubakaulio ir sėdynkaulio kūnai.

Pirminis klubakaulio osifikacijos centras atsiranda apie ketvirtą intrauterininio laikotarpio savaitę tuoj pat virš didžiosios sėdimosios įlankos. Naujagimio klubinė skiauterė dar būna kremzlinė. Brendimo laikotarpiu toje kremzlėje susidaro du kaulėjimo centrai, kurie veikiai susilieja, o ketera priauga prie klubinio sparno apie dvidešimtuosius metus.

Sėdynkaulis

Sėdynkaulis (os ischii) sudaro apatinę užpakalinę dubenkaulio dalį. Sėdynkaulis turi masyvų kūną (corpus ossis ischii) nuo kurio kampu į priekį ir į viršų atsiskiria sėdynkaulio šaka (ramus ossis ischii).

Kūno drūtgalys įeina į gūžduobės sudėtį. Ta vieta, nuo kurios kaip kablys užlinksta sėdynkaulio šaka, vadinama sėdymuoju gumburu (tuber ischiadicum). Gumburo paviršius gruoblėtas, prie jo prisisega daug šlaunies ir dubens raumenų. Gumburu remiamės į horizontalią plokštumą, kai sėdime. Kūno užpakaliniame paviršiuje kyšo sėdimasis dyglys, kuris skiria aukščiau gulinčią didžiąją sėdimąją įlanką (incisura ischiadica major) nuo žemiau esančios seklios mažosios sėdimosios įlankos (incisura ischiadica minor). Nuo dyglio prie kryžkaulio eina raištis, jungiantis dubenkaulį su kryžkauliu.

Sėdynkaulio šaka jungiasi su gaktikaulio apatine šaka.

Pirminis sėdynkaulio osifikacijos centras užsimezga ketvirtą gemalo raidos mėnesį kaulo kūne. Sėdymasis gumburas kaulėja iš atskiro centro lytinio brendimo laikotarpiu.

Gaktikaulis

Gaktikaulis (os pubis) sudaro priekinę dubenkaulio dalį.

Stambus kūnas (corpus ossis pubis) įeina į gūžduobės sudėtį, ten suauga su klubakaulio ir sėdynkaulio kūnais. Ten virš gūžduobės matyti aptaki klubinė gaktos pakyla. Kūno apačia riboja užtvarinę angą iš viršaus ir užpakalio.

Viršutinė gaktikaulio šaka (ramus superior ossis pubis) prasideda nuo kūno ir laibėdama eina kitos pusės gaktikaulio viršutinės šakos link. Viršutinis jos kraštas aštrus, kuris medialinėje pusėje užlinksta šiek tiek į priekį, sudarydama gana ryškų gaktinį gumburėlį, tuberculum pubicum, prie kurio tvirtinasi kirkšnies raištis, tiesusis pilvo ir kai kurie apatinės galūnės raumenys.

Apatinė gaktinė šaka (ramus inferior ossis pubis) kampu užlinksta atgal ir pirmyn nuo viršutinės ir driekiasi sėdynkaulio šakos link. Jų sąaugos vieta kartais pastebima kaip neryškus sustorėjimas.

Gaktikaulis rutuliojasi iš pirminio kaulėjimo centro, kuris tarp ketvirto ir penkto intrauterininės raidos mėnesio susidaro viršutinėje šakoje ir paplinta po visą kremzlinį kaulo modelį.

Visas dubuo (pelvis)

Kaulinio dubens ertmę (cavitas pelvis) riboja kryžkaulis, stuburgalis, apatinis juosmens slankstelis ir dubenkauliai, sujungti sąnarių, sąvaržos ir raiščių. Dubuo iš apačios laiko pilvo organus, jame yra virškinimo organų sistemos pabaiga, kai kurie šlapimo organai ir vidiniai lyties organai. Dubuo yra svarbus vertikaliai stovėsenai: per jį kamieno, galvos ir viršutinių galūnių masė pasiskirsto apatinėms galūnėms.

Ribinė linija dalija dubens ertmę į du aukštus. Viršutinis aukštas, didysis dubuo (pelvis major) yra platesnis ir sudaro pilvo ertmės dugną. Apatinis (pelvis minor) - siauresnis.

Didžiojo dubens užpakalinę ir šoninę sienas sudaro apatinis juosmens slankstelis ir klubakaulio sparnai, priekinės sienos nėra, ją suformuos pilvo raumenys, o apačioje plačia anga jis susisiekia su mažuoju dubeniu.

Mažasis dubuo yra į apačia siaurėjanti ertmė, kuri viršutine dubens atvara, sutampančia su ribine linija, susisiekia su didžiuoju dubeniu, o apatinė atvara esti uždaryta raiščių, raumenų ir fascijų komplekso, vadinamo tarpviete. Apatinę atvarą sudaro stuburgalis, kryžmeninis gumburo raištis, jungiantis kryžkaulį su sėdimuoju gumburu, taip pat sėdimasis gumburas, sėdynkaulio šaka ir apatinė gaktikaulio šaka. Užpakalinę mažojo dubens sieną sudaro kryžkaulis, stuburgalis ir klubakaulio kūno užpakalinė atkarpa, šoninę - klubakaulio kūno priekinė dalis ir sėdynkaulio kūnas su sėdimuoju gumburu, o priekinę, atviriausią, sieną - gaktikaulis, abi jo šakos.

Lytiniai dubens skirtumai

Lytiniai dubens skirtumai išryškėja tik individui subrendus (apie 20 metus) ir susiję su moters organizmo prisitaikymu gimdyti. Svarbiausi su lytimi susiję požymiai yra šie:

  • Moters dubuo žemesnis ir platesnis, vyro - aukštesnis ir siauresnis
  • Moters gaktikaulių apatinės šakos sudaro buką kampą, o vyro tas kampas smailus
  • Moterų didžioji sėdimoji įlanka plati ir sekloka, vyrų - siaura ir gili
  • Moterų užtvarinė anga labiau trikampė, vyrų - ovali
  • Moterų kryžkaulis trumpesnis ir plokštesnis, vyrų - ilgesnis ir labiau išlinkęs
  • Moterų viršutinė dubens atvara ovali, vyrų - širdies pavidalo
  • Moterų klubakaulio ausinio paviršiaus pratęstas priekinis kraštas kerta didžiąją sėdimąją įlanką, vyrų ta linija sutampa suįlankos priekiniu kraštu
  • Moterų klubakulyje prieš ausinį paviršių esti gili ir plati priešausinė vaga, o vyrų - ji sekli arba jos visai nebūna
  • Sėdmeninis gaktos indeksas, kuris yra procentinis gaktikaulio ir sėdynkaulio ilgių santykis, moterų yra didesnis kaip 95%, vyrų - mažesnis kaip 90%. Sėdynkaulio ilgis matuojamas nuo visų trijų dubens kaulų sandūros taško gūžduobėje iki sėdimojo gumburo vidurio, o gaktikaulio ilgis - nuo to paties gūžduobės taško iki sąvaržinio paviršiaus viršaus.

Nustatyti lytį pagal dubens kaulus kartais būna sunku, o iki 10 % individų ir visai neįmanoma. Nustatant lytį reikia žiūrėti kokie požymiai - moteriškieji ar vyriškieji - vyrauja. Lyties diagnostika svarbi teismo medicinai, fizinei antropologijai bei su pastarąja glaudžiai susijusiai archeologijai.

Literatūra

  • G. Česnys, J. Tutkuvienė, A. Barkus, V. Gedrimas, R. Jankauskas, R. Rizgelienė, J. Žukienė. Žmogaus anatomija (1 dalis) 2008 m.


Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius ir redaktorius – 100% (+10629-16=10613 wiki spaudos ženklai).