Kauno apskrities viešoji biblioteka

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Kauno apskrities viešoji biblioteka
Kauno viesoji biblioteka.jpg
Lokalizacija
Respublika: Vėliava Lietuva
Apskritis: Vėliava Kauno apskritis
Savivaldybė: Vėliava Kauno miesto savivaldybė
Gyvenvietė: Kaunas
Adresas Radastų g. 2
Įkurta 1950 m. spalio 1 d.

Žiūrėti didesniame žemėlapyje
Interneto svetainė http://www.kvb.lt
e-mail
Tel.

Kauno apskrities viešoji biblioteka (KAVB) – didžiausia Vidurio Lietuvos valstybinė universali biblioteka, aptarnaujanti Lietuvos ir užsienio šalių piliečius. Iš viso yra 200 darbuotojų, 146 specialistai, iš jų – 130 profesionalūs bibliotekininkai (2015 m.).

Įžanga

Kauno apskrities viešoji biblioteka

Kauno apskrities viešoji biblioteka (KAVB) vienintelė tarp viešųjų bibliotekų vykdo ir nacionalinės reikšmės funkcijas – nuo 1963 m. gauna privalomąjį Lietuvos spaudos egzempliorių, nuo 2007 m. saugomą kaip antrasis Nacionalinis publikuotų dokumentų archyvinis fondas (NPDAF).

Kartu su Lietuvos nacionaline Martyno Mažvydo, Vilniaus universiteto ir Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekomis rengia Lietuvos nacionalinę retrospektyviąją bibliografiją.

KAVB yra viena produktyviausių šalies bibliotekų, atskleidžiančių informacijos turinį ir skelbiančių jį LIBIS vartotojų informavimo sistemose. Ji yra antra (po Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos) pagal pateiktų suvestinio katalogo įrašų skaičių ir vienintelė viešoji biblioteka, dalyvaujanti kuriant Autoritetinių įrašų duomenų bazę. Siekdama Lietuvos kultūros paveldo skaitmeninto turinio kūrimo ir sklaidos tęstinumo, biblioteka dalyvauja kuriant „Virtualią elektroninio paveldo sistemą“ (VEPS).

KAVB taip pat yra Kauno ir Marijampolės apskričių savivaldybių viešųjų ir mokyklų (išskyrus aukštąsias) bibliotekų metodikos, kraštotyros, bibliografijos ir informacijos centras: tiria bibliotekų veiklą, rengia metodinius ir informacinius leidinius, dalijasi informacijos ištekliais, teikia profesinę pagalbą, organizuoja renginius ir įgyvendina bendrus projektus.

KAVB paslaugomis kasmet naudojasi apie 16 tūkst. registruotų vartotojų, kasdien apsilanko per 600 lankytojų. Populiariausia paslauga – leidinių skolinimas į namus, ja naudojasi 84 proc. visų bibliotekos paslaugų vartotojų. Bibliotekoje taip pat galima naudotis kompiuteriais ir internetu, lankytis renginiuose, apžiūrėti parodas, dalyvauti mokymuose.

Struktūra

Biblioteka įsikūrusi dviejuose pastatuose – naujuosiuose (Radastų g. 2) ir senuosiuose (K. Donelaičio g. 8) rūmuose. Pagrindiniame pastate (Radastų g. 2) yra Informacinių paslaugų, Katalogavimo, Komplektavimo, Meno leidinių, Periodikos, Skaitytojų aptarnavimo, Informacinių technologijų skyriai, Pagrindinė saugykla, Strateginės plėtros ir inovacijų centras, Kultūros renginių ir leidybos grupė. Senuosiuose rūmuose veikia Senųjų ir retų spaudinių, Vaikų literatūros bei Muzikos leidinių skyriai.

Skyriai ir paslaugos

Strateginės plėtros ir inovacijų centras

  • Kauno regiono viešųjų ir mokyklų (išskyrus aukštųjų) bibliotekų paslaugų ir programų plėtros, bendradarbiavimo ir projektinės veiklos koordinavimas.
  • Strateginės plėtros ir inovacijų KAVB, bendradarbiaujant su regiono bibliotekomis bei kitomis organizacijomis, skatinimas.
  • Bibliotekų specialistų kompetencijų ugdymas.
  • Komunikacijos vadybos, projektų valdymo, elektroninių paslaugų plėtros koordinavimas.
  • Bibliotekų veiklos stebėsena ir tyrimai.

Informacinių paslaugų skyrius

Registracija ir informacija

  • Naujų skaitytojų registravimas/perregistravimas.
  • LIBIS skaitytojo pažymėjimo išdavimas, keitimas.
  • Vienkartinio leidimo naudotis KAVB paslaugomis išdavimas.

Kaunistikos skaitykla

Kaunistikos skaitykla
  • Informacijos apie Kauną ir jo apylinkes, iš dalies – Kauno regioną, kaupimas.
  • Publikacijų apie Kauną duomenų bazės (PKDB) Lietuvos integralios bibliotekų informacijos sistemos (LIBIS) analizinės bibliografijos posistemyje kūrimas.
  • Kauno fotografijų skaitmeninio archyvo (KFSA) kaupimas.

Tarpbibliotekinis abonementas (TBA)

  • Bibliotekos dokumentų ar jų fragmentų kopijų skolinimas kitoms Lietuvos ir užsienio bibliotekoms bei institucijoms.
  • Dokumentų ar jų fragmentų kopijų užsakymas iš kitų Lietuvos ir užsienio bibliotekų pagal individualią skaitytojų užklausą.

Elektroninės informacijos skaitykla (EIS)

Elektroninės informacijos skaitykl
  • 12 kompiuterizuotų darbo vietų.
  • Nemokama prieiga prie skaitmeninės informacijos: duomenų bazių (DB), interneto, interaktyvių teminių nuorodų.
  • Duomenų bazių pristatymų ir mokymų organizavimas.
  • Informacijos skenavimas ir spausdinimas.
  • Informacijos įrašymas į kompiuterines laikmenas.

Informacinių technologijų skyrius

  • Kompiuterizuotos bibliotekos informacinės sistemos diegimas ir administravimas.

Katalogavimo skyrius

  • KAVB elektroninio katalogo kūrimas.
  • LIBIS Autoritetinių įrašų duomenų bazės rengimas bendraautorių teisėmis.
  • Knygų, brošiūrų, elektroninių dokumentų, kartografijos leidinių, vaizdo ir garso įrašų katalogavimas ir perkatalogavimas, naudojant LIBIS programinę įrangą.

Komplektavimo skyrius

  • Dokumentų įsigijimo organizavimas, paskirstymas bibliotekos fondams.
  • Gautų ir nurašytų dokumentų apskaita.

Kultūros renginių ir leidybos grupė

  • Įvairių kultūros ir leidybinių projektų įgyvendinimas.
  • Kilnojamųjų, leidinių ir meno parodų rengimas.
  • Bendradarbiavimas su šalies ir užsienio kultūros institucijomis kultūros sklaidos srityse.
  • Dalyvavimas šalies ir Kauno regiono kultūros plėtros programose.

Meno leidinių skyrius

  • Leidinių skolinimas naudotis vietoje ir namuose.
  • Parodų rengimas.
  • Skaitytojų konsultavimas.
  • Informacijos skenavimas ir nespalvotas spausdinimas.
  • Kino filmų peržiūra naudojantis skaitykloje esančia vaizdo aparatūra.

Muzikos leidinių skyrius

  • Naujų skaitytojų registravimas.
  • LIBIS skaitytojo pažymėjimo išdavimas.
  • Skaitytojų konsultavimas.
  • Muzikos leidinių komplektavimas, garsinių dokumentų katalogavimas.
  • Vertingų analoginių garso įrašų skaitmeninimas.
  • Koncertų ir parodų organizavimas.

Pagrindinė saugykla

  • Įvairios tematikos knygų ir dokumentų lietuvių bei užsienio kalbomis kaupimas, saugojimas ir teikimas bibliotekos skaitytojams.

Periodikos skyrius

  • Leidinių skolinimas naudotis vietoje ir namuose.
  • Skaitytojų konsultavimas.
  • Kompiuterinė darbo vieta, skirta ieškoti leidinių OPAC, naršyti internete.
  • Savitarnos kopijavimo aparatas.
  • Bibliografinės informacijos teikimas;
  • „Spaudos kampelio“ organizavimas.
  • Naujausių bibliotekos gautų leidinių eksponavimas.

Senųjų ir retų spaudinių skyrius

  • Naujų skaitytojų registravimas (nuo 16 m.).
  • Leidinių skolinimas naudotis vietoje ir namuose.
  • Skaitytojų konsultavimas.
  • Informacijos skenavimas bei spausdinimas.
  • Informacijos įrašymas į kompiuterines laikmenas.
  • Senųjų ir retų spaudinių fondo formavimas, saugojimas ir tyrimas;
  • Retrospektyvinės nacionalinės bibliografijos periodinių leidinių lietuvių kalba publikacijų rodyklių rengimas ir leidimas.
  • Renginių ir parodų organizavimas.

Skaitytojų aptarnavimo skyrius

  • Grožinės, Humanitarinės, Gamtos mokslų literatūros bei Vokiškų leidinių ir Šveicariškų leidinių bibliotekos fondai.
  • Leidinių paieška atviruose skaityklų fonduose, užsakymas iš skaityklų ir Pagrindinės saugyklos fondų, skolinimas naudotis vietoje ir namuose
  • Leidinių skolinimas ir grąžinimas savitarnos įrenginiu.
  • Prieiga prie elektroninės informacijos (bibliotekos elektroninio katalogo, prenumeruojamų, laisvosios ir terminuotosios prieigos duomenų bazių).
  • Skaitytojų konsultavimas.
  • Informacijos spausdinimas, kopijavimas.

Vaikų literatūros skyrius

Vaikų literatūros skyrius
  • Naujų skaitytojų registravimas.
  • LIBIS skaitytojo pažymėjimo išdavimas.
  • Leidinių skolinimas naudotis vietoje ir namuose;
  • Leidinių ir vaikų kūrybos darbų parodų rengimas, renginių organizavimas.
  • Informacijos paieška internete, duomenų bazėse, bibliotekos elektroniniame kataloge.
  • Informacijos spausdinimas, įrašymas į kompiuterines laikmenas.

Kultūrinė ir projektinė veikla

Kultūrinė ir projektinė veikla

Biblioteka rengia naujų knygų pristatymus, koncertus, filmų peržiūras, dailės, fotografijų ir leidinių parodas, kūrybines dirbtuves, organizuoja mokymus gyventojams, specialius renginius vaikams, jaunimui ir senjorams.

Bibliotekoje veikiantis Vokiškų diskusijų klubas organizuoja parodas, paskaitas, pristatančias Vokietijos bei pasaulio istorijoje ir kultūroje ryškius pėdsakus palikusias asmenybes. KAVB savanorių klubas padeda organizuoti bibliotekos renginius, skleisti informaciją ir pan. Bibliotekos savanoriams suteikiama galimybė realizuoti savo sumanymus, iškelti ir įgyvendinti naujas idėjas, susirasti bendraminčių, įgyti patirties.

KAVB nuolat puoselėja ryšius su partneriais, draugais bei rėmėjais. Kartu su įvairiomis verslo įmonėmis, akademinėmis institucijomis ir visuomeninėmis organizacijomis įgyvendina bendrus sumanymus ir projektus.

KAVB inicijuoja ir bendradarbiaudama su partneriais įgyvendina nacionalinius, regioninius, tarptautinius projektus, skatina Kauno ir visos Lietuvos kultūros paveldo sklaidą, plečia krašto istorijos pažinimą, mažina skaitmeninę atskirtį, ugdo skaitymo ir literatūrinės diskusijos kultūrą, informacinį raštingumą ir pan.

Dokumentų fondas

KAVB fondas (2015 m.) 1,89 mln. fiz. vnt.
Nacionalinis publikuotų dokumentų archyvinis fondas (NPDAF) 105 701 fiz. vnt., 61 177 pavad.
Dokumentų išduotis 738 424
Registruoti vartotojai 16 253
Lankytojai 170 136
Kompiuterizuotos darbo vietos 228 (vartotojams – 75, darbuotojams – 153)

KAVB sukaupė beveik 2 mln. dokumentų fondą įvairiose informacijos laikmenose. Jį sudaro socialinių ir humanitarinių mokslų, bendrųjų gamtos ir technikos mokslų, dailės, muzikos, grožinės literatūros leidiniai lietuvių ir pagrindinėmis užsienio kalbomis. Jau pirmaisiais bibliotekos veiklos metais atkreiptas dėmesys į kraštotyrinės literatūros (kaunistikos) komplektavimą.

1950 m. pradinį KAVB fondą sudarė spaudiniai, gauti iš Valstybinės respublikinės bibliotekos (dab. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, toliau – LNB) ir Lietuvos bibliotekų kolektoriaus (23 125 fiz. vnt.). 1958 m. KAVB buvo viena iš nedaugelio Lietuvos bibliotekų, turėjusių teisę kaupti specialaus saugojimo fondą (sovietinę ideologiją neatitinkančią literatūrą). 1963 m. LNB persikėlus į Vilnių, susidarė palankios sąlygos išplėsti KAVB struktūrą ir veiklą. Įkurti nauji padaliniai su specializuotais fondais: Muzikinės literatūros (1964 m.) ir Vaikų literatūros (1965 m.) skyriai, B. Sruogos filialo abonementas (1966 m.), Techninės (1971 m.), Lituanistinės literatūros ir Periodikos (1971 m.) skyriai. 1962–1978 m. KAVB iš KTU bibliotekos perėmė VDU bibliotekos fondų dalį (per 130 tūkst.), 1963 m. – panaikintos miesto muzikinės literatūros bibliotekos fondą, 1965 m. nupirko A. Janulaičio asmeninę biblioteką (13 646 egz.). Per šį laikotarpį KAVB tapo didžiausią fondą turinčia Kauno regiono biblioteka. 1982 m. įkurtame Meno leidinių skyriuje sukaupta didžiausia dailės leidinių kolekcija Kauno regione. 1989 m. Specialaus saugojimo literatūros sektorius reorganizuotas į Senųjų ir retų spaudinių skyrių, formuojantį iki 1945 m. (įskaitytinai) išleistų spaudinių fondą. 1994 m. parengtas naujas KAVB fondo formavimo modelis – išsamus kaunistikos ir santykinai išsamus Lietuvoje išleistų dokumentų komplektavimas. Per dešimtmetį pakito bibliotekos vieta visuomenėje, išaugo ir pasikeitė Kauno apskrities gyventojų informaciniai ir skaitymo poreikiai, įvyko didelių pokyčių leidybos ir informacinių technologijų srityse.

2005 m. patvirtintas naujas KAVB fondo modelis, sudarytas iš bendros dalies ir atskirų KAVB skyrių fondo komplektavimo modelių. 2007–2009 m. dar kartą keitėsi KAVB fondo formavimo sąlygos: bibliotekai deleguotos naujos funkcijos – Nacionalinio publikuotų dokumentų archyvo antrojo egzemplioriaus kaupimas ir saugojimas, įsigaliojo nauja privalomųjų egzempliorių perdavimo bibliotekoms tvarka. Vis dėlto svarbiausi bibliotekos veiklos pokyčiai susiję su pasikeitusiais skaitytojų poreikiais, naujų informacinių technologijų plėtra, elektroninių dokumentų ir paslaugų plitimu. Daugiau dėmesio skiriama ne fondo kaupimui, bet jo pateikimo ir prieinamumo gerinimui, taip pat naujoms paslaugoms, kurias biblioteka gali teikti skaitytojams.

Naujausiame bibliotekos fondo modelyje nustatyta nauja KAVB fondo struktūra, suformuoti pagrindiniai (bendrieji) fondo komplektavimo principai:

Meno leidinių skyriaus fondas – specializuotas atviras skaityklos ir uždaras saugyklos fondas, atliekantis informacinę ir saugojimo funkcijas, skirtas aptarnauti skaitytojus vietoje ir išduoti dokumentus į namus. Komplektuojami ir saugomi visų rūšių dokumentai meno, architektūros, fotografijos, teatro bei kino tematika visomis kalbomis, išleisti nuo 1851 metų, lietuvių kalba – nuo 1918 metų. Anksčiau išleisti šios tematikos leidiniai saugomi Senųjų ir retų spaudinių skyriuje.

Muzikos leidinių skyriaus fondas – specializuotas fondas, kuriame komplektuojami visų rūšių dokumentai muzikos tematika visomis kalbomis. Atlieka informacinę ir dokumentų saugojimo funkcijas. Skaitytojams skirtą fondą sudaro muzikos leidinių saugyklos (uždaras) fondas ir atviras muzikos leidinių abonemento fondas. Muzikos leidinių saugykloje saugomi visų rūšių dokumentai, taip pat J. Tallat-Kelpšos ir A. Galaunienės natų kolekcijos. Muzikos leidinių saugyklos dokumentais galima naudotis vietoje arba pasidaryti jų kopiją, įskaitant ir garso įrašų fragmentus; abonemento fondo knygos, brošiūros, natos išduodamos į namus.

Senųjų ir retų spaudinių skyriu

Senųjų ir retų spaudinių skyriaus fondas – uždaras (saugyklos) fondas, atliekantis informacinę ir archyvinę funkcijas, t. y. skirtas tenkinti dokumentine informacija skaitytojų mokslo ir kultūros poreikius ir išsaugoti kaip kultūrinį palikimą bei panaudoti retrospektyviajai bibliografijai turinčius istorinę vertę paskelbtus ir neskelbtus dokumentus, visų pirma lituanistinius. Šio dokumentų rūšių, kalbos, tematikos požiūriais universalaus fondo chronologinės ribos – nuo XV a. vidurio iki 1945 m. dokumentai. Čia taip pat saugoma iki 1989 m. užsienyje išleistos lietuviškos knygos, mokslui ir kultūrai nusipelniusių žmonių asmeninės bibliotekos; išskirtiniai leidybos pavyzdžiai bei kiti vertingi dokumentai. Vertingiausi spausdintinio ir rankraštinio kultūros paveldo dokumentai skaitmeninami ir pateikiami VEPS portale. Senųjų ir retų spaudinių skyrius

Periodikos skyriaus fondas – skaitytojams skirtas kalbos ir tematikos (išskyrus specializuotus meno, muzikos, bibliografinius, vaikams skirtus leidinius bei dalį informacinių leidinių) požiūriu universalus periodinių leidinių ir laikraščių fondas. Skyriaus fonde komplektuojami bei saugomi laikraščiai ir žurnalai, išleisti nuo 1946 m., išskyrus 1946–1990 m. emigrantiką lietuvių kalba.

Skaitytojų aptarnavimo skyriaus fondas – universalus atviras fondas, kurio leidiniais galima naudotis vietoje ar skolintis į namus. Kaupiami naujausi ir paklausūs leidiniai, išleisti Lietuvoje ir užsienyje po 1945 m. Komplektuojamos knygos ir brošiūros, tęstiniai moksliniai leidiniai, leidiniai skaitmeninėse laikmenose. Jį sudaro Grožinė literatūra – pagrindinis atviras grožinės literatūros ir literatūros mokslo dokumentų fondas, kurio leidiniai skolinami į namus; Humanitarinė literatūra – mokomieji, informaciniai, mokslo populiarinimo leidiniai ekonomikos, vadybos, psichologijos, filosofijos, pedagogikos, kalbotyros, literatūros mokslo, istorijos tematika, taip pat enciklopedijos, žodynai, žinynai, informaciniai leidiniai įvairiomis kalbomis; Gamtos mokslų literatūra – mokomieji, informaciniai, mokslo populiarinimo leidiniai ekologijos, matematikos, teisės, fizikos, chemijos, biologijos, botanikos, geografijos, zoologijos, medicinos, technikos, žemės ūkio mokslų ir sporto tematika; Vokiškų leidinių ir Šveicariškų leidinių bibliotekos – informacija apie Vokietijos ir Šveicarijos kultūrą, ekonomiką, istoriją, geografiją, politinę ir socialinę plėtrą, daugiau kaip 8 tūkst. įvairių rūšių dokumentų: knygų, laikraščių, žurnalų, vaizdo, garso bei elektroninių įrašų.

Vaikų literatūros skyriaus fondas – specializuotas skaitytojų fondas, atliekantis informacinę, knygos ir skaitymo populiarinimo, skaitymo kultūros ugdymo funkcijas. Tai tematikos ir dokumentų rūšių požiūriu universalus fondas, formuojamas iš vaikams ir paaugliams (iki 14 metų amžiaus) skirtų leidinių. Fondas atviras, beveik visi jo leidiniai skolinami į namus, išskyrus raudona lipde pažymėtus vaizdinius, informacinius leidinius ir einamojo mėnesio žurnalus.

Pagrindinės saugyklos skyriaus fondas – uždaras pagalbinis fondas, skirtas aptarnauti lankytojus. Jį sudaro 1850–1945 m. užsienyje išleisti leidiniai užsienio kalbomis; nuo 1946 m. Lietuvoje ir užsienyje išleisti dokumentai lietuvių ir užsienio kalbomis: knygos ir brošiūros, tęstiniai leidiniai, kartografijos dokumentai, garsiniai ir regimieji dokumentai Nacionalinio publikuotų dokumentų archyvo fondas (NPDAF) – sudėtinė KAVB dokumentų fondo dalis. Skirtas išsaugoti ateities kartoms Lietuvos spaudos dokumentus, suteikiant galimybę juos pažinti jau dabar. KAVB formuoja monografinių (Pagrindinėje saugykloje) ir periodinių (Periodikos skyriuje) NPDAF dokumentų fondus. Archyvinio fondo dokumentais galima naudotis tik išimtiniais atvejais specialiose skaityklose ir tik tada, kai kituose bibliotekos fonduose nėra atitinkamo dokumento kito egzemplioriaus ar jo kopijos.

Virtualūs produktai

Istorija

Kauno apskrities viešosios bibliotekos istorija skaičiuojama nuo 1950 m. spalio 1 d. Pradėjusi veiklą kaip sritinė biblioteka, ji įsikūrė K. Donelaičio gatvėje, buvusiuose Prekybos, pramonės ir amatų rūmuose (K. Donelaičio g. 8; pastatyti 1938 m., architektas Vytautas Landsbergis-Žemkalnis). Jau veiklos pradžioje duris atvėrė abonementas, organizuotas pagrindinis fondas – saugykla. Pradinį 23 125 egzempliorių fondą sudarė spaudiniai, gauti iš Lietuvos nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos, bibliotekų kolektoriaus, teisininko Augustino Janulaičio (13 646 egz.) ir profesoriaus Petro Šalčiaus asmeninės bibliotekos. [1] Vėliau skaitytojai pradėti aptarnauti ir skaityklose, kūrėsi nauji skyriai. Darbais kaunistikos srityje pasižymėjo Kraštotyros skyrius (dab. Kaunistikos skaitykla). Daug dėmesio skirta metodiniam darbui.

1962 m. bibliotekos fonduose saugota 577 tūkst. leidinių. 1964 m. įkurta Muzikos leidinių skaitykla. 1965 m. įkurtas Vaikų literatūros skyrius. 1966 m. spalio 1 d. atidarytas bibliotekos filialas rašytojo Balio Sruogos sodyboje (B. Sruogos g. 21). Čia veikia abonementas ir rašytojo memorialinė ekspozicija. 1970 m. biblioteka turėjo 2 mln. 44 tūkst. leidinių. Kauno kultūriniame gyvenime išgarsėjo nuo 1973 m. rengtais „muzikiniais trečiadieniais“. 1980 m. bibliotekai suteiktas Justo Paleckio vardas. 1982 m. pradėta naujų bibliotekos rūmų statyba Ąžuolyne. Įkuriamas Meno leidinių skyrius.

1978 m. KAVB turėjo didžiausią savo istorijoje leidinių fondą – daugiau kaip 3 mln. egzempliorių. Juos saugoti ir gausinti labai trūko patalpų. Po ilgų derybų su valdžia pradėta naujųjų rūmų statyba Mažajame ąžuolyne, Radastų gatvėje. Pastatas Radastų g. 2 iškilmingai atidarytas 1987 m. rugsėjo 3 d. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, prasidėjo naujas bibliotekos veiklos etapas. Atgimimo laikotarpiu gimė viena reikšmingiausių kultūrinės veiklos programų – gyvojo žodžio almanachas „Ąžuolynas“.

