Kauno VII fortas

Koordinatės:54°54′57″N 23°55′39″E / 54.91583°N 23.9275°E / 54.91583; 23.9275

Forto riba su su Sukilėlių prospektu.

Kareivinės

Forto teritorijoje

VII Kauno fortas – Kauno tvirtovės dalis Eiguliuose, Archyvo g. 61, šalia KMU klinikų.

Istorija

VII fortas - Kauno tvirtovės įtvirtinimas, pastatytas 1889 - 1902 m., tapo paskutiniu Kauno tvirtovės mūriniu fortu. Jis išsidėstė taip arti prie centrinių įtvirtinimų, kad faktiškai tapo jų dalimi. Pastatytas su nedideliais nukrypimais nuo tipinio projekto. Fortas nė karto nebuvo modernizuotas ir praktiškai yra pats silpniausias Kauno tvirtovės fortas.

1915 m. fortą iš Rusijos imperijos kariuomenės perėmė kaizerinės vokiečių pajėgos.

Projektas

Fortas yra netaisyklingos keturkampės struktūros. Jo teritorijoje fosos ir flankai apsupti gynybinio griovio su kontreskarpine siena. Užnugario eskarpinės sienos nėra. Griovys flankuojamas iš dviejų kaponierių ir vieno puskaponierio. Forto viduje išsidėsčiusios kareivinės, kapitalinis traversas su poterna, keturi parako sandėliai, maisto sandėlis. Forto ypatybė – tai keturi pabūklams skirti kazematai, pastatyti po fosebrijos traversu. Forto pastatai buvo papildyti mediniais karininkų, kuopų vadų, žandarų namais ir sandėliu pabūklų platformoms saugoti.

Buvo planuota atlikti forto modernizaciją analogiškai kaip Kauno tvirtovės I skyriaus fortuose. Mobilizacijos laikotarpiu, t.y., prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, forte tebuvo pastatyti du betoniniai stebėjimo kazematai.

Tarpukaris

Sandėlis

1919 m. forte įsikūrė Lietuvos kariuomenės Geležies tiekimo kuopa.^[1] Jos tikslas buvo surasti visos tvirtovės objektuose išlikusius ginklus, metalą, kitas medžiagas ir tiekti besikuriančios kariuomenės poreikiams. 1924 - 1940 m. forte buvo įsikūręs Lietuvos centrinis valstybės archyvas (po to iškeltas į Pažaislį). Forto pritaikymo šiam archyvui projektą^[2] buvo paruošęs Vladimiras Dubeneckis.

Antrasis pasaulinis karas

Antrojo Pasaulinio karo pradžioje forte veikė koncentracijos stovykla^[3], kurią vėliau perkėlė į nuošalesnį IX fortą. VII forte masiškai buvo šaudomi taikūs gyventojai - daugiausia Kauno žydai.

Paminklas genocido aukoms

Čia buvo įvykdytos pirmosios organizuotos masinės žydų žudynės Lietuvoje. 1941 m. liepos 4 d. čia sušaudyti 463 žydai, o liepos 6 d. dar 2514 žydų. Buvo karo belaisvių. Skirtingų šaltinių duomenimis forte aukų skaičius galėjo siekti 8 tūkstančius. Žuvusiųjų palaikai buvo užkasti forto teritorijoje bei šalia jos. Buvo pastatytas nedidelis atminimo paminklas kairiajame forto kampe (Sukilėlių - Archyvo g. sankirta). Palaikų buvimo bei žudynių įvykdymo vietos paliktos be priežiūros.

Forte naciai sušaudė lietuvių poetą Vytautą Montvilą (1902 - 1941 m.)

Sovietmetis

Sovietmečiu forte buvo įsikūręs 29-asis pionierių batalionas (1940-1941 m.), vėliau - Lietuvoje susprogdintus per karą tiltus remontavęs pionierių batalionas (1944 - 195x m.), pagaliau Pabaltijos karinės apygardos 29-asis Vojentorgas (karo prekybos dalinys). Vojentorgo viešpatavimo metais fortui buvo padaryta daug žalos - apgadintas kareivinių fasadas, žemėmis ir šiukšlėmis užversti forto gynybiniai grioviai, demontuotos šaudmenų sandėlių durys, vartai, išardytos visos kareivinių krosnys, sugadinta drenažo sistema.

Lietuvos kariuomenės veikla

Kareivinių kazemate po rekonstrukcijos

Po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 1990 m. forte dislokuotas Savanoriškosios krašto apsaugos pajėgų Kauno rinktinės 2-asis batalionas, kuris prižiūrėjo forto teritoriją, sutvarkė kareivines, tačiau dėl paveldosauginių reikalavimų nepaisymo dalis autentiškų elementų buvo sunaikinta. Skaudžiausias praradimas - autentiškos kareivinių durys.

Dabartinė būklė

Nežiūrint chaotiškai augančių medžių ir krūmų, išlikusių menkaverčių sovietmečio pastatų, aiškiai matyti išraiškingos nepažeisto reljefo formos. Gretimos teritorijos smarkiai urbanizuotos iš visų keturių pusių: privačių namų kvartalas, pramonės įmonės (prie vienos jų - aukštas kaminas), judri gatvė. Gynybinio griovio kontreskarpinė raudonų plytų siena palei Sukilėlių prospektą, pylimas palei kareivines ar sargybos bokštelis- neginčijami teritorijos kraštovaizdžio akcentai.

2009 m. fortas buvo privatizuotas^[4], jo valdytoju tapo VšĮ "Karo paveldo centras" - Lietuvos karo istorijos entuziastus vienijanti visuomeninė organizacija. Šiuo metu didžioji forto dalis tvarkoma: šalinami krūmai, tvarkomi statiniai, drenažas. Po kelių dešimtmečių skendėjimo vandenyje ir dumble tapo prieinami goržos kaponieriai (prie įvažiavimo į fortą). Kareivinės iš dalies restauruotos, jos kazematuose kuriasi ekspozicijos. Tęsiama forto restauracija. Svarų indėlį šiame etape įneša savanoriai entuziastai.

2011 m. birželio 2 d. fortas atidarytas lankytojams.^[5]

Fortas naudojamas kultūrinei, mokslinei, visuomeninei veiklai, teikiamos gido paslaugos. Parengtos kelios edukacinės programos tiek moksleiviams, tiek suaugusiems forto svečiams ^[6]:

Ginklo kelias: nuo titnago iki kulkosvaidžio. XIX — XX a. šaunamųjų ginklų istorija gyvai.
Pirmasis Pasaulinis karas Lietuvoje: per svetimų valstybių dvikovą savosios valstybės atkūrimo link.
Kauno miesto istorija jo žemėlapiuose: gimtojo miesto raida XVIII — XX amžiuose.
VII fortas — lietuviška tragedija: žydų genocidas 1941 m.

Forte nuolatos organizuojami gyvosios istorijos renginiai: atvirų durų dienos, teatralizuoti karo istorijos festivaliai, sezoninės pratybos, įmonių šventės. Forto teritorijoje įrengtame palapinių miestelyje buvo apsigyvenę 2011 m. Europos krepšinio čempionato sirgaliai ^[7].