Nuo 1992 m. biblioteka palaiko ryšius su Norvegijos Vestfoldo grafystės bibliotekomis. 1993 m. birželio 1 d. Maironio lietuvių literatūros muziejui perduota rašytojo B. Sruogos sodyba ir memorialinė ekspozicija. Lapkričio mėn. Senuosiuose rūmuose pradėjo veikti Senų ir retų knygų muziejinė ekspozicija.

1993 m. biblioteka buvo įpareigota saugoti antrąjį, archyvinį, nacionalinės spaudos egzempliorių; jo kaupimas ir nacionalinės retrospektyviosios bibliografijos rengimas tapo išskirtiniai bibliotekos bruožai. Tarp kitų Lietuvos bibliotekų KAVB buvo antra pagal skaitytojų skaičių ir trečia pagal leidinių išduotį.

1996 m. birželio mėn. pagal sutartį su Miuncheno J.V.Gėtės institutu įkurta vokiškų leidinių skaitykla, pavadinta Johaneso Bobrovskio vardu. 2000 m. gegužės mėn. Europos Komiteto prie LRV iniciatyva įkurtas Kauno apskrities Europos informacijos centras. Pradėjo veikti Šveicariškų leidinių skaitykla.

Šalia bibliotekos 2004 m. atidengtas armėnų architektūros religinis paminklas chačkaras.

KAVB steigėja iki 2006 m. pabaigos buvo LR Kultūros ministerija. Nuo 2007 m. steigėjo funkcijos perduotos Kauno apskrities viršininko administracijai. 2007 m. bibliotekoje dirbo 243 darbuotojai.

Kelis kartus keitusi pavadinimą, sukaupusi išskirtinį spaudinių ir kitų dokumentų fondą, išugdžiusi stiprų profesionalių bibliotekininkų branduolį ir aktyviai dalyvaudama Lietuvos bibliotekų gyvenime, KAVB drąsiai žengia į šiandieną.

Pavadinimų kaita

Vadovai

Datos

  • 1950 m. spalio 1 d. įkurta Kauno sritinė biblioteka, iki 1963 m. veikusi kartu su Valstybine respublikine (dab. Lietuvos nacionalinė M. Mažvydo) biblioteka buvusiuose Pramonės, prekybos ir amatų rūmuose K. Donelaičio g. 8.
  • 1958 m. gautas leidimas organizuoti vieną didžiausių Lietuvoje specialaus saugojimo, t. y. politiškai žalingos sovietinei ideologijai, literatūros fondą.
  • 1963 m. LNB išsikėlė į Vilnių. Bibliotekai atiteko pastatų kompleksas K. Donelaičio g. 8 / Lydos g. 2 ir Lydos g. 4.
  • 1982 m. pradėta bibliotekos rūmų statyba Mažajame ąžuolyne.
  • 1987 m. rugsėjo 3 d. iškilmingai atidaryti naujieji rūmai Radastų g. 2.
  • 1989 m. specialaus saugojimo literatūros sektorius reorganizuotas į Senųjų ir retų spaudinių skyrių.
  • 1993 m. LNB depozito teisėmis pradėta saugoti antrąjį (atsarginį) nacionalinės spaudos egzempliorių. Maironio lietuvių literatūros muziejui perduota rašytojo B. Sruogos sodyba ir memorialinė ekspozicija. Senuosiuose rūmuose atidaryta Senųjų ir retų spaudinių ekspozicija.
  • 1996 m. biblioteka tapo Lietuvos integralios bibliotekų informacijos sistemos (LIBIS) kūrimo partnere. Pasirašius sutartį su Goethe‘s institutu (Miunchenas), įkurta J. Bobrowskio vokiškų leidinių skaitykla. Pasirašius sutartį su Tarptautiniu plėtros ir rekonstrukcijos banku (Pasaulio bankas), pradėti gauti jo leidiniai depozitiniam saugojimui ir skaitytojų aptarnavimui.
  • 2000 m. pasirašius sutartį su „Swiss Baltic Net“ firmos atstovu, įsteigta Šveicariškų leidinių skaitykla.
  • 2006 m. pradėta intensyvi Senųjų ir retų spaudinių skyriaus fondų istorinių tyrinėjimų rezultatų sklaida ir populiarinimas. Sukurta internetinė svetainė (2015 m. atnaujinta versija).
  • 2007 m. pradėta kaupti ir saugoti Lietuvos privalomąjį spaudinių egzempliorių kaip antrąjį Nacionalinio publikuotų dokumentų archyvinio fondo (NPDAF) egzempliorių. Bibliotekos steigėjos teisės iš Kultūros ministerijos perduotos Kauno apskrities viršininko administracijai.
  • 2008 m. vykdant projektą „Bibliotekos pažangai“, įkurtas modernus Mokymo centras.
  • 2009 m. pradėtos teikti naujos elektroninės paslaugos: „Klausk bibliotekininko“ (el. paštu, telefonu ir tiesioginių pokalbių programa „Skype“), bibliotekos tinklaraštis „Būkime įdomūs sau ir kitiems!“, viešosios interneto prieigos taškai (VIPT).
  • 2010 m. biblioteka įsitraukė į projekto „Virtualios elektroninio paveldo sistemos plėtra“ (VEPS) veiklas. Liepos 1 d. bibliotekos steigėjos teisės vėl grąžintos Kultūros ministerijai.
  • 2012 m. suformuotas Nacionalinio publikuotų dokumentų archyvinio fondo (NPDAF) padalinys. Bendradarbiavimas su regiono bibliotekomis tapo viena iš prioritetinių bibliotekos veiklos krypčių.
  • 2013 m. lapkričio 28 d. įsteigta Kauno regiono bibliotekų taryba – prie Kauno apskrities viešosios bibliotekos visuomeniniais pagrindais veikianti patariamoji institucija.
  • 2015 m. bibliotekai prisidėjus prie iniciatyvos „Atrask vaikystės biblioteką“; jos globėju tapo ilgametis bibliotekos skaitytojas bei rėmėjas, smuiko virtuozas maestro Vilhelmas Čepinskis.
  • 2016 m. balandžio 15 d. KAVB oficialiai įregistruota Švietimo ir mokslo institucijų registre kaip švietimo teikėja neformaliajam vaikų švietimui ir suaugusiųjų ugdymui.

KAVB – Kauno regiono viešųjų bibliotekų kraštotyros ir informacijos centras

KAVB yra regiono (Kauno ir Marijampolės apskričių) viešųjų bibliotekų veiklos tyrimo, koordinavimo, metodinės pagalbos, bibliotekininkų kvalifikacijos kėlimo, tarpbibliotekinio skolinimo paslaugų, bibliografijos, kraštotyros ir informacijos centras. Kauno regiono gyventojams paslaugas teikia 13 centralizuotų savivaldybių viešųjų bibliotekų sistemų (Kauno apskrityje – 8, Marijampolės apskrityje – 5), jungiančių 296 bibliotekas: 13 viešųjų bibliotekų savivaldybių centruose, 44 miesto ir 239 kaimo bibliotekas. Viešųjų bibliotekų fonduose sukaupta 2 815 920 fiz. vnt. dokumentų. Bibliotekų paslaugomis naudojasi apie 19% gyventojų. 2015 m. aptarnauta 142 827 vartotojai, apsilankė 2 244 678 lankytojai, jiems išduota 3 786 652 fiz. vnt. dokumentų. Be to, lankytojams sukurta 3 695 darbo vietų, iš kurių 1 251 turi prieigą prie interneto.

Kauno apskrities bibliotekos

Marijampolės apskrities bibliotekos

Nuorodos, šaltiniai


Parengė: Tekstą parengė KAVB IPS Kaunistikos gr. vyresn. bibliografė Rita Vaitilavičienė, viešųjų ryšių specialistė Diana Poliakovaitė, redaktorė Neringa Vaičiulienė.

Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius ir redaktorius – 96% (+30293-148=30145 wiki spaudos ženklai).
  • Edvinas Giedrimas – redaktorius – 6% (+1901-0=1901 wiki spaudos ženklai).
  • KS – redaktorius – 0% (+18-456=-438 wiki spaudos ženklai